Nestabili angina – tai būklė, kai širdies raumenys negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo. Dažniausiai ji išsivysto dėl aterosklerozinių plokštelių ir dažnai susiformuojančio trombo, kuris užkemša vieną ar kelias širdį maitinančias vainikines arterijas. Kol užsikimšusi arterija riboja kraujo tekėjimą, širdies raumenys patiria deguonies stygių ir gali būti negrįžtamai pažeisti – ilgainiui tai gali baigtis miokardo infarktu.
Ligos simptomai
Nestabilios anginos simptomai paprastai pasireiškia netikėtai. Krūtinės skausmas gali būti smarkus, spaudžiantis ar aštrus, plintantis į nugarą, žandikaulį ar ranką. Dažnai šis skausmas kyla ramybės metu, miegant ar ilsintis, o ne tik fizinio krūvio metu. Pailsėjus ar pavartojus įprastus vaistus, nemalonūs pojūčiai nepraeina. Be krūtinės skausmo, gali atsirasti ir dusulys, gausus prakaitavimas, nerimas, svaigulys, pykinimas ar net vėmimas. Nestabilios anginos epizodai gali trukti daugiau nei 15 minučių, ir be gydymo jie gali dažnėti.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Dažniausia šios būklės priežastis – vainikinių arterijų liga. Dėl aterosklerozės kraujagyslės susiaurėja dėl jose besikaupiančio cholesterolio ir riebalų, o sumažėjęs jų spindis didina kraujo krešulių riziką. Susiformavus trombui, širdies raumenys ima netekti gyvybiškai svarbaus kraujo ir deguonies. Kartais nestabilią anginą sukelia retai pasitaikantys širdies kraujagyslių spazmai – tai vadinama variantine arba Prinzmetalo angina.
Didesnė nestabilios anginos rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, tiems, kurių giminaičiai sirgo vainikinių arterijų liga, taip pat žmonėms, rūkantiems, sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujospūdį. Tačiau svarbu žinoti, kad šią būklę gali patirti ir žmonės, neturintys jokių minėtų rizikos veiksnių.
Komplikacijos
Nestabilios anginos padariniai gali būti labai rimti. Pavojingiausi iš jų – miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, insultas, širdies ritmo sutrikimai ar net staigus širdies sustojimas.
Diagnozė ir tyrimai
Įtariant nestabilią anginą, gydytojas atidžiai įvertins Jūsų kraujospūdį ir atliks nuodugnią apžiūrą. Diagnozei reikalingi tyrimai gali būti:
- Elektrokardiograma (EKG)
- Širdies echoskopija
- Foninės kraujo analizės (širdies žymenims nustatyti)
- Kraujagyslių tyrimai, tokie kaip vainikinių arterijų angiograma
- Kūno krūvio testas (jei būklė stabili)
Nestabili angina nustatoma esant bent vienai iš šių situacijų: krūtinės skausmas prasidėjęs per pastaruosius du mėnesius, skausmo stiprėjimas ar simptomų atsiradimas ramybės metu.
Gydymas ir valdymas
Kad būtų išvengta miokardo infarkto ar sunkesnių komplikacijų, nestabili angina reikalauja skubios medicininės pagalbos – dažniausiai gydymas taikomas ligoninėje. Gydymui gali būti skiriama:
- Nitroglicerino, kuris mažina skausmą ir pagerina kraujo tekėjimą
- Kraują skystinančių vaistų, pavyzdžiui, aspirino ar kitų
- B-blokatorių, kurie saugo širdį nuo papildomo krūvio
- Vaistų cholesterolio kontrolei
- Kraujospūdį reguliuojančių vaistų
- Preparatų širdies ritmo reguliavimui
Esant didesniems kraujagyslių pakitimams, gali būti taikomos invazinės procedūros – vainikinių arterijų angioplastika su stentavimu arba šuntavimo operacija.
Procedūrų komplikacijos
- Kraujavimas
- Infekcinės komplikacijos
- Širdies ritmo sutrikimai
- Miokardo infarktas
- Insultas
- Poreikis pakartotinai atlikti procedūrą
Atkūrimo laikotarpis po gydymo
Po atliktos angioplastikos dažniausiai prie įprastos veiklos galima grįžti maždaug po savaitės. Po šuntavimo operacijos atgauti jėgas gali prireikti kelių savaičių.
Prevencija
Nors ne viską galime kontroliuoti, daugelį širdies ligų rizikos veiksnių galime sumažinti. Tai padaryti padeda:
- Aukšto kraujospūdžio, cholesterolio ir cukraus kiekio reguliavimas
- Mesti rūkyti ir nevartoti svaigalų
- Reguliari fizinė veikla
- Sveika, daugiausia augalinio maisto, mityba
- Svorio palaikymas normos ribose
- Alkoholinių gėrimų ribojimas
Prognozė ir gyvenimas su liga
Svarbiausias nestabilios anginos gydymo tikslas – užtikrinti, kad širdis gautų pakankamai kraujo ir deguonies. Medikų paskirti medikamentai bei procedūros pagerina kraujotaką ir sumažina miokardo infarkto, širdies nepakankamumo ar širdies ritmo sutrikimų riziką, tačiau dažnai vaistus tenka vartoti ilgai.
Gydymo rezultatai labai priklauso nuo širdies būklės, arterijų susiaurėjimo laipsnio bei to, ar buvo patirtas infarktas. Po gydymo ar procedūrų svarbu tęsti paskirtą terapiją ir laikytis gydytojo rekomendacijų.
Kasdienė savijauta ir ligos valdymas
Norėdami išlikti sveiki, laikykitės šių rekomendacijų:
- Vaistus vartokite tiksliai taip, kaip paskirta
- Rinkitės sveiką maistą
- Judėkite reguliariai
- Venkite tabako
- Rūpinkitės lėtinėmis ligomis: cukriniu diabetu, aukštu kraujospūdžiu, cholesteroliu
Į kokius signalus reaguoti nedelsiant?
Jei širdies plakimas tampa nereguliarus, simptomai pasikartoja ar stiprėja, jaučiate silpnumą ar krūtinės skausmą net ilsintis, būtina kreiptis į gydytoją.
Ūmios pagalbos reikėtų ieškoti, jei:
- Krūtinės skausmas užsitęsia ilgiau nei 15 minučių arba įtariate širdies smūgį
- Nitroglicerinas neveikia per 5 minutes ar po trijų dozių
- Skausmas stiprėja ar kartojasi
Svarbiausi klausimai gydytojui
- Kokius įpročius turėčiau keisti, kad apsaugočiau širdį?
- Kiek laiko reikės vartoti vaistus?
- Kokia tikimybė, kad man gali ištikti miokardo infarktas?
Papildoma informacija apie nestabilią anginą
Nors nestabili angina nėra širdies smūgis, ji – stiprus įspėjimo ženklas apie artėjančią grėsmę. Šios būklės ignoruoti negalima, nes dėl nepašalinto kraujagyslės užsikimšimo gali prireikti skubios pagalbos – priešingu atveju kyla tiesioginis pavojus gyvybei.
