Gyvenimo tempas, nuolatiniai rūpesčiai ir iššūkiai gali priversti kiekvieną iš mūsų pasijusti emociškai, fiziškai ir psichologiškai išsekusiu. Dažnai kasdienėje kalboje girdime frazę apie „nervinį išsekimą“ arba „psichologinę krizę“, kai žmogus ima jausti, kad visas patiriamas stresas tiesiog užgriūva nepakeliama jėga. Nors medicinoje tai nėra tikslus arba oficialus apibrėžimas, ši būsena gerai atspindi stiprų gebėjimo susitvarkyti su aplinkos reikalavimais praradimą.
Kas yra „nervinis išsekimas“
„Nervinis išsekimas“ – tai apibendrinta kasdien vartojama sąvoka, kuri reiškia intensyvų emocinį, fizinį bei psichologinį nuovargį, atsirandantį dėl didelio streso. Medicinos specialistai šio termino nenaudoja, nes jis nėra laikomas tiksliu sutrikimo pavadinimu. Vis dėlto, tokia krizė dažnai susijusi su sunkumais susidoroti su įtampa ir kasdieniais rūpesčiais, kai žmogus nebegali veikti kaip įprasta ir jaučiasi praradęs vidinę pusiausvyrą.
Iš esmės, ši būsena pasireiškia stipria reakcija į stresą ir gali priminti kitus emocinius bei psichikos sutrikimus. Dažniausiai aptariami susiję sutrikimai yra depresija, nerimas ar adaptacijos sutrikimas – t.y., psichologinės reakcijos į reikšmingus gyvenimo pokyčius arba traumuojančius įvykius.
Kas vyksta, kai ištinka psichikos krizė
Susidūrus su stipria psichologine krize, gali imti atrodyti, jog gyvenimo kontrolė slysta iš rankų. Dažnai tai sukelia konkretus įvykis ar pasikeitimas, dėl kurio išauga nerimas, baimė, bejėgiškumas, prislėgtumas ar nesugebėjimas spręsti kasdienes užduotis. Žmogus gali jaustis tarsi „įstrigęs“ ar paralyžiuotas, o įprastos veiklos pasidaro sunkiai įgyvendinamos.
Kokie veiksniai didina psichikos krizės tikimybę
Tam tikri veiksniai gali stipriau paveikti žmogaus reakciją į stresą ir padidinti emocinių sunkumų riziką. Tokie veiksniai apima:
- Asmeninę ar šeimos patirtį, susijusią su nerimo sutrikimais.
- Lėtines arba blogėjančias sveikatos problemas.
- Psichikos sveikatos sutrikimų pablogėjimą dėl užsitęsusių stresinių situacijų.
Kiek rimtas gali būti „nervinis išsekimas“
Jei dėl patiriamo streso žmogus nebegali atlikti įprastų veiklų, pavyzdžiui, atsikelti iš lovos, pasirūpinti savimi ar išvykti į darbą – tai tampa rimta problema. Kiekvienas reaguoja į stresą skirtingai: vieni geba prisitaikyti ir susidoroti, o kitiems prireikia profesionalios pagalbos.
Pasitaiko atvejų, kai emocinės būklės pablogėjimas sukelia pavojingų minčių ar idėjų apie žalojimą save. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos į specialistus.
Psichologinės krizės simptomai
Pasileidimo ir izoliacijos požymiai
- Dažnas praleidimas darbe ar „liga be priežasties“.
- Nusiraminimo ar socialinių renginių vengimas.
- Gyvenimo ritmo pablogėjimas: netaisyklingas arba nesveikas maitinimasis, blogas miegas ar nemiga, prasta higiena, judėjimo stoka.
- Intereso praradimas hobiams ar mėgstamai veiklai.
- Noras užsidaryti namuose, atsitraukti nuo draugų ir šeimos.
Depresijos simptomai
- Išreikštas liūdesys, beviltiškumo ar bejėgiškumo jausmas, nerimas.
- Dirglumas, išsiliejimas be aiškios priežasties.
- Sunku susikaupti ar atlikti kasdienius darbus.
- Mintys apie savęs žalojimą.
Nerimo simptomai
- Nerimas, baimė, vidinis neramumas.
- Košmarai.
- Sunku būti ramiai, nesinori niekur sėdėti ar laukti.
- Pykinimas, širdies plakimas, šaltos arba prakaituojančios rankos, svaigimas, skrandžio veiklos sutrikimai, galūnių drebėjimas, kvėpavimo sunkumai.
Kiti psichikos simptomai
- Panikos priepuoliai.
- Paranoja ar įtartumo epizodai.
- Regos arba klausos haliucinacijos.
- Trauminiai prisiminimai (dažnai neidentifikuoti kaip potrauminio streso sutrikimo apraiškos).
Kodėl kyla „nervinis išsekimas“
Tokiai būsenai dažnai įtakos turi didelės šeimos netektys, skausmingos skyrybos, finansiniai sunkumai, darbo netekimas ar kitų reikšmingų gyvenimo pokyčių sukeltas stresas. Taip pat priežastimi gali tapti nuolatinis įtemptas darbas (perdegimas), lėtinė liga, miego trūkumas ar nesugebėjimas atsipalaiduoti.
Kiekvienas žmogus turi skirtingą „ribą“, kurią peržengus prasideda psichologinis išsekimas. Dažnai tokia būsena kyla dėl įvairių veiksnių derinio, todėl kiekvienas atvejis yra unikalus.
Kaip nustatoma psichikos krizė
Norint išsiaiškinti tikrąją savijautos priežastį, būtina nuodugni specialisto apžiūra. Gydytojas teiraujasi apie asmeninę bei šeimos sveikatos istoriją, išsiaiškina, kokius vaistus, papildus ar žolinius preparatus vartojate, domisi apie galimą alkoholio, narkotikų vartojimą.
Be to, atliekamas fizinis ištyrimas, esant poreikiui – laboratoriniai tyrimai. Kalbantis su pacientu, aptariami konkretūs simptomai ir gyvenimo aktualijos. Esant poreikiui, pacientas gali būti nukreiptas pas psichologą ar psichiatrą.
Gydymo galimybės
Pagrindinė psichologinio streso įveikos priemonė – pokalbių terapija (psichoterapija). Dažniausiai taikomas kognityvinės elgesio terapijos principas, kuris padeda keisti mąstymo, nuostatų ir elgesio modelius, mažina nerimą bei įtampą. Terapijos metu aptariami simptomai, analizuojamos sudėtingos situacijos, išmokstama efektyviai reaguoti į stresą, lavinami problemų sprendimo įgūdžiai ir rūpinimosi savimi būdai. Prireikus, gydytojas gali paskirti vaistus, skirtus mažinti nerimą, depresijos simptomus arba pagerinti miegą.
Kaip padėti sau ištikus psichologinei krizei
Susidūrus su nepakeliamu stresu, verta bent trumpam pasitraukti iš tos aplinkos ir skirti laiko sau. Trumpa pertrauka padeda ramiau įvertinti situaciją ir atgauti vidinę ramybę. Naudinga praktikuoti kvėpavimo pratimus: giliai įkvėpkite pro nosį (su uždaryta burna), palaikykite keletą sekundžių ir iškvėpkite pro lūpas, lyg švilptumėte. Kartokite pratimą kelis kartus.
Kai jaučiate, kad savarankiškai suvaldyti būseną darosi sunku, svarbu nedelsti ir susisiekti su savo gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.
Kaip sumažinti psichikos krizės ar išsekimo riziką
Norint sumažinti riziką patirti psichikos krizę, verta keisti gyvenimo būdą ir įsisavinti atsipalaidavimo strategijas. Pavyzdžiui:
- Išbandykite sąmoningo kvėpavimo pratimus, meditaciją, jogą, dėmesingo įsisąmoninimo užsiėmimus ar raumenų atpalaidavimą. Susikoncentruokite į tai, kas jums suteikia ramybę.
- Rinkitės subalansuotą, visavertį maistą, laikykitės kokybiško miego režimo ir reguliariai judėkite (bent 30 minučių penkis kartus per savaitę). Venkite svaigalų ir didelio kiekio kofeino, nes jie gali paskatinti didesnį stresą.
- Dienos eigą planuokite iš anksto, susirašykite darbus ir užsibrėžkite prioritetus. Darykite trumpas pertraukėles, o dienos pabaigoje pasidžiaukite pasiekimais. Nesmerkite savęs, jei nepavyksta padaryti visko – suteikite sau naujas galimybes rytoj.
- Kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą, kuris padės atrasti dar daugiau streso ir nerimo įveikos būdų. Naudingos gali būti ir paramos grupės.
Kiek laiko tęsiasi psichikos krizė
Reakcija į stiprų stresą – vadinamoji „nervinė krizė“ – dažniausiai yra laikina būsena, išprovokuota tam tikro įvykio ar pokyčio. Paprastai ji pasireiškia įvairių nerimo, depresijos ir adaptacijos sunkumų deriniu.
Kiek užtruks atsigavimas, pasakyti sunku – kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai pagal savo individualias galimybes. Tais atvejais, kai tiksliai nustatyta diagnozė ir pasirinktas veiksmingas gydymas, simptomai dažniausiai sumažėja maždaug per pusmetį. Netekties atveju gijimo laikotarpis gali būti ženkliai ilgesnis.
Kada vertėtų pasitarti su gydytoju
Jei pajutote, kad nebesugebate susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais ir jaučiate, jog įprastos priemonės nepadeda, verta kreiptis pagalbos. Specialistai padės įvertinti situaciją ir paskirs reikiamą gydymą bei pagalbą.
Kaip palaikyti artimą žmogų
- Kantrybė ir nuoširdus išklausymas yra svarbiausia pagalba.
- Pabandykite suprasti, kaip jaučiasi artimasis – pasidalinkite užuojauta, parodykite supratimą dėl jų problemų.
- Nesiūlykite nepaprašytų patarimų, geriau tiesiog paklauskite, kuo galite padėti.
- Švelniai paskatinkite kreiptis pagalbos pas specialistus – išsakykite savo rūpestį ir kartu aptarkite konsultacijos galimybę.
- Jei artimasis užsimena apie savęs žalojimą – nedelsdami kreipkitės pagalbos pas medikus.
Kuo skiriasi psichozė ir psichikos krizė
Psichozė – tai būsena, kai realybės jausmas sutrinka: žmogus pradeda girdėti ar matyti tai, ko iš tiesų nėra (haliucinacijos), išgyvena kliedesius ar stiprų įtarumą. Tuo tarpu psichologinė krizė arba „nervinis išsekimas“ susijęs daugiau su emociniu pervargimu – žmogus nepraranda gebėjimo suvokti tikrovę, bet nebesusitvarko su gyvenimo sunkumais, kasdienės veiklos tampa sunkios ar neįmanomos.
