Laikinosios arterijos uždegimas, dar žinomas kaip milžiniškųjų ląstelių arteritas, sukelia kraujagyslių, praeinančių ties smilkiniais, uždegimą. Dėl šios ligos dažniausiai pažeidžiami dideli organizmo kraujagysliai – ypač arterijos galvos, kaklo ir rankų srityse. Tokie pakitimai lemia arterijų patinimą, siaurėjimą ir kraujotakos sutrikimus, galinčius paveikti įvairius organus bei audinius.
Kas yra milžiniškųjų ląstelių arteritas
Milžiniškųjų ląstelių arteritas yra viena iš kraujagyslių uždegimo formų, pasireiškianti didžiųjų arterijų uždegimu ir patinimu. Ši būklė ypač dažnai apima smilkinių arterijas, aprūpinančias krauju galvos odą, kramtomuosius raumenis ir regos nervą. Jei arteriniai uždegimai pažeidžia regos nervo kraujotaką, gali iškilti rimtų komplikacijų, tarp jų – apakimas. Be to, ši liga kartais paveikia pagrindines kūno arterijas, pavyzdžiui, aortą, kurios uždegimas (aortitas) gali sukelti ypač rimtų sveikatos problemų.
Dažnai milžiniškųjų ląstelių arteritas pasireiškia kartu su kita uždegimine liga – polimialgija reumatika, sukeliančia pečių ir klubų raumenų skausmus bei sustingimą. Šis sutrikimas dažnesnis vyresnio amžiaus žmonėms ir šviesaus gymio asmenims. Nustatyta, kad moterys serga dažniau, tačiau rimtos komplikacijos, tokios kaip apakimas, dažniau ištinka vyrus.
Ligą lydintys simptomai
Viena pagrindinių milžiniškųjų ląstelių arterito išraiškų – pulsuojantis, nuolatinis galvos skausmas, dažniausiai vienoje arba abiejose kaktos pusėse. Taip pat gali atsirasti ir tokių simptomų:
- Padidėjęs jautrumas, nemalonūs pojūčiai galvos odoje ar ties smilkiniais
- Skausmas žandikaulyje, ypač kramtant
- Regos sutrikimai, pavyzdžiui, dvejinimasis akyse, neryškus matymas ar laikinas apakimas
- Nuovargis
- Padidėjusi kūno temperatūra
- Sumažėjęs apetitas ar netikėtas svorio kritimas
- Raumenų skausmas viršutinėse ir apatinėse galūnėse, nugaros apatinėje dalyje, sėdmenyse
Maždaug pusei žmonių, sergančių šia liga, taip pat išsivysto polimialgija reumatika, kuriai būdingi ryškūs pečių ir klubų skausmai bei sustingimas. Tuo metu tik nedidelė dalis sergančiųjų polimialgija reumatika vėliau suserga milžiniškųjų ląstelių arteritu.
Kas lemia šios ligos atsiradimą
Tiksli milžiniškųjų ląstelių arterito išsivystymo priežastis kol kas nėra žinoma. Dažniausiai manoma, kad tai autoimuninis ar autoimuninio pobūdžio uždegimas, kai žmogaus imuninė sistema netinkamai atpažįsta ir pažeidžia kraujagyslių sieneles. Taip pat reikšmės gali turėti paveldimumas, tam tikri aplinkos veiksniai ir su amžiumi susiję organizmo pokyčiai.
Kurie asmenys rizikuoja labiausiai
- Vyresni nei 50 metų žmonės – tikimybė susirgti auga su amžiumi, dažniausiai susergama 70–80 m.
- Moterys serga dažniau nei vyrai, nors vyrai dažniau patiria rimčiausias komplikacijas.
- Ligos paplitimas didesnis tarp šviesaus gymio, ypač šiaurės Europos kilmės gyventojų.
Kaip nustatoma ši liga
Diagnozės patikslinimui svarbus nuodugnus ligos istorijos įvertinimas ir fizinis paciento ištyrimas. Gydytojas apžiūri galvą bei smilkinius, ieško patinimų, skausmingumo, taip pat tikrina pulsą rankose bei kojose. Įtariant uždegimą, dažniausiai atliekami kraujo tyrimai, kurie rodo uždegimui būdingus rodiklius – eritrocitų nusėdimo greitį, C reaktyvaus baltymo kiekį ar hemoglobino lygį (anemijai atpažinti).
Slaugytojui įtariant milžiniškųjų ląstelių arteritą, gali būti paskiriami šie tyrimai:
- Smilkinių arterijos echoskopija
- Smilkinių arterijos biopsija, kai paimamas nedidelis arterijos audinio mėginys ir tiriamas mikroskopu
- Kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
- Didžiųjų arterijų echoskopija, kartais – pozitronų emisijos tomografija (PET)
Ligos gydymo principai
Norint išvengti regėjimo pažeidimo, gydymą svarbu pradėti kuo anksčiau. Dažniausiai pirmiausia skiriami gliukokortikoidai – stiprūs uždegimą slopinantys vaistai, tokie kaip prednizonas. Paprastai jie vartojami didelėmis dozėmis (40–60 mg per dieną), o vėliau dozė laipsniškai mažinama. Esant regėjimo praradimui ar kitiems stipriems simptomams, gali būti skiriamos itin didelės vaisto dozės į veną.
Gliukokortikoidai stipriai veikia imuninę sistemą, todėl gydytojas nuolat stebi Jūsų būklę. Šie vaistai didina infekcijų riziką, gali skatinti kaulų retėjimą, todėl taip pat gali būti paskirtas kaulų tankio tyrimas ir papildomas gydymas – kalcio, vitamino D papildai bei fizinio aktyvumo rekomendacijos. Kiti galimi gliukokortikoidų nepageidaujami reiškiniai – katarakta, aukštas kraujospūdis, gliukozės padidėjimas kraujyje, nemiga, nuotaikos pokyčiai, raumenų silpnumas, patinimai veide ir kojose, svorio priaugimas.
Nuo 2017 metų gydymui taip pat naudojamas biologinis vaistas tocilizumabas, kuris leidžiamas po oda ar per veną. Šis vaistas neretai leidžia sumažinti gliukokortikoidų vartojimo poreikį. Kaip ir visi stiprūs vaistai, jis turi kitokių šalutinių poveikių, kuriuos aptaria gydytojas.
Gyvenimas su šia liga
Gyventi su milžiniškųjų ląstelių arteritu reiškia atidžiai stebėti savo sveikatą ir laikytis gydytojo nurodymų. Pasitikrinkite reguliariai, atlikite paskirtus kraujo ir vaizdinius tyrimus. Kaulų stiprinimui valgykite subalansuotą maistą, turtingą baltymų, pilno grūdo produktų, šviežių vaisių ir daržovių. Nepamirškite fizinio aktyvumo – bent 30 minučių per parą, rūpinkitės, kad pakankamai miegotumėte – rekomenduojama 7–8 valandos kasnakt.
Labai svarbu vartoti paskirtus vaistus taip, kaip nurodyta, stiprinti kaulus, gauti pakankamai vitamino D ir kalcio. Venkite infekcijų, ypač todėl, kad vaistai silpnina imuninę sistemą – plaukite rankas, saugokitės sergančių asmenų. Vizitų metu aptarkite su gydytoju galimus infekcijų rizikos veiksnius ir būdus, kaip ją sumažinti.
Ką reikėtų vengti sergant
- Infekcijų riziką didinančių veiksnių. Kadangi medikamentai silpnina imunitetą, laikykitės geros higienos ir venkite susirgusių žmonių.
- Rūkymo, kuris blogina kraujagyslių būklę ir gali didinti ligos riziką. Metę rūkyti, iškart pastebėsite teigiamą poveikį savo kraujotakai.
- Alkoholio vartojimo – alkoholis gali neigiamai paveikti širdies ir kraujagyslių veiklą, pagreitinti kaulų nykimą ir sąveikauti su vartojamais vaistais.
Ilgalaikė prognozė ir savijauta
Laiku nustačius diagnozę ir pradėjus gydymą, ligos prognozė dažniausiai gera. Dažniausiai praėjus kelioms dienoms nuo gydymo pradžios, pacientai pastebi pagerėjimą. Negydomas milžiniškųjų ląstelių arteritas gali sukelti aklumą, anueryzmą ar insultą. Nors gyvenimo trukmė dažniausiai nesutrumpėja, liga gali retkarčiais atsinaujinti. Pagrindinė rizika pacientui – gydymui naudojamų vaistų šalutinis poveikis. Siekiant sumažinti komplikacijų grėsmę, itin svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir laiku reaguoti į naujus ar pasunkėjusius simptomus.
