Netuberkuliozinės mikobakterijos (NTM) yra į bakterijų Mycobacterium gentį įeinančios rūšys, tačiau jos nesukelia nei tuberkuliozės, nei raupsų (Hanseno ligos). Įvairios šios grupės bakterijos natūraliai egzistuoja vandenyje, dirvožemyje, dulkėse, todėl žmogus su jomis susiduria kasdien. Dažniausiai jos jautriausios mūsų kvėpavimo takams, bet kartais gali paveikti ir kitus organus: kraują, kaulus, limfmazgius ar odą. Tačiau užplūsti visą organizmą ar sukelti sunkias komplikacijas paprastai gresia tik tiems, kurių imunitetas yra stipriai silpnesnis.
Simptomai ir rizikos veiksniai
NTM infekcijų požymiai labai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje prasidėjo uždegimas. Dažniausi bendrieji simptomai yra:
- Karščiavimas
- Bendras silpnumas, išsekimas
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
- Padidėję limfmazgiai
Specifiniai požymiai priklauso nuo pažeistos vietos:
- Odos infekcija: paraudimas, tinimas, skausmas, žaizdelės, išopėjimai ar bėrimas
- Kaulų ir sąnarių infekcija: sąnarių skausmas ir sustingimas
- Plaučių infekcija: kosulys (kartais su krauju) bei dusulys
Netuberkuliozinės mikobakterijos užkrečia žmogų per užterštą vandenį (geriant, maudantis, duše), įkvepiant bakterijų turinčias dulkes ar orą (ypač jei yra lėtinė plaučių liga), per medicinos prietaisus ar adatas (naudojamas injekcijoms, siuntims ar tatuiruotėms).
Riziką susirgti didina susilpnėjęs imunitetas dėl lėtinių ligų (vėžys, ŽIV), vartojami imunitetą slopinantys vaistai arba turimos kvėpavimo takų ligos, tokios kaip cistinė fibrozė, bronchektazės, astma, emfizema. Papildomai rizika didėja turint į kūną įvestų prietaisų, žemą kūno masės indeksą, ilgalaikį rūgšties refliuksą, stuburo iškrypimą ar tam tikrus širdies vožtuvų pakitimus. Tam tikrais atvejais, pvz., Lady Windermere sindromu vadinamoje būklėje, plaučių NTM dažniau serga lieknos moterys.
Priežastys ir komplikacijos
Dažniausia NTM infekciją sukelia M. avium kompleksas, tačiau neretai pasitaiko ir kitų rūšių: M. kansasii, M. abscessus kompleksas, M. xenopi. Didelė dalis mikroorganizmų atkeliauja su vandeniu ar dirvožemiu.
Netinkamai arba pavėluotai gydant NTM infekciją, gali vystytis plaučių abscesai, ertmės (urvai), fibrozė (randėjimas), sunkūs odos randai, net kvėpavimo nepakankamumas.
Diagnostika
Diagnozuojant NTM ligas, gydytojai atsižvelgia į visus simptomus, žino anksčiau sirgtas ligas, siekia atmesti dažnesnes infekcijas ar kitus negalavimus. Pagrindiniai patikros būdai – mikobakterijų pasėlis, kai tiriamas kraujas, audinių ar skreplių mėginiai. Gali būti naudingos šios procedūros:
- Krūtinės ląstos rentgenograma
- Kompiuterinė tomografija
- Bronchoskopija
- Audinio biopsija
- Rūgštims atsparių bakterijų testas (tiriamas skrepliai, kraujas ar audinys)
Kadangi simptomai labai būdingi daugeliui plaučių ar kitų infekcijų, tik specialūs tyrimai leidžia tiksliai patvirtinti NTM infekciją.
Gydymas ir valdymas
Daugumai NTM infekcijų reikia ilgalaikio – nuo kelių mėnesių iki metų trunkančio gydymo, kuris sudaromas iš kelių rūšių antibiotikų derinių. Kai kuriais atvejais taikomas ir pažeistų audinių šalinimo operacija. Plaučių NTM gydyme papildomai padeda kvėpavimo mankštos ir procedūros, padedančios pašalinti gleives bei uždegimo židinius.
Naudojami vaistai dažniausiai derinami tarp tokių preparatų kaip klaritromicinas, etambutolis ar inhaliacijoms skirtas amikacino liposominis tirpalas.
- Kiti vaistų deriniai priklauso nuo bakterijos rūšies ir uždegimo vietos.
Ilgalaikis gydymas antibiotikais gali turėti šalutinį poveikį – pasitaiko klausos susilpnėjimas, regos pakitimai, širdies ritmo sutrikimai, kepenų ar inkstų funkcijos pablogėjimas. Todėl svarbu nuolat stebėti savo savijautą ir apie pokyčius pranešti gydytojui.
Prevencija
Norint išvengti NTM infekcijų, ypač jei yra lėtinė plaučių liga ar nusilpęs imunitetas, verta laikytis kelių atsargumo priemonių:
- Vengti viešų sūkurinių vonių, ypač patalpose
- Stengtis nenaudoti į aplinką purškimų išskiriančių prietaisų, nes tokie lašeliai lengvai įkvepiami
- Dirbant su žemėmis – ypač vazonine žeme – naudoti apsaugines priemones
- Atsisakyti tatuiruočių, jei yra padidėjusi rizika
Ligos eiga
Jei uždegimas nustatomas anksti, gydymas paprastesnis ir efektyvesnis. Esant silpnesnei infekcijai, gydymo gali net neprireikti. Vis dėlto kai kuriems žmonėms liga būna itin užsitęsusi ir sunkiai pasiduodanti gydymui, todėl kartais reikia gydytis metus ar ilgiau. Uždelstos arba sudėtingesnės formos NTM dažnai tampa ilgalaikių kvėpavimo sutrikimų, nuolatinio kosulio ar kitų sveikatos problemų priežastimi. Kai kuriais atvejais, net ir sėkmingai pasveikus, liga gali vėl atsinaujinti.
Ateitis priklauso nuo konkrečios bakterijos rūšies, ligos išplitimo vietos ir bendros žmogaus sveikatos. Kai kuriais skaičiavimais, penkerių metų išgyvenamumo rodikliai plaučių NTM atveju svyruoja nuo 13 iki 45 procentų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Žmonėms, kurių organizme yra implantuoti medicininiai prietaisai, sergantiems plaučių ligomis ar turintiems nusilpusį imunitetą, būtina atidžiau stebėti savo savijautą ir įtartinus požymius. Be to, verta pasitarti su gydytoju apie tai, kaip atpažinti infekcijos simptomus ir kokių veiksmų imtis jų atsiradus.
Kai pasireiškia labai sunkūs požymiai – aukšta temperatūra (virš 40°C), pasunkėjęs kvėpavimas, krūtinės skausmas, painiava ar suglumimas, įtartinai raudona, kaitri, patinusi ar skausminga pooperacinė žaizda ar kitas darinys, reikia kuo skubiau vykti į artimiausią gydymo įstaigą.
Kokie klausimai svarbūs gydytojui?
- Kaip taisyklingai vartoti paskirtus vaistus?
- Kokie galimi nepageidaujami gydymo reiškiniai ir kaip juos stebėti?
- Kokie nauji ar stiprėjantys simptomai turėtų kelti susirūpinimą?
- Ką dar galima padaryti, kad stiprinčiau sveikatą gydymo metu?
