Žmogaus organizme esantys navikiniai žymenys gali būti gaminami tiek sveikų, tiek pakitusių (vėžinių) ląstelių, atsiradus onkologiniams ar nemaligniniams procesams. Dažniausiai aptinkami navikiniai žymenys yra tam tikros baltymų rūšys, genetiniai pakitimai ir jų produktai, hormonai, fermentai, taip pat glikoproteinai ar mucinai.
Kur aptinkami navikiniai žymenys
Šie biologiniai rodikliai gali būti nustatomi įvairiuose mėginiuose:
- audiniuose
- navikiniuose dariniuose
- kraujyje ar šlapime
- išmatose
- kituose organizmo skysčiuose
Kokiais atvejais naudojami navikiniai žymenys
Navikinių žymenų rezultatai padeda gydytojams orientuotis sprendžiant diagnozavimo, vėžio stadijos ir tipo nustatymo klausimus. Jie taip pat naudingi numatant ligos eigą, parenkant tinkamiausią gydymą ar vertinant, kaip organizmas reaguoja į pradėtą terapiją. Be to, stebint žymenų pokyčius, galima sekti, ar liga vėl atsinaujina po gydymo.
Vis dėlto, vien navikinių žymenų testų neužtenka. Išsamesniam ligos įvertinimui paprastai taikomi įvairūs tyrimai ir diagnostinės procedūros.
Navikinių žymenų ribos ir patikimumas
Svarbu žinoti, kad kai kurie navikinių žymenų rodikliai gali būti aukštesni ne tik sergant vėžiu. Pavyzdžiui, rodikliai gali pakisti esant tam tikroms uždegiminėms būklėms, pavyzdžiui, pankreatitui arba po vakcinacijos nuo tam tikrų ligų.
Kiekvieno žmogaus organizmas išskiria skirtingą navikinių žymenų kiekį, todėl nustatyti aiškią ribą tarp normos ir patologijos neretai sudėtinga. Be to, laboratorijų naudojami metodai gali skirtis, tad tai gali turėti įtakos rezultatų tikslumui.
Pažymėtina, kad kai kurie asmenys, sergantys vėžiu ar kitomis ligomis, gali neturėti padidėjusio šių žymenų kiekio, todėl testai ne visada atskleidžia tikslią būklę.
Kokiai vėžio rūšiai taikomi navikiniai žymenys
Įvairios navikinių žymenų rūšys gali būti susijusios su tam tikrais vėžiniais susirgimais. Dažniau jie taikomi nustatant, stebint ar gydant:
- kepenų
- kiaušidžių
- limfomų
- leukemijų
- plaučių
- šlapimo pūslės
- inkstų
- krūties
- kasos
- prostatos
- skydliaukės
- gimdos kaklelio
Būtina suprasti, kad ne visiems, sergantiems vėžiu, bus aptiktas aukštas navikinių žymenų lygis. Kartais vėžio diagnozė gali būti nustatoma ir esant įprastiems navikinių žymenų rodikliams. Taip pat padidėję rodikliai nebūtinai nurodo vėžį – dėl priežasčių visada reikėtų pasitarti su gydytoju.
Kaip atliekami tyrimai?
Priklausomai nuo to, kokio navikinio žymens reikia ieškoti, gydytojas gali paskirti kraujo, šlapimo, išmatų, audinių ar kitokį mėginį. Gautų tyrimų rezultatai yra vertinami kartu su kitais klinikiniais duomenimis, o jų interpretacija padeda pasirinkti veiksmingiausią gydymo taktiką arba įvertinti atsaką į gydymą.
