Mikrocitija – tai įgimtas išorinės ausies raidos sutrikimas, kuomet ausis būna nevisiškai susiformavusi arba jos išvis nėra. Pats pavadinimas „mikrocitija“ kilęs iš lotynų kalbos: „micro“ reiškia „mažas“, o „otia“ – „ausis“. Šis sutrikimas pasitaiko vaikui dar esant motinos įsčiose ir dažniausiai susiformuoja pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Mikrocitijos formos ir dažnis
Dažniausiai mikrocitija nustatoma vos gimus kūdikiui – sutrikimo požymiai matomi iš karto. Dažniau ši būklė pasireiškia berniukams, o dešinioji ausis pažeidžiama dažniau nei kairioji. Statistika rodo, kad mikrocitija pasitaiko maždaug 1–5 naujagimiams iš 10 000 gimimų.
Gydytojai mikrocitiją skirsto į keturias laipsnio formas:
- 1 tipas: Išorinė ausis mažesnė už įprastą, tačiau visi ausies elementai yra, nors ir neženkliai deformuoti.
- 2 tipas: Ausis suformuota tik iš dalies, jos dydis mažesnis nei įprasta.
- 3 tipas: Matomi tik kai kurie ausies dariniai, tačiau aiškių ausies formų nėra.
- 4 tipas (anotija): Išorinės ausies visiškai nėra.
Mikrocitijos simptomai
- Išorinės ausies deformacija arba jos trūkumas
- Neįprastai maža ar visai nesusiformavusi ausis
Neretai kartu su mikrocitija būna neužsimezgęs ausies kanalas, todėl gali atsirasti klausos sutrikimų – ypač jei paveikta vidurinė ar vidinė ausies dalis. Net jei ausies kanalas visiškai uždaras, vidinės ausies struktūros kartais geba perduoti garsą, todėl gydymo galimybės visada vertinamos individualiai. Jei pažeista tik viena ausis, kita dažniausiai veikia įprastai.
Tai labai svarbu vaikams – net ir lengvas klausos sutrikimas gali paveikti kalbos vystymąsi, todėl svarbu kuo anksčiau atlikti klausos tyrimus ir stebėti vaiko raidą.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Mokslininkai iki šiol tiksliai nežino, kodėl išsivysto mikrocitija. Ši būklė dažniausiai atsiranda atsitiktinai, užuomazgos prasideda pirmaisiais nėštumo mėnesiais.
Kai kuriais atvejais mikrocitija yra dalis didesnio įgimto sindromo, pavyzdžiui, hemi veido mikrosomijos. Kartais būklė yra paveldima – jei mikrocitija jau pasitaikė šeimoje, rizika kitam vaikui yra šiek tiek didesnė, tačiau dažniausiai tai lieka atsitiktiniu atveju.
Diagnozė
Mikrocitiją gydytojai dažniausiai nustato iškart po gimimo – ausies formos anomalijos matomos plika akimi. Jei prireikia tikslinti diagnozę ir įvertinti vidurinės ar vidinės ausies būklę, atliekamas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas. Ši procedūra suteikia detalių duomenų apie ausų struktūras ir padeda pasirinkti tinkamiausią gydymo kryptį.
Gydymo galimybės
Nors pati mikrocitijos išvaizda ne visada turi būti gydoma, kur kas svarbiau užtikrinti tinkamą klausos funkciją. Klausos vertinimas ir nuolatinė priežiūra labai svarbūs ankstyvajame vaiko amžiuje, kad laiku būtų pastebėti kalbos raidos sutrikimai.
- Klausos aparatai ar specialūs prietaisai gali padėti tada, kai ausų kanalai uždari ar neišsivystę.
- Kai kuriems pacientams siūlomos silikoninės ausų protezai, kurie tvirtinami klijais arba magnetais. Šie protezai reikalauja periodinės priežiūros, o ne visiems vaikams jie yra tinkamiausias pasirinkimas.
- Rekonstrukcinė ausies operacija – dažnas sprendimas, kai norima atkurti natūralią ausies išvaizdą. Chirurgai gali sukurti naują ausį iš vaiko šonkaulio kremzlės arba sintetinės medžiagos. Operacija paprastai pradedama, kai vaikui sukanka 6–9 metai, ir dažnai reikalauja kelių etapų.
Jei nusprendžiama operuoti, po operacijos gydytojas nurodys, kada vaikas galės grįžti prie įprastos veiklos. Iki tol rekomenduojama laikytis gydytojo instrukcijų.
Galimos komplikacijos
Dažniausia mikrocitijos komplikacija – klausos praradimas. Be to, kai kuriems vaikams ar suaugusiesiems gali kilti emocinių sunkumų dėl pakitusios ausies išvaizdos – gali mažėti pasitikėjimas savimi ar atsirasti užsisklendimas. Tokiais atvejais padeda bendravimas su palaikymo grupėmis ir psichologinė pagalba.
Prevencija
Šiuo metu nėra aiškių būdų, kaip visiškai apsisaugoti nuo mikrocitijos, nes dažniausiai ji išsivysto atsitiktinai. Tačiau nėštumo metu svarbu vengti tam tikrų vaistų ir pasirūpinti bendra sveikata. Naujų tyrimų dėka tikimasi ateityje geriau suprasti, kaip būtų galima sumažinti riziką, todėl patariama apie prevencines priemones pasitarti su gydytoju.
Gyvenimas su mikrocitija ir prognozė
Didžioji dalis vaikų, turinčių mikrocitiją, auga ir vystosi visapusiškai – jie aktyviai dalyvauja įvairioje veikloje ir neturi didelių apribojimų. Jei klausos sutrikimas diagnozuojamas ir koreguojamas laiku, galima visiškai išvengti ilgalaikių kalbos ar komunikacijos sunkumų. Plastiškos chirurgijos metodai leidžia atkurti ausies vaizdą ir – kai kuriomis atvejais – pagerinti klausą.
Kreipimasis į gydytojus
Būsimos ar esamos tėvystės atvejais svarbu konsultuotis su gydytoju apie individualią riziką ir klausos priežiūrą. Jei jau turite vaiką, kuriam nustatyta mikrocitija, kitų vaikų tikimybė susidurti su šia būkle yra nedidelė, tačiau reikėtų aptarti su gydytoju visus rūpimus klausimus ir stebėti mažylio vystymąsi.
Tėvai dažnai teiraujasi gydytojų:
- Kiek ši būklė rimta konkrečiu atveju?
- Kokius sunkumus ar galimas komplikacijas verta stebėti?
- Koks gydymas būtų tinkamiausias mano vaikui?
- Kur galiu kreiptis dėl išsamesnio vaiko klausos tyrimo?
