Mikrocitinė anemija – tai kraujo sutrikimas, kai raudonieji kraujo kūneliai būna mažesni nei įprasta. Taip nutinka, kai raudonieji kraujo kūneliai turi per mažai hemoglobino. Hemoglobinas – baltymas, kuris užtikrina deguonies pernešimą į audinius. Kai jo trūksta, kraujo ląstelės ne tik sumažėja, bet ir tampa šviesesnės – tai vadinama hipochromija. Dauguma mikrocitinių anemijų pasižymi šiuo pokyčiu.
Mikrocitinės anemijos simptomai
Pagrindiniai požymiai gali pasireikšti skirtingai priklausomai nuo ligos sunkumo ar priežasties, tačiau dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
- Jaučiamas nuovargis, silpnumas
- Galvos svaigimas
- Oda tampa blyškesnė nei įprastai
- Pagreitėjęs širdies plakimas
- Dusulys, oro trūkumas
- Odos sausumas
- Lengvai atsirandančios mėlynės
Mikrocitinės anemijos priežastys
Dažniausiai mikrocitinės anemijos priežastis – geležies trūkumas. Raudoniesiems kraujo kūneliams būtina geležis, kad galėtų pagaminti pakankamai hemoglobino. Kiti atvejai susiję su genetiniais sutrikimais ar kitais veiksniais, kurie lemia nepakankamą ar netinkamą kraujo ląstelių gamybą.
- Geležies stokos sukelta anemija – dažniausia mikrocitinės hipochrominės anemijos priežastis. Ji vystosi dėl kraujo netekimo (pavyzdžiui, gausių menstruacijų) ar nepakankamo geležies kiekio maiste.
- Talesemija – paveldimos kraujo ligos, trikdančios hemoglobino ar raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
- Lėtinės ligos sukelta anemija pasireiškia, kai sergama uždegiminėmis ar ilgalaikėmis ligomis, tokios kaip autoimuninės būklės, kai kurie vėžiai ar lėtinės infekcijos.
- Sideroblastinė anemija – reta būklė, kai kaulų čiulpai nesugeba pagaminti normalių kraujo ląstelių.
- Apsinuodijimas švinu. Nuolatinė sąlytis su švinu taip pat gali lemti mikrocitinę anemiją.
Yra ir papildomų rizikos veiksnių:
- Nepakankamas vario kiekis maiste
- Per didelė cinko dozė su maistu ar papildais
- Tam tikri vaistai
- Pernelyg gausus alkoholio vartojimas
Uždegiminės ligos ir mikrocitinė anemija
Ilgalaikiai uždegimai, tokie kaip sergant autoimuninėmis ligomis (pvz., reumatoidiniu artritu, uždegimine žarnyno liga, vilklige), gali daryti įtaką kraujo ląstelių gamybai ir sukelti mikrocitinę anemiją. Kitos galimos priežastys – vėžys, lėtinė inkstų liga, užsitęsusios infekcijos.
Diagnozė ir tyrimai
Kaip nustatoma mikrocitinė anemija?
Diagnozuojant šį kraujo sutrikimą, atliekami įvairūs kraujo tyrimai:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT) suteikia informaciją apie hemoglobino kiekį ir raudonųjų kraujo kūnelių dydį. Mikrocitinė anemija nustatoma, kai vidutinis raudonosios ląstelės tūris yra mažesnis nei 80 fL.
- Periferinio kraujo tepinėlis – stebima kraujo ląstelių forma ir spalva mikroskopu, ar jos mažesnės už normą ir blyškesnės.
- Geležies apykaitos tyrimai – vertinami rodikliai, parodantys, kiek kūnas sukaupia ir naudoja geležies, pavyzdžiui, feritino koncentracija ar TIBC.
Pastačius mikrocitinės anemijos diagnozę, gydytojas gali skirti dar kitų tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli jos priežastis.
Gydymas ir priežiūra
Kaip gydoma mikrocitinė anemija?
Kiekvienu atveju gydoma pagrindinė ligos priežastis. Jeigu yra diagnozuota geležies stokos anemija, skiriami geležies papildai. Kai organizmas nepajėgia jų pasisavinti arba papildai netinka, gali būti taikomos intraveninės geležies infuzijos.
Esant stipriam kraujo netekimui ir ryškiai anemijai, gali prireikti kraujo perpylimo.
Kai anemiją sukelia lėtinės ligos, pirmiausia svarbu gydyti tą pagrindinę būklę – pagerėjus bendrai sveikatai, dažnai atsinaujina ir kraujo rodmenys.
Profilaktika
Ar galima išvengti mikrocitinės anemijos?
Šio sutrikimo prevencija priklauso nuo individualių veiksnių. Dažniausiai galima sumažinti riziką pasirūpinus subalansuota mityba ir įtraukiant pakankamai geležies gausių produktų. Tačiau kai kurie organizmo sutrikimai, paveikiantys geležies pasisavinimą ar kraujo kūnelių gamybą, ne visada yra kontroliuojami.
Kiekvieno žmogaus situacija skirtinga, tad svarbu aptarti profilaktikos galimybes su gydytoju, jei kyla įtarimų dėl rizikos.
Ligos eiga ir prognozė
Mikrocitinės anemijos eiga ir išgijimo galimybės labai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Kartais tai laikina būklė, kurią pavyksta greitai suvaldyti, pavyzdžiui, pradėjus vartoti geležies papildus. Tačiau esant rimtesnėms ligoms, gali reikėti ilgalaikės priežiūros ir nuolatinio gydymo.
Kai gydytojas nustato konkrečią priežastį, jis paaiškina, kaip ši būklė gali paveikti jūsų gyvenimą ir kokių veiksmų reikėtų imtis ateityje.
Kasdienis gyvenimas su mikrocitine anemija
Kaip pasirūpinti savimi?
Svarbiausia – laikytis gydytojo nurodymų, reguliariai lankytis profilaktiniams ar kontroliniams vizitams. Be gydymo rekomendacijų, galite papildomai:
- Valgyti produktus, kuriuose gausu geležies – tai gali būti mėsa (jautiena, vištiena), lęšiai, pupelės, brokoliai, tamsiai žalios lapinės daržovės
- Išlaikyti pakankamą miego režimą
- Gerti užtektinai vandens, kad išvengtumėte dehidratacijos
- Stengtis apsisaugoti nuo infekcijų dažnai plaunant rankas
- Vengti per didelio alkoholio kiekio
Prieš pradedant vartoti naujus papildus, ypač geležį, būtina pasitarti su gydytoju – taip užsitikrinsite saugų ir veiksmingą gydymo būdą.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Mikrocitinės anemijos priežastys gali paveikti organizmą pamažu, tad svarbu stebėti savo savijautą. Jei pastebite naujų ar besikeičiančių simptomų, nenukelti vizito pas specialistą. Tik gydytojas gali nustatyti, ar pokyčiai nėra signalas apie rimtesnį sveikatos sutrikimą.
Kokius klausimus verta užduoti gydytojui?
- Kokia tikroji mano anemijos priežastis?
- Kokio sunkumo yra mano mikrocitinė anemija?
- Kokio gydymo rekomenduojate?
- Kiek laiko gali prireikti gydymui?
- Ar mikrocitinė anemija grįžtama?
- Per kiek laiko galima tikėtis sveikimo ženklų?
