Mirizzi sindromas – tai reta komplikacija, kuri išsivysto dėl tulžies akmenligės. Daugeliui žmonių tulžies pūslėje susiformavę akmenys netrukdo kasdienybei, tačiau kai kuriais atvejais jie gali užblokuoti tulžies latakus ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
- 1.Kaip susiformuoja Mirizzi sindromas?
- 2.Mirizzi sindromo tipai
- 3.Mirizzi sindromo paplitimas
- 4.Mirizzi sindromo simptomai
- 5.Kas sukelia Mirizzi sindromą?
- 6.Galimos Mirizzi sindromo komplikacijos
- 7.Mirizzi sindromo diagnozavimas
- 8.Mirizzi sindromo gydymas
- 9.Kaip galima sumažinti riziką susirgti Mirizzi sindromu?
- 10.Mirizzi sindromo prognozė
- 11.Kada būtina kreiptis į gydytoją?
- 12.Ar Mirizzi sindromas didina vėžio riziką?
- 13.Ar Mirizzi sindromas gali būti mirtinas?
Šis sindromas išsiskiria tuo, kad tulžies latakas užspaudžiamas ne pačiu akmeniu iš vidaus, o iš išorės – kai pūslėje ar jos latake užstrigęs akmuo tampa toks didelis, kad spaudžia šalia esantį lataką. Būtent taip Mirizzi sindromas ir sukelia nespecifinius, bet pavojingus simptomus.
Kaip susiformuoja Mirizzi sindromas?
Tulžies pūslė saugo ir išskiria tulžį, kuri patenka į plonąją žarną per sudėtingą latakų tinklą. Įprastai, jei tulžies akmuo patenka į lataką ir užblokuoja tulžies srautą, prasideda įvairūs simptomai. Mirizzi sindromu vadiname atvejį, kai perpildyta tulžies pūslė arba jos latake įstrigęs akmuo spaudžia greta esantį tulžies lataką iš išorės ir apsunkina tulžies nutekėjimą.
Tai gali įvykti įvairiose vietose – pūslėje, kaklelyje (infundibuliume arba Hartmano maišelyje) ar cistiniame latake. Šios sritys natūraliai yra siauresnės ir vietomis itin arti viena kitos, tad užstrigę akmenys lengvai gali sukelti spaudimą.
Mirizzi sindromo tipai
Mirizzi sindromas yra klasifikuojamas į kelis skirtingus tipus, priklausomai nuo to, kaip smarkiai pažeidžiami tulžies latakai ir ar susiformuoja nenormalūs kanalai (fistulės):
- I tipas: Vienas ar keli tulžies akmenys, įstrigę pūslėje ar cistiniame latake, spaudžia greta esantį lataką ir trukdo tulžies tekėjimui.
- II tipas: Tulžies latake susidaro nedidelė skylė (fistulė), apimanti mažiau nei trečdalį latako apimties.
- III tipas: Fistulė jau apima iki dviejų trečdalių tulžies latako apimties.
- IV tipas: Tulžies latakas pažeidžiamas visiškai – susiformuoja didelė skylė, o tulžies pūslė susilieja su lataku.
- V tipas: Prie bet kurio aukščiau minėto tipo prisideda papildoma fistulė kitoje vietoje.
Mirizzi sindromo paplitimas
Ši liga laikoma nepaprastai reta. Todėl dažnai diagnozė nustatoma tik chirurginės intervencijos metu, kai šalinama tulžies pūslė dėl akmenligės. Statistika rodo, kad Mirizzi sindromas diagnozuojamas maždaug 2,5% pacientų, kuriems atliekama tulžies pūslės šalinimo operacija.
Mirizzi sindromo simptomai
Mirizzi sindromas pasireiškia įvairiais požymiais, kuriuos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- Uždegimas: Skausmas ir patinimas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje.
- Infekcija: Gali kilti karščiavimas, o kai kuriais atvejais – pykinimas, vėmimas ar viduriavimas.
- Gelta: Odos ir akių baltymų pageltimas. Taip pat gali pasitaikyti tamsios spalvos šlapimas ar šviesios išmatos.
Šie simptomai nėra būdingi tik Mirizzi sindromui – jie gali signalizuoti ir kitas tulžies pūslės ar latakų problemas, tačiau kartu jie leidžia įtarti sudėtingą tulžies takų pažeidimą.
Kas sukelia Mirizzi sindromą?
Pagrindinė priežastis – tulžies akmuo, kuris iš išorės užspaudžia tulžies lataką. Tokį poveikį sukelia pūslėje ar latakuose įstrigę dideli akmenys, dėl kurių sunkiai nuteka tulžis. Dėl spaudimo didėja uždegimas, latakų sienelės gali būti pažeidžiamos, ir susidaro palankios sąlygos infekcijai plisti.
Galimos Mirizzi sindromo komplikacijos
- Cholestazė: Tulžis kaupiasi kepenyse, sukelia jų uždegimą.
- Cholangitas: Į kepenis patenka bakterijos, vystosi rimta infekcija.
- Fistulės formavimasis: Dėl uždegimo ir spaudimo gali atsirasti nenormalios angos tulžies latakuose.
- Gelta: Dėl bilirubino kaupimosi odoje ir akyse išryškėja gelsvas atspalvis.
- Maldigestija: Sutrikus tulžies patekimui į žarnyną, pasunkėja baltymų skaidymas ir kai kurių medžiagų pasisavinimas.
Mirizzi sindromo diagnozavimas
Norint patvirtinti Mirizzi sindromą, pirmiausia atliekama apčiuopa – gydytojas įvertina pilvo sritį, ieško patinimo požymių. Svarbu įvertinti paciento nusiskundimus ir ligos istoriją. Jei įtariama infekcija ar gelta, dažnai atliekami kraujo tyrimai: bendras kraujo ląstelių tyrimas ir kepenų funkcijos rodikliai.
Diagnozės tikslumui naudojama vaizdinė diagnostika: pilvo ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT), ERCP, HIDA scintigrafija ar magnetinio rezonanso tomografija.
Mirizzi sindromo gydymas
Pagrindinis gydymo būdas – chirurginė intervencija. Tačiau nėra vienos standartinės procedūros – operacijos pobūdis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į ligos tipą ir pažeidimo mastą.
Dažniausiai pašalinama tulžies pūslė ir atkuriamas užblokuotas tulžies latakas. Kai kuriais atvejais gali prireikti ir papildomų procedūrų – pvz., uždėti stentus arba pašalinti užblokuotus latakus. Chirurgas gali taikyti tiek minimaliai invazinę (laparoskopinę), tiek atvirą operaciją.
Galimi chirurginio gydymo šalutiniai poveikiai
- Tulžies nutekėjimas.
- Per didelis kraujavimas.
- Randų susidarymas tulžies latakuose.
- Pooperacinis skausmas.
- Kraujavimas.
- Infekcija.
- Reakcijos į narkozę.
Kaip galima sumažinti riziką susirgti Mirizzi sindromu?
Prevencija nėra visada įmanoma, tačiau riziką galima mažinti – svarbu vengti daug cholesterolio turinčio maisto, nes jis skatina akmenų susidarymą. Rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kaip dar būtų galima sumažinti tulžies latakų užsikimšimo riziką.
Mirizzi sindromo prognozė
Laiku pastebėtas ir tinkamai gydytas Mirizzi sindromas dažniausiai pasižymi gera išeitimi. Gydymo sėkmė iš esmės priklauso nuo to, kaip anksti diagnozuota liga ir nuo tulžies takų bei organų pažeidimo masto.
Kuo ilgiau atidėliojamas gydymas, tuo daugiau žalos gali patirti kepenys ir latakai, o operacija tampa sudėtingesnė, reikalauja ilgesnio atsistatymo. Visgi, žmonės be tulžies pūslės dažnai gyvena visavertį gyvenimą.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Jei staiga atsiranda intensyvus pilvo skausmas, lydimas šaltkrėčio, pykinimo, vėmimo, karščiavimo ar geltos požymių (pvz., tamsus šlapimas ar šviesios išmatos), nedelskite ir pasitarkite su gydytoju.
Taip pat skubiai reikalinga pagalba, jei prasideda šokas, pasireiškia stiprus prakaitavimas, greitas pulsas ar dusulys. Tokie simptomai gali rodyti sepsį – pavojingą komplikaciją po chirurginės operacijos.
Ar Mirizzi sindromas didina vėžio riziką?
Šis sindromas siejamas su padidėjusia tulžies pūslės vėžio tikimybe, tačiau nėra pagrįsta manyti, kad jis tiesiogiai sukelia piktybinę ligą. Manoma, kad ilgai trunkantis uždegimas ir tulžies užsistovėjimas sudaro sąlygas vystytis onkologiniams procesams. Statistiškai, 5–28% Mirizzi sindromą patiriančių žmonių diagnozuojamas ir tulžies pūslės vėžys.
Ar Mirizzi sindromas gali būti mirtinas?
Nors ši būklė yra išgydoma, pavojus didėja, jei gydymas atidedamas. Mirizzi sindromo sukeliamas mirtingumas siekia 5–30%, daugiausiai dėl sunkių infekcinių komplikacijų (sepsio), kepenų nepakankamumo ar susijusio vėžio. Būtent todėl itin svarbu laiku kreiptis į gydytoją ir užtikrinti kokybišką gydymą.
