Vėžiniai navikai nuo gerybinių skiriasi tuo, kad gali plisti į tolimas kūno vietas per kraują arba limfinę sistemą. Tokie navikai suformuoja metastazes ir po gydymo gali vėl atsinaujinti.
Kas yra navikas?
Navikas, dar vadinamas neoplazija, – tai nenormalių ląstelių sankaupa ar masė, susidarantis bet kurioje kūno vietoje. Jis gali išsivystyti audiniuose, liaukose, vidaus organuose, odoje ar net kauluose. Vienas žmogus gali turėti tiek vieną, tiek kelis navikus, kurie skiriasi dydžiu – nuo visai mažų iki didelių darinių.
Neretai išgirdus žodį „navikas“, žmonės iškart pagalvoja apie vėžį. Tačiau ne visi jie yra piktybiniai – gydytojas, ištyręs naviko pobūdį, gali įvertinti jo pavojingumą sveikatai.
Navikų rūšys
- Piktybiniai navikai: Šio tipo dariniai sugeba įaugti į greta esančius audinius, liaukas ar kitus organus, sudaro metastazes – atskiras vėžines židinius kitose kūno vietose. Kai kurie jų pagydomi, kiti – pavojingi gyvybei.
- Gerybiniai navikai: Jie nėra vėžiniai, dažniausiai nekelia grėsmės gyvybei ir neplinta į kitus audinius. Kai kurie gerybiniai dariniai nesukelia jokių problemų, tačiau peraugę gali spausti greta esančius organus ar audinius ir sukelti diskomfortą.
- Ikivėžiniai navikai: Tokie dariniai dar nėra vėžiniai, bet, jei jų neprižiūrėti ar negydyti, ateityje gali supiktybėti. Juose ląstelės gali greitai daugintis („hiperplazija“) arba būti neįprastos, sparčiai besidalijančios („displazija“). Šie dariniai nuolat stebimi ir, esant reikalui, gydomi.
Navikai ir cistos: kuo skiriasi?
Dažnai navikai mūsų sąmonėje painiojami su cistomis, nes abu yra netikėti organizmo dariniai. Tačiau navikas – tai kietų audinių sankaupa, kuri gali būti ir piktybinė, ir gerybinė. O cista – tai maišelis, užpildytas skysčiu, oro ar kitokiomis medžiagomis; dažniausiai jos nebūna vėžinės.
Naviko simptomai
Simptomai, kuriuos sukelia navikas, priklauso nuo jo vietos, dydžio ir rūšies. Pavyzdžiui, kartais galima apčiuopti ar matyti guzelį (pavyzdžiui, krūtyje ar po oda), tačiau ne visi navikai pasireiškia išoriškai:
- Nuolatinis nuovargis
- Karščiavimas arba šaltkrėtis
- Labai gausus prakaitavimas naktimis
- Apetito stoka ar neaiškus svorio kritimas
- Skaudantis guzas (ne visi navikai būna skausmingi)
Kaip jaučiasi navikas?
Naviką, kurį galima apčiuopti, žmogus dažniausiai atpažįsta kaip naują gumbelį. Piktybiniai dariniai dažniau būna kietesni, stangresni ir mažiau paslankūs nei gerybinės sankaupos ar cistos, tačiau to nustatyti vien per jutimą tikrai nepavyks – reikalingas gydytojo įvertinimas ir išsamūs tyrimai.
Navikų susidarymo priežastys
Navikus lemia nenormalūs ląstelių augimo procesai. Dažniausiai jie susidaro tuomet, kai ląstelės ar per greitai dauginasi, ar nesunaikinamos laiku – taip kūne susikaupia per daug ląstelių ir formuojasi darinys.
Rizikos veiksniai
- Paveldėti pakitimai genuose (pvz., BRCA mutacijos)
- Genetiniai sindromai (pvz., Lyncho sindromas, neurofibromatozė)
- Šeimos istorija (pvz., krūties, prostatos vėžys)
- Rūkymas ir pasyvus rūkymas
- Dažnas alkoholio vartojimas
- Kontaktas su kenksmingomis medžiagomis (pvz., benzenu, asbestu)
- Ankstesnė radiacija
- Infekcijos (pvz., ŽPV)
- Nutukimas
Galimos navikų komplikacijos
- Spaudimas vidaus organams: tiek gerybiniai, tiek piktybiniai navikai gali augant spausti aplink esančius organus, pavyzdžiui, krūtinės srityje išaugęs darinys gali paveikti kvėpavimo takus, širdį ar plaučius.
- Pernelyg didelė hormonų gamyba: kai kurie endokrininiai navikai išskiria daug hormonų ir sukelia reikšmingą hormonų disbalansą.
- Vėžio plitimas: piktybiniai navikai gali išskirti vėžines ląsteles, kurios krauju arba limfa nukeliauja į kitus organus bei audinius ir suformuoja naujus vėžinius židinius. Tokiu atveju gydymas tampa sudėtingesnis.
Navikų diagnozavimas
Norint nustatyti, ar darinys piktybinis, dažniausiai atliekama biopsija – suploninta adata paimamas audinių mėginys, kuris vėliau tiriamas laboratorijoje. Jei darinys yra sunkiai pasiekiamas, gali būti šalinamas visas navikas su vėlesne histologine analize.
Kiti skiriami tyrimai gali būti:
- Kraujo tyrimai – ieškoma tam tikrų naviko žymenų ar cheminių medžiagų, rodančių specifinius navikus.
- Vaizdo diagnostika – gali būti taikomas rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ar pozitronų emisijos tomografija (PET), siekiant radus darinį tiksliai jį identifikuoti.
Gydymo galimybės
Navikų gydymas priklauso nuo jų vietos, dydžio, pobūdžio – piktybinis ar gerybinis. Daugelis gerybinių navikų dažniausiai stebimi – gydymas nebūtinas, nebent darinys didėja ir sukelia spaudimą ar kitus sutrikimus. Pavyzdžiui, gerybinis galvos smegenų navikas gali veikti regėjimą ar kalbą, todėl gali būti rekomenduojama operacija.
Piktybinių navikų gydymas dažniausiai apima kelis metodus:
- Chirurginis pašalinimas
- Spindulinė terapija, kuri naikina pakitusias ląsteles stipriomis rentgeno spindulių dozėmis
- Ablacija – taikoma itin aukšta arba žema temperatūra, kad būtų suardytos nenormalios ląstelės
- Embolizacija – specialiai užblokuojamas kraujo tekėjimas į naviką, kad jis negautų maistinių medžiagų
- Vaistai (chemoterapija) – slopina ar naikina vėžines ląsteles prieš arba po operacijos
- Hormonų terapija – stabdo hormonų, skatinančių naviko augimą, poveikį
- Imunoterapija – skatina imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles
- Tikslinė terapija – veikia konkrečius vėžio ląstelių augimą kontroliuojančius procesus
Prevencija: ar įmanoma išvengti navikų?
Nemažai navikų išsivysto be aiškios priežasties, todėl ne visada juos galima užkirsti. Vis tik tam tikri įpročiai leidžia sumažinti riziką:
- Mesti rūkyti
- Vengti piktnaudžiavimo alkoholiu arba apskritai jo nevartoti
- Laikytis subalansuotos, maistingos mitybos
- Reguliariai judėti ir sportuoti
- Palaikyti sveiką kūno svorį
- Vakcinuotis ir laikytis saugesnio lytinio gyvenimo, kad sumažėtų rizika užsikrėsti tam tikrais virusais (pvz., ŽPV)
Anksti aptikus piktybinius navikus, gydymas tampa gerokai efektyvesnis. Todėl svarbu dalyvauti reguliariose programose, tokiose kaip mamografija (krūtų vėžiui), prostatos patikros ar kolonoskopija (storosios žarnos vėžiui), pagal amžių ir rizikos veiksnius.
Prognozė ir gyvenimo perspektyvos
Ikivėžiniai ir gerybiniai navikai prognoziškai dažniausiai yra palankūs. Jei darinys ikivėžinis, gydytojas gali jį atidžiai stebėti ir prireikus pašalinti dar neatsiradus didesnių problemų. Gerybiniai navikai reikalauja gydymo tik tuomet, jei sukelia spaudimą jautrioms ar svarbioms kūno vietoms.
Piktybinių navikų prognozė priklauso nuo jų tipo, išplitimo laipsnio ir agresyvumo. Kai kurie jų sėkmingai išgydomi operacijos metu, tačiau kiti linkę greitai plisti ir sunkiau pasiduoda gydymui.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Nedelskite pasikonsultuoti su gydytoju, jei ant kūno atsiranda naujas ar keistas guzas, kuris kinta, nesvarbu, ar jis skausmingas, ar ne. Būtina specialisto apžiūra ir jei kartu jaučiate:
- Labai stiprų nuovargį
- Skausmą, kuris trikdo poilsį ar kasdienę veiklą
- Nepaaiškinamą svorio kritimą
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kokio tipo naviką turiu?
- Ar šis navikas piktybinis, ar gerybinis?
- Kokie gydymo variantai man tinkamiausi?
- Kokios galima gydymo rizika ir šalutinės reakcijos?
- Į kokius komplikacijų ženklus reikia atkreipti dėmesį?











