Nervinė bulimija: simptomai, gydymas ir prevencija

Bulimija nervosa yra rimta valgymo sutrikimų forma, kuriai būdingas persivalgymas (didelio maisto kiekio suvartojimas vienu metu), po kurio seka išvalymas, pavyzdžiui, savavališkas vėmimas ir kiti metodai. Bulimija apima fizinius, emocinius ir elgesio simptomus. Nors tiksli bulimijos priežastis nėra žinoma, ji gali būti susijusi su genetiniais, socialiniais ar emociniais veiksniais. Bulimijos prevencija apima švietimą ir sąmoningumo didinimą apie šį sutrikimą.

Kas yra Nervinė bulimija?

Nervinė bulimija, dar vadinama bulimija, yra valgymo sutrikimas, kuris gali kelti grėsmę gyvybei. Bulimijos simptomai apima didelio maisto kiekio suvartojimą per trumpą laiką, po kurio seka savavališkas vėmimas arba vidurius laisvinančių vaistų naudojimas, bijant priaugti svorio. Be to, kai kurie bulimija sergantys asmenys gali pernelyg daug sportuoti, pasninkauti ir bandyti numesti svorio vartodami dietinius vaistus arba priklausomybę sukeliančius narkotikus.

Nervinė bulimija dažniau pasitaiko moterims nei vyrams. Bulimijos simptomai paprastai atsiranda paauglystėje, tačiau šis sutrikimas gali paveikti žmones bet kokio amžiaus. Bulimija gali paveikti bet kurios lyties, amžiaus, rasės ar kūno tipo žmones. Be to, bulimija sergantys asmenys paprastai turi sveiką kūno svorį, skirtingai nei anoreksija sergantys žmonės, kurie dažnai yra per mažo svorio. Bulimija sergantys asmenys taip pat skiriasi nuo tų, kurie serga persivalgymo sutrikimu, nes bulimija sergantys asmenys po gausių valgių išvalosi, o persivalgymo sutrikimu sergantys asmenys to nedaro.

Kas sukelia nervinę bulimiją?

Nors tiksli bulimijos priežastis nėra žinoma, tyrėjai mano, kad genetiniai, kultūriniai, emociniai, psichologiniai veiksniai, tėvų auklėjimo stiliai ir socialinės vertybės gali lemti šio sutrikimo atsiradimą. Jūsų rizika susirgti bulimija gali padidėti, jei turite artimųjų, kurie sirgo bulimija.

Susiję įrašai

Be to, žiniasklaidos ir populiarios kultūros įtaka gali paveikti bulimija sergančių asmenų kūno įvaizdžio ir savivertės suvokimą. Taip pat stresas ir gyvenimo sunkumai gali prisidėti prie bulimijos atsiradimo.

Nervinės bulilimijos simptomai

Nervinės bulilimijos simptomai apima:

Obsesija kūno įvaizdžiu ar svoriu.
Persivalgymas ir bandymas išvalyti maistą slapta.
Rūgštingumas.
Raudonos akys.
Vidurių užkietėjimas.
Dehidratacija.
Depresija ar nerimas.
Pernelyg didelis fizinis krūvis.
Apalpimas.
Baimė priaugti svorio.
Pasijutimas gėdingai po persivalgymo.
Nereguliarūs menstruacijų ciklai.
Raumenų silpnumas.
Žaizdos ant sąnarių (dėl savavališko vėmimo).
Dažnas lankymasis tualete po valgio.
Emalio erozija.

Kokios komplikacijos gali atsirasti dėl Nervinės bulilimijos?

Nervinė bulimija gali sukelti daugybę komplikacijų, įskaitant:

Aritmija.
Skrandžio ir žarnų opos.
Elektrolitų disbalansas.
Padidėjusi savižudybės rizika.
Stemplės uždegimas.
Širdies nepakankamumas.
Dantų ėduonis.

Kada kreiptis į gydytoją?

Rekomenduojama nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei atsiranda bulimijos simptomų, nes šis sutrikimas gali rimtai paveikti jūsų sveikatą, jei jis nebus gydomas. Galite pasakyti žmogui, kuriuo pasitikite, apie savo simptomus, kad jis galėtų paskatinti jus kreiptis į gydytoją arba netgi lydėti jus vizito metu.

Kaip diagnozuojama Nervinė bulimija?

Gydytojas gali pradėti diagnozavimo procesą, išklausydamas jūsų medicinos istoriją ir peržiūrėdamas jūsų simptomus. Gydytojas gali užduoti šiuos klausimus, kad nustatytų, ar atitinkate bulimijos kriterijus:

Ar jums pasitaiko epizodinio persivalgymo?
Ar jaučiate, kad negalite kontroliuoti savo valgymo persivalgymo metu?
Ar esate užsiėmę bet kokiu išvalymo metodu (savavališku vėmimu ar vidurius laisvinančių vaistų naudojimu)?
Ar per pastaruosius tris mėnesius buvo persivalgymo epizodų?
Ar bandėte numesti svorio vartodami dietinius vaistus ar kitus vaistus?
Ar jaučiate obsesiją dėl valgymo ir kūno formos?
Ar jūsų šeimos nariai turėjo simptomų ar buvo diagnozuoti valgymo sutrikimai?

Be šių klausimų, gydytojas gali užsakyti kraujo tyrimus, inkstų funkcijos testus, elektrokardiogramą arba šlapimo tyrimus, kad patikrintų bulimijos poveikį sveikatai.

Kaip gydoma Nervinė bulimija?

Bulimija sergantys pacientai gali būti nukreipti į daugiadisciplininę dietologų ir psichiatrų komandą. Gydymui gali būti taikomi įvairūs metodai:

Psichoterapija: Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientui formuoti sveikus požiūrius į savivertę, susidoroti su persivalgymu ir pasiekti sveiką kūno svorį.
Maisto konsultavimas: Dietologas arba konsultantas padės išmokti sveikesnių valgymo įpročių.
Vaistai: Selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra antidepresantai, kurie gali padėti sumažinti bulimijos simptomus.
Grupinė KET: Ši technika gali būti naudinga kartu su kitais metodais. Ji apima bulimija sergančių asmenų ir jų šeimų susitikimus ir istorijų dalijimąsi.

Kaip galima užkirsti kelią bulimijai nervosai?

Nervinės bulilimijos riziką galima sumažinti gydant depresiją ar nerimą. Be to, artimieji, tėvai ar mokytojai gali padėti paaugliams pakeisti požiūrį, informuodami, kad žiniasklaidoje vaizduojamas lieknas kūnas nėra idealus, o nesveikas.

Naminiai gydymo būdai

Motyvuokite save laikytis gydymo plano ir sužinoti apie bulimiją.
Gaukite tinkamą mitybą savo kūnui.
Nepamirškite pagalbos iš šeimos narių ar draugų.
Būkite geranoriški sau dėl savo svorio.
Būkite atsargūs su fiziniu krūviu.

Tėvams: patarimai, kaip susidoroti su situacija

Jei jūsų vaikas serga bulimija, galite jaustis kalti dėl to. Tačiau tėvų auklėjimo stilius nėra vienintelė šio sutrikimo priežastis. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką galite padaryti, kad padėtumėte savo vaikui. Reguliarūs šeimos valgiai gali padėti sumažinti persivalgymą. Galite tiesiogiai paklausti savo vaiko, kaip galite jam padėti. Svarbu išklausyti vaiko jausmus nevertinant. Be to, pasakyti vaikui apie jūsų rūpesčius, nesukeliant kaltės, gali padėti sprendžiant situaciją.

Kaip pasiruošti vizitui pas gydytoją

Prašykite draugo ar šeimos nario lydėti jus į gydymo įstaigą.
Užsirašykite savo simptomus, neseniai įvykusius gyvenimo įvykius ir svarbią asmeninę informaciją.
Sudarykite vaistų, vitaminų ar papildų, kuriuos vartojate, sąrašą.

Pasiruoškite klausimams, kuriuos norėtumėte užduoti gydytojui, įskaitant: