Nocturniniai panikos priepuoliai – tai staigus ir stiprus baimės pojūtis, kuris pažadina žmogų vidury nakties. Prabundama iš miego smarkiai plakant širdžiai, gausiai prakaituojant, jaučiant kvėpavimo sunkumus ar net uždusimo jausmą. Šis reiškinys dažnai kelia sumaištį ir stiprų nerimą, nes žmogus tampa visiškai sąmoningas, tačiau negali iš karto suprasti, kas vyksta.
Kaip dažni yra naktiniai panikos priepuoliai
Tyrimai rodo, kad apie 11 % žmonių bent kartą per metus patiria panikos priepuolį. Tarp tų, kuriems būdingi pasikartojantys panikos priepuoliai (panikos sutrikimas), net iki 70 % kartais juos ištinka ir naktį. Dažniausiai šis sutrikimas pasireiškia paaugliams ir suaugusiesiems.
Nocturninių panikos priepuolių ir naktinių košmarų skirtumai
Daug kas painioja naktinius panikos priepuolius su naktiniais siaubais (pabudimais iš košmaro). Pagrindinis skirtumas – sąmoningumas. Kai ištinka naktinis siaubas, žmogus dažniausiai neprabunda, lieka sumišęs, gali kalbėti, šaukti, net išbėgti iš lovos, bet to ryte neprisimena. Tokie epizodai dažnesni vaikams, nors gali būti ir suaugusiems.
O panikos priepuolio metu žmogus prabunda visiškai sąmoningas – jaučia stiprią baimę, fizinius simptomus ir tai paprastai užtrunka ilgiau, trukdo vėl užmigti.
Nocturninio panikos priepuolio simptomai
Naktinių panikos priepuolių simptomai nesiskiria nuo tų, kuriuos patiriame dieną. Tačiau žmonės miegant dažniau skundžiasi kvėpavimo sunkumais: smarkiu dusuliu ar net jausmu, kad tuoj uždus. Be to, gali skaudėti krūtinę, būti pykinimas ar šaltkrėtis, stiprus širdies plakimas, dilgčiojimas ar nutirpimas pirštuose, gausus prakaitavimas, drebulys.
- Skausmas arba spaudimas krūtinėje
- Šaltkrėtis
- Nuolatinė stipri baimė arba siaubas
- Pykinimas
- Prakaitavimas, dažnai itin gausus
- Dažnas širdies plakimas
- Dilgčiojimas arba nutirpimas galūnėse
- Drebėjimas
Panikos priepuolio simptomai paprastai pasiekia piką per 10 minučių ir pamažu nurimsta, tačiau po jų sunku vėl užmigti.
Kodėl prasideda naktiniai panikos priepuoliai
Kol kas nėra aišku, kodėl kai kuriuos žmones panikos priepuoliai ištinka naktį. Manoma, kad tam įtakos turi nervų sistemos polinkis reaguoti į stresą – smegenys ir kūnas pradeda reaguoti lyg esant pavojui, nors tikro pavojaus nėra. Lygiai kaip ir dienos metu, naktį panikos priepuolis dažnai prasideda be aiškios priežasties ar realaus grėsmės šaltinio.
Kas didina riziką
Jeigu dieną jau patiriate panikos priepuolius, išauga rizika, kad jie pasireikš ir naktį. Rizikos veiksniai apima:
- Nerimo sutrikimus
- Depresiją
- Nemigą ar miego apnėją
- Žalingų įpročių – alkoholio ar kitų medžiagų – vartojimą
- Obsesinį-kompulsinį sutrikimą
- Polinkį kaupti pyktį ar dažnai jausti priešiškumą
Kaip nustatomi naktiniai panikos priepuoliai
Kai atsiranda su panika susijusių simptomų, svarbu atmesti kitas medicinines priežastis – pavyzdžiui, širdies ar skydliaukės ligas. Jei kitų ligų nerandama, gydytojas remiasi simptomais bei rizikos veiksniais ir nustato naktinius panikos priepuolius.
Kaip įveikti ir gydyti naktinius panikos priepuolius
Priepuolio valdymas
Jei naktį prasidėjo panikos priepuolis, dažniausiai tenka leisti simptomams pamažu savaime atslūgti. Kai kuriems žmonėms padeda gilus, lėtas kvėpavimas ar raumenų atpalaidavimo pratimai. Jūsų gydytojas gali paskirti vaistų, padedančių sušvelninti simptomus.
Gydymo strategijos
Dažniausiai taikomos kelios priemonės: vaistai derinami su psichoterapija ir gyvenimo būdo keitimu. Tos pačios rekomendacijos tinka ir dienos, ir naktinių priepuolių valdymui. Tai gali būti:
- Antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai – sumažina krizių dažnumą ir intensyvumą, o kartais panika išnyksta visiškai. Tačiau norint sulaukti pilno efekto, gali tekti palaukti iki dviejų mėnesių.
- Trankviliantai (benzodiazepinai) gali greitai slopinti itin stiprias reakcijas, tačiau šie vaistai skiriami atsargiai dėl pripratimo rizikos.
- B blokatoriai gali sumažinti kūno reakcijas (stiprų širdies plakimą, drebulį), vartojami tik esant reikalui.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) – padeda atpažinti ir suvaldyti paniką sukeliančias mintis ar elgesio modelius. Ilgainiui panikos priepuoliai retėja arba visai išnyksta.
Kokios gali būti komplikacijos
Pabudimai su stipriu panikos jausmu išbalansuoja miegą, o bijodami pasikartojimo, žmonės gali atidėlioti miego laiką ar visiškai prarasti gebėjimą užmigti. Nepakankamas miegas ir nuolatinis stresas neigiamai veikia tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą. Dažnesnės komplikacijos:
- Padidėjęs nerimas ir depresija
- Miego sutrikimai – sunku užmigti ar išsimiegoti
- Sunku susikaupti, prastėja atmintis
- Išauga kasdienių panikos priepuolių tikimybė
- Šlubuoja darbingumas ar mokymosi rezultatai
- Gali padidėti kūno svoris
Prevencijos būdai
Nors negalima garantuoti visiško naktinių panikos priepuolių išvengimo, šie įpročiai gali sumažinti riziką:
- Subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, ribotas kofeino vartojimas
- Reguliarus poilsis, streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai
- Prieš vartodami populiarius vaistažolių, papildus ar nereceptinius vaistus, pasitarkite su gydytoju – kai kurie gali padidinti nerimą
Prognozė ir gyvenimas su naktiniais panikos priepuoliais
Naktiniai panikos priepuoliai yra valdomi – su tinkamu gydymu ir pagalba daugeliui žmonių simptomai sumažėja ar net visiškai išnyksta. Dažnai, pagerinus situaciją su priepuoliais dieną, pagerėja ir nakties situacija.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją
Susisiekite su specialistu, jei:
- Nuolat vargina kvėpavimo sunkumai ar dusulys
- Skauda krūtinę
- Kenkia koncentracijai, sunku dirbti ar mokytis
- Jaučiate stiprų dirglumą, susierzinimą
- Kamuoja užsitęsusi nemiga
- Panikos priepuolis trunka ilgiau nei 15 minučių
- Nerimas ar stresas trukdo miegoti ir gyventi kasdienį gyvenimą
- Pastebite miego apnėjos požymių – garsus knarkimas, dusulio pojūtis naktį
Klausimai aptarimui su gydytoju
- Kas gali lemti naktinius panikos priepuolius mano atveju?
- Kokie gydymo būdai man tinkamiausi?
- Kiek ilgai reikės taikyti terapiją ar vartoti vaistus?
- Ar reikėtų atkreipti dėmesį į galimas komplikacijas?
