Neišnešioto gimdos kaklelio būklė, kitaip vadinama gimdos kaklelio nepakankamumu, būdinga tuomet, kai nėštumo metu kaklelis per anksti atsiveria, suminkštėja ar sutrumpėja. Ši būklė gali sukelti labai rimtų nėštumo komplikacijų – dažniausiai pasitaiko persileidimas (ypač antrame trimestre) arba priešlaikinis gimdymas, kai kūdikis gimsta dar nesulaukęs 37 savaičių.
Kas yra neišnešiotas gimdos kaklelis?
Sveiko nėštumo metu gimdos kaklelis lieka sandariai uždarytas ir standus iki pat gimdymo pradžios. Prieš pat gimdymą kaklelis palaipsniui suminkštėja, tampa trumpesnis ir pradeda atsidaryti, leisdamas kūdikiui keliauti pro gimdos kaklelio kanalą į išorę. Tačiau jei kaklelis pradeda keistis per anksti, vaisius dar nėra pasiruošęs gimti – jo organai dar pilnam išsivystymui reikalingas laikas, todėl per ankstyvas kaklelio atsivėrimas kelia didelę riziką vaisiui.
Rizikos veiksniai ir paplitimas
Ši būklė nėra labai dažna – užfiksuojama maždaug 1 iš 100 nėštumų. Nors neišnešiotas gimdos kaklelis gali išsivystyti bet kuriai nėščiajai, kai kurioms moterims rizika didesnė. Priklausyti rizikos grupei gali tie, kurie：
- Gimdoje arba gimdos kaklelyje turi įgimtų anatominių pakitimų
- Anksčiau patyrė persileidimą arba priešlaikinį gimdymą, ypač antrąjį nėštumo trimestrą
- Buvo patyrusios gimdos kaklelio ar gimdos sužalojimą nėštumo ar gimdymo metu
- Turi atliktas chirurgines procedūras gimdos kakleliui
- Sergantiems tam tikromis genetinėmis jungiamojo audinio ligomis, pvz., Ehlers-Danlos sindromu, dėl kurių gimdos kaklelis gali tapti silpnesnis
Nustatyta, kad šią būklę dažniau patiria laukiančios daugiau nei vieno vaiko (daugiavaisiniai nėštumai).
Neišnešioto gimdos kaklelio simptomai
Šios būklės požymiai dažnai būna labai subtilūs arba visai nepasireiškia. Dėl to daugeliu atvejų moterys nepastebi jokių įspėjamųjų signalų, o problema nustatoma tik jau po persileidimo ar priešlaikinio gimdymo. Visgi kai kurios moterys gali pastebėti:
- Spaudimą dubens srityje ar pilvo apačioje
- Nedidelį kraujavimą arba pokyčius makšties išskyrose
Nors aiškių simptomų gali ir nebūti, nėštumo specialistai konsultacijų ar apžiūrų metu visada analizuoja moters ligos istoriją ir rizikos veiksnius, kad laiku pastebėtų galimas komplikacijas.
Kada dažniausiai pasireiškia ši komplikacija?
Kaklelio nepakankamumas gali išsivystyti bet kuriuo nėštumo metu, bet dažniausiai jis nustatomas tarp 14 ir 27 nėštumo savaitės (antrasis trimestras).
Persileidimas apibrėžiamas kaip nėštumo nutrūkimas iki 20 savaitės. Jei gimdos kaklelis atsiveria per anksti, vaisius netenka apsaugos ir gali būti išstumtas iš gimdos per anksti, dar nespėjus organams ir audiniams pakankamai susiformuoti. Beveik ketvirtadalis antrame trimestre įvykusių persileidimų yra sąlygoti gimdos kaklelio nepakankamumo.
Diagnozavimas ir tyrimai
Siekiant laiku nustatyti šią būklę, gydytojai nuolat domisi ankstesnėmis nėštumo komplikacijomis, chirurginėmis intervencijomis ar persileidimais. Jeigu moteris priklauso rizikos grupei, galima paskirti išsamesnius tyrimus.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai atliekamas dubens apžiūra ir transvaginalinis ultragarsas – specialus tyrimas, leidžiantis įvertinti gimdos kaklelio ilgį, būklę ir ar nėra besiformuojančio atsivėrimo.
Gydymo būdai ir valdymas
Pagrindinis gydymo tikslas – užtikrinti, kad nėštumas tęstųsi kuo ilgiau ir vaisius galėtų tinkamai vystytis. Dėl sunkios diagnozės, susijusios su apytikriais simptomais, gydytojas visada vertina riziką ir kiekvienai moteriai parenka tinkamiausią gydymo planą pagal jos būklę bei priežastis.
Cervikso surišimo operacija (cerclage)
Viena veiksmingiausių priemonių yra gimdos kaklelio surišimas – tai chirurginė procedūra, kurios metu gimdos kaklelis susiuvamas specialiais siūlais, kad būtų užkirstas kelias priešlaikiniam atsidarymui. Procedūra paprastai atliekama tarp 12 ir 14 nėštumo savaitės, o siūlai išimami apie 37 savaitę, kad galima būtų natūraliai pagimdyti.
- Cerclage rekomenduojamas toms, kurios jau buvo patyrusios persileidimą antrame trimestre ar turėjo surišimą ankstesniuose nėštumuose
Tačiau ši procedūra netinka visoms nėščiosioms. Jei moteris laukiasi dvynių, trynukų ar daugiau, jei gimdos kaklelis jau išsiplėtęs daugiau nei 4 cm ar jei plyšo vaisiaus dangalai, cerclage nedaromas.
Papildomas stebėjimas ir hormonų terapija
Moterims, kurioms kyla didesnė rizika, gali būti taikomi progesterono papildai nuo antrojo nėštumo trimestro. Taip pat gydytojas gali dažniau atlikti ultragarsinius gimdos kaklelio ilgumo matavimus iki 24 savaitės.
Jei pastebimi reikšmingi pokyčiai, sprendžiama dėl cerclage poreikio. Svarbu žinoti, kad surišimo procedūra gali būti atliekama tik iki 24 nėštumo savaitės.
Galimos komplikacijos
Gimdos kaklelio nepakankamumas gali sukelti rimtų pasekmių – pagrindinės komplikacijos yra persileidimas ir priešlaikinis gimdymas. Retesniais atvejais surišimo operacijos metu gali pasitaikyti tokie šalutiniai poveikiai kaip gimdos plyšimas, kraujavimas, infekcija ar plyšimai gimdos kaklelyje.
Kaip išvengti gimdos kaklelio nepakankamumo?
Nėra aiškių būdų visiškai užkirsti kelią šiai būklei, tačiau kiekviena nėščioji gali sumažinti komplikacijų riziką:
- Nuolat lankytis pas gydytoją ir laikytis visų rekomendacijų
- Rinktis subalansuotą, pilnavertę mitybą
- Kontroliuoti svorį – priaugti tiek, kiek rekomenduoja specialistai
- Vengti alkoholio, narkotinių medžiagų
- Vartoti nėščiosioms skirtus vitaminus
- Visada pasitarti su gydytoju prieš pradedant naujus papildus ar vaistus
Prognozė ir gyvenimas su šia būkle
Tinkamai parinktas gydymas dažniausiai būna sėkmingas – ypač gimdos kaklelio surišimo atveju, rezultatai geri net 90 % moterų. Visgi jei moteris kada nors yra turėjusi gimdos kaklelio nepakankamumo nėštume, apie galimą riziką derėtų pasikalbėti su gydytoju prieš planuojant naują nėštumą.
Daugumai moterų, kurioms šis sutrikimas diagnozuotas ir taikytas reikiamas gydymas, gyvenimo būdo apribojimų nėštumo metu nereikia, tačiau visada patariama aptarti individualius klausimus su gydytoju.
Kada svarbu kreiptis į gydytoją?
Dažniausiai ši būklė nustatoma jau po įvykusio persileidimo antrame trimestre ar priešlaikinio gimdymo. Vis dėlto, jei nėštumo metu atsiranda kraujavimas, stiprūs pilvo ar dubens skausmai, susitraukimai, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Kilo klausimų dėl simptomų, rizikos ar gydymo veiksmingumo? Svarbu kuo detaliau aptarti su gydytoju visas galimas komplikacijas, prognozes ir kada galima grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo.
