Atipinė depresija yra depresijos forma, kurios pasireiškimas skiriasi nuo įprastų depresijos požymių. Tokia depresijos rūšis pasižymi tam tikrais išskirtiniais simptomais, tokiais kaip laikinas nuotaikos pagerėjimas džiugių įvykių metu, nors kitais atžvilgiais žmogus jaučia stiprią vidinę slogutį, liūdesį ar beviltiškumą.
Kas būdinga atipinei depresijai
Nors pavadinimas „atipinė“ gali sukelti įspūdį, kad tai reta ar neįprasta liga, iš tikrųjų toks sutrikimas gana paplitęs. Atipinė depresija išsiskiria šiais požymiais: nuotaika laikui pagerėja įvykus teigiamam ar laukiamam įvykiui, pavyzdžiui, smagiai šventei. Taip pat dažniau pastebimas staigus apetito padidėjimas, ryškus jautrumas atmetimui, sunkumo jausmas galūnėse, mieguistumas net ir pakankamai išmiegojus.
Skirtingai nei įprasta depresija, kuri dažnai susijusi su apetito sumažėjimu ir nemiga, atipinė depresija dažniu sukelia padidėjusį norą valgyti bei per didelį miego poreikį. Šio tipo depresija paprastai prasideda ankstyvoje paauglystėje ar jauname amžiuje ir gali tęstis ilgiau, kartais tapdama lėtine problema.
Kam pasireiškia atipinė depresija
Statistika rodo, kad ši depresija dvigubai dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Dažniausiai pirmieji simptomai pasirodo paauglystėje ar ankstyvoje pilnametystėje. Nepaisant pavadinimo, maždaug 15-36 % žmonių, sergančių depresiniais sutrikimais, pasireiškia būtent atipinės depresijos bruožai. Depresiją visame pasaulyje patiria apie 121 milijonas žmonių.
Atipinės depresijos simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas – laikinas nuotaikos pagerėjimas po pozityvių įvykių, ko dažniausiai nesulaukiama sergant įprasta depresija. Be to, bent du iš šių simptomų yra tipiniai:
- Padidėjęs noras valgyti arba ryškus svorio prieaugis.
- Pernelyg didelis mieguistumas (hipersomnija).
- Kūno sunkumo, ypač rankose ar kojose, jausmas.
- Išskirtinis jautrumas kritikai ar atmetimui, dėl kurio suprastėja socialinis ir darbinis gyvenimas. Tokio tipo emocinės reakcijos gali pasireikšti net įsivaizduojamo ar numanomo atmetimo atveju.
Taip pat dažnai vargina stiprus liūdesio ar beviltiškumo jausmas, prarandamas domėjimasis veiklomis, kurios anksčiau teikė džiaugsmą, tampa sunku susikaupti, dažniau jaučiamas suirzimas ar nusivylimas.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Tikslios atipinės depresijos atsiradimo priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad lemiamos įtakos turi keli veiksniai. Svarbų vaidmenį atlieka neurotransmiterių (cheminių signalo nešėjų smegenyse) arba neuroreceptorių veiklos sutrikimai. Ligos tikimybę padidina ir genetinis polinkis, ypač jei šeimoje buvo nuotaikos sutrikimų, įskaitant bipolinį ar lėtinį depresinį sutrikimą.
Taip pat riziką gali didinti patirta trauma, ilgalaikis stresas, ankstesnė diagnozuota bipolinė depresija ar nerimo sutrikimai. Neigiama vaikystės patirtis (emocinis, fizinis ar seksualinis smurtas), sunkios ligos ar artimo netektis, taip pat ilgalaikės priklausomybės nuo medžiagų – visi šie aspektai gali turėti įtakos atipinės depresijos atsiradimui.
Kaip nustatoma atipinė depresija
Tiksliai diagnozuoti šį sutrikimą gali tik medicinos profesionalai, kurie įvertina jūsų esamus simptomus, bendrą sveikatos ir psichikos būklės istoriją. Dažnai atliekamas bendras sveikatos patikrinimas bei kraujo tyrimai siekiant atmesti kitas fizines sutrikimų priežastis, pavyzdžiui, skydliaukės ligas. Prireikus rekomenduojama konsultacija su psichikos sveikatos specialistu – psichologu arba psichiatru.
Atipinės depresijos gydymas
Šis depresijos tipas dažniausiai gerai reaguoja į gydymą. Gydymo planas priklauso nuo simptomų stiprumo ir gali apimti psichoterapiją (pokalbių terapiją), vaistus ar gyvenimo būdo pakeitimus. Neblogą poveikį gali turėti reguliari fizinė veikla ir žalingų įpročių – pvz., alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų – atsisakymas.
Psichoterapijos nauda
Psichoterapija – tai įvairūs metodai, padedantys suprasti ir keisti neigiamas emocijas, mintis ar elgesį. Ji atliekama su kvalifikuotu specialistu ir gali suteikti pagalbą, žinių ir paskatų reikalingų geresnei savijautai. Įprasta taikyti kognityvinę elgesio terapiją (KET), kurios metu mokomasi atpažinti sąsajas tarp minčių, jausmų bei elgesio ir atrasti sveikesnius elgsenos modelius.
Vaistų taikymas
Gydant atipinę depresiją gali būti skiriami antidepresantai. Nėra vieno „geriausio“ vaisto, – pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių ir simptomų. Dažniausiai vaistai padeda sureguliuoti neurotransmiterių, tokių kaip serotoninas, dopaminas ar norepinefrinas, lygį.
Gydymui naudojamos įvairios antidepresantų grupės:
- Seleksyviniai serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).
- Serotonino ir noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai (SNRI).
- Tricikliai antidepresantai (TCA).
- Monoaminooksidazės inhibitoriai (MAOI).
- Norepinefrino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (NDRI).
- N-methyl-D-aspartato (NMDA) receptorių antagonistai.
Nors anksčiau būtent MAOI grupės vaistai buvo ypač veiksmingi gydant atipinę depresiją, jie gali sukelti skaudesnių pašalinių reakcijų ir reikalauja griežtų mitybos apribojimų. Todėl šiuolaikinėje klinikinėje praktikoje MAOI skiriami rečiau.
Optimalų gydymo būdą specialistai padeda pasirinkti individualiai – vertindami kiekvieno žmogaus situaciją.
Kaip mažinti riziką susirgti atipine depresija
Visiškai išvengti atipinės depresijos dažnai neįmanoma, tačiau kai kurių priemonių galite imtis norėdami sumažinti jos tikimybę: valdykite stresą pasitelkdami sveikas įveikos strategijas, laiku kreipkitės pagalbos pastebėję pirmuosius depresijos ženklus ir atvirai pasikalbėkite apie savo jausmus su artimais žmonėmis.
Prognozė ir galimos komplikacijos
Ligos eiga priklauso nuo to, ar depresija bus laiku ir tinkamai gydoma. Negydoma atipinė depresija gali sukelti rimtų padarinių: padidėja rizika persivalgyti ir priaugti svorio, neretai išauga savižudybės rizika, blogėja kartu turimų lėtinių ligų eiga, gali sunkėti santykiai su aplinkiniais, didėja priklausomybių tikimybė, dažnesnis pravaikštų skaičius darbe ar mokykloje.
Gavus tinkamą pagalbą, net 70–80 % gydomų žmonių jaučia aiškų pagerėjimą, tačiau apie pusė pacientų gali nereaguoti į pirmąjį pasirinktą gydymo būdą. Svarbiausia – nepasiduoti ir toliau aktyviai ieškoti sau tinkamiausio sprendimo.
Kada kreiptis į gydytoją
Pastebėję atipinei depresijai būdingus simptomus, verta kreiptis į savo sveikatos priežiūros specialistą. Specialistas padės tiksliai nustatyti diagnozę, rekomenduos ar prireikus nukreips tolesniam gydymui.
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
