Monokloninė gamopatija, kurios reikšmė nėra aiški (MGUS), yra kraujo sutrikimas, pasireiškiantis dėl pakitusių plazminių ląstelių kaulų čiulpuose. Daugeliui žmonių ši būklė nesukelia jokių juntamų požymių ar sutrikimų. Dažniausiai MGUS nustatoma netikėtai atliekant profilaktinius kraujo ar šlapimo tyrimus. Nors ši liga itin retai sukelia rimtų problemų, kartais ji gali progresuoti į sunkesnius kraujo sutrikimus ar onkologines ligas. Siekiant stebėti galimus pokyčius, gydytojai paprastai reguliariai tikrina kraują ir šlapimą – kas šešis arba dvylika mėnesių.
Kam ši būklė būdinga dažniausiai
MGUS dažniausiai aptinkama vyresniems nei 50 metų žmonėms. Su amžiumi rizika susirgti auga – sulaukus 50 metų ji siekia apie 3–5 %, o nuo 75 metų – 5 %. Riziką gali padidinti tokie veiksniai kaip juodaodės rasės atstovybė, vyriška lytis, buvęs kontaktas su pesticidais ar insekticidais.
Kaip ši liga veikia organizmą
Monokloninė gamopatija atsiranda, kai kaulų čiulpai ima gaminti pakitusias plazmines ląsteles. Įprastai šios ląstelės kuria antikūnus, kurie padeda apsiginti nuo infekcijų. Sergant MGUS, neįprastos plazminės ląstelės į kraują išskiria M baltymus – jie nebeatlieka apsauginių funkcijų.
Šie M baltymai cirkuliuoja organizme, gali kauptis kraujyje ar šlapime, o ilgainiui pakenkti inkstams, širdžiai ar nervams. Be to, M baltymų perteklius gali silpninti organizmo atsparumą infekcijoms.
MGUS – ar tai vėžys?
Nors ši būklė pati savaime nelaikoma vėžiu, tam tikrais atvejais ji gali virsti onkologine liga. Tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis pacientų ilgainiui suserga daugine mieloma. Kitiems MGUS gali peraugti į tokias kraujo ligas kaip amiloidozė, Valdenströmo makroglobulinemija ar lėtine limfocitine leukemija.
MGUS simptomai
Daugeliui žmonių ši liga nesukelia jokių akivaizdžių simptomų. Kai jie visgi pasireiškia, dažniau tai būna:
- Dilgčiojimas arba tirpimas rankose ar kojose
- Bendras silpnumas
Priežastys ir rizikos veiksniai
Kol kas neaišku, kodėl kaulų čiulpuose atsiranda nenormalios plazminės ląstelės, kurios ima gaminti M baltymus. Tačiau išskiriami keli veiksniai, susiję su MGUS rizika:
- Paveldėti genetiniai pokyčiai
- Autoimuninių ligų buvimas
- Gydymas nuo autoimuninių ligų praeityje
- Didelė apšvitos dozė
- Kontaktas su pesticidais ar insekticidais
Kaip nustatyti MGUS
Diagnozei patvirtinti gydytojai ištiria kraują ir šlapimą – ieško M baltymo. Taip pat įvertinami papildomi rizikos veiksniai, galintys lemti ligos progresavimą:
- Kurio kiekio M baltymas randamas kraujyje
- Koks tiksliai M baltymas nustatytas
- Laisvų lengvųjų grandinių kiekis kraujyje (tai baltymai, gaminami plazminių ląstelių, kurių disbalansas gali reikšti riziką)
Statistika rodo, jog turint visus tris rizikos veiksnius, per 20 metų net 58 % pacientų išsivysto kraujo vėžys, o jei nei vieno – rizika nesiekia 5 %.
Kaip gydoma ši būsena
Daugeliu atvejų gydymo neprireikia, nes MGUS labai retai progresuoja į pavojingas ligas. Vis dėlto gydytojai nuolat stebi M baltymų kiekį – kas pusmetį ar metus atlieka kraujo ir šlapimo tyrimus, kad nepraleistų pirmų progresavimo požymių. Kai kuriems žmonėms MGUS gali būti susijusi su didesne kaulų netekimo ar lūžių rizika – tuomet gali būti rekomenduojami vaistai ar kitos priemonės kaulų stiprinimui.
Ar galima išvengti MGUS?
Šios kraujo būklės prevencijos nėra, nes ją lemia genetiniai pokyčiai, dėl kurių formuojasi nenormalios plazminės ląstelės ir gaminami M baltymai.
Perspektyvos ir gyvenimas su MGUS
Didžiajai daugumai žmonių MGUS nesukelia jokių negalavimų, tačiau mažai daliai ši būklė ilgainiui gali virsti kraujo vėžiu ar kita rimta liga. Jei jums nustatyta ši būsena, gydytojas reguliariai ištirs kraują ir šlapimą. Tokia stebėsena leidžia laiku pastebėti pirmus rimtesnių problemų ženklus, jeigu jie iškiltų.
Kaip rūpintis savo sveikata?
Nors dar tiksliai neišaiškinta, kodėl išsivysto MGUS, pastebėta sąsajų su autoimuninėmis ligomis, jų gydymu, radiacijos ar pesticidų poveikiu. Daugiausiai ši liga pasireiškia vyresniems nei 50 metų žmonėms. Jei kyla sunerimimas dėl šios būklės, galima kreiptis dėl tyrimų. Jei jau sergate MGUS, svarbu informuoti gydytoją apie naujai atsiradusį tirpimą ar dilgčiojimą rankose ir kojose bei kitus negalavimus.
