Kai sužinome apie onkologinę ligą, dažnai kyla daug klausimų: kokie tyrimai laukia, koks gydymo planas, kam reikalingi papildomi kraujo tyrimai. Vienas iš tokių tyrimų – navikinių žymenų kraujo analizė. Kuo šie tyrimai naudingi, kaip jie veikia, ir kokių rezultatų galime tikėtis?
Kas yra navikiniai žymenys
Navikiniai žymenys – tai įvairios medžiagos, kurias gali gaminti tiek naviko ląstelės, tiek įprastos organizmo ląstelės, reaguodamos į piktybinius arba gerybinius procesus. Šios medžiagos gali būti randamos ne tik kraujyje, bet ir šlapime, išmatose, naviko audinyje ar net kituose kūno skysčiuose.
Nors sergant vėžiu dažnai nustatomos didesnės navikinių žymenų koncentracijos, jų kiekį gali lemti ir kitos, ne onkologinės būklės. Be to, ne visi navikai išskiria žymenis, tad šis tyrimas nėra universalus visiems vėžio atvejams.
Kaip naudojami navikinių žymenų tyrimai
Kraujo tyrimas dėl navikinių žymenų gali būti taikomas įvairiais etapais: nuo vėžio įtarimo iki ligos eigos sekimo ar gydymo rezultatų vertinimo. Šie tyrimai padeda gydytojams:
- įvertinti diagnozę
- nustatyti ligos stadiją ar rūšį
- parinkti individualų gydymą
- stebėti, kaip ligonis reaguoja į paskirtą gydymą
- patikrinti, ar liga vėl neatnyko
Laboratorijose, atitinkančiose specialius kokybės reikalavimus, tiriamas kraujo mėginys. Priklausomai nuo diagnozuoto vėžio tipo, gali būti rekomenduojami ir kiti tyrimai, pavyzdžiui, naviko audinio, šlapimo ar kaulų čiulpų analizė.
Kokie yra dažniausiai tiriami navikiniai žymenys
Skirtingos vėžio rūšys gali būti susijusios su tam tikrais navikiniais žymenimis. Dažniausiai tiriami tie, kurie pasireiškia sergant:
- kepenų
- kiaušidžių
- limfomomis
- leukemijomis
- plaučių
- šlapimo pūslės
- inkstų
- krūties
- kasa
- prostatos
- skydliaukės
- gimdos kaklelio vėžiu
Priklausomai nuo navikinio žymens, gali būti tiriamos įvairios medžiagos: hormonai, baltymai, fermentai, genų mutacijos ar mucinai.
Navikinių žymenų tyrimo ribotumai
Nors šie kraujo tyrimai efektyvūs kaip pagalbinė priemonė, jie nėra vienintelis būdas įvertinti onkologinę ligą. Navikiniai žymenys nėra visiškai specifiški – padidėję lygiai gali atsirasti ir esant kitiems susirgimams. Be to, ne visų pacientų organizme navikinių žymenų bus žymiai daugiau nei įprasta, todėl tyrimas gali kartais parodyti klaidingai neigiamą rezultatą.
Tyrimų patikimumui įtakos turi ir natūralūs biologiniai pokyčiai, o laboratorinių tyrimų metodai gali skirtis, todėl rezultatai skirtingose laboratorijose gali būti nevienodi. Dėl šių priežasčių navikinių žymenų tyrimai dažniausiai derinami su kitais išsamesniais diagnostikos metodais.
Ką verta prisiminti
Navikinių žymenų kraujo tyrimai padeda aptikti, įvertinti ar stebėti tam tikras vėžio rūšis, tačiau jie retai atliekami kaip vienintelis tyrimas. Tokia analizė gali suteikti papildomos informacijos apie naviko veiklą ir gydymo rezultatus, tačiau visada vertinama kartu su kitais klinikiniais tyrimais bei bendru paciento sveikatos vertinimu.
Navikiniai žymenys gali būti aptinkami ne tik kraujyje, bet ir kituose biologiniuose mėginiuose. Jei kyla klausimų, ar šis tyrimas tinka jūsų situacijoje, svarbu pasitarti su gydančiu gydytoju, kuris įvertins, kokia tyrimo nauda ir kokie galimi alternatyvūs metodai.
