Asmenims nuo 18 metų normalus arterinis kraujospūdis paprastai laikomas tada, kai jo reikšmės neviršija 120/80 mm Hg. Vertinant detaliau, sistolinis kraujospūdis (viršutinis rodiklis) dažniausiai patenka į 120-129 mm Hg ribas, o diastolinis kraujospūdis (apatinis rodiklis) – į 80-84 mm Hg intervalą. Toliau pateikiama kraujospūdžio klasifikacija pagal nustatytas kategorijas.
Kraujospūdžio kategorijos
| Kraujospūdžio kategorija | Sistolinis (mm Hg) | ir / arba | Diastolinis (mm Hg) |
|---|---|---|---|
| Normalus | Mažesnis nei 120 | ir | Mažesnis nei 80 |
| Padidėjęs | 120-129 | ir | Mažesnis nei 80 |
| I stadijos hipertenzija | 130-139 | ir / arba | 80-89 |
| II stadijos hipertenzija | 140-179 | ir / arba | 90-109 |
| Hipertenzinė krizė | Didesnis nei 180 | ir / arba | Didesnis nei 110 |
| Izoliuota sistolinė hipertenzija | Didesnis nei 140 | ir | Mažesnis nei 90 |
Kas yra kraujospūdis?
Kraujospūdis apibūdina slėgį, kurį kraujas daro arterijų sienelėms širdžiai susitraukiant ir atsipalaiduojant. Šio proceso metu deguonimi prisotintas kraujas paskirstomas po visus organizmo audinius. Kraujospūdžio matavimo rezultatas visada pateikiamas dviem skaičiais.
Viršutinis skaičius – sistolinis kraujospūdis – rodo spaudimą arterijose tuo momentu, kai širdies raumuo stipriausiai susitraukia.Apatinis skaičius – diastolinis kraujospūdis – atspindi arterinį spaudimą širdžiai esant atsipalaidavimo fazėje.
Normalus kraujospūdis pagal amžių
| Amžiaus grupė | Sistolinis (mm Hg) | Diastolinis (mm Hg) |
|---|---|---|
| Kūdikiai | 60-90 | 20-60 |
| Vaikai 3-6 metų | 80-110 | 55-75 |
| Mokyklinio amžiaus vaikai 7-17 metų | 90-120 | 60-80 |
| Moterys | Apie 120 | Apie 80 |
| Vyrai | Apie 120 | Apie 80 |
| Jaunuoliai apie 20 metų | 120-122 | 79-81 |
| Jauni suaugusieji apie 30 metų | 121-123 | 80-82 |
| Vidutinio amžiaus suaugusieji apie 40 metų | 122-125 | 81-83 |
| Brandesnio amžiaus asmenys apie 50 metų | 123-126 | 82-84 |
| Vyresnio amžiaus asmenys apie 60 metų | 124-127 | 83-85 |
| Vyresni asmenys apie 70 metų | 125-128 | 84-86 |
| Labai vyresni asmenys apie 80 metų | 126-129 | 85-87 |
Vyresnio amžiaus žmonėms normalus kraujospūdis neturėtų viršyti 160/90 mm Hg.
Kaip matuoti kraujospūdį namuose?
Kraujospūdžio matavimas namų sąlygomis padeda stebėti jo pokyčius, kontroliuoti būklę ir perduoti tikslius duomenis gydytojui diagnozei bei gydymo parinkimui. Matavimui naudojamas automatinis kraujospūdžio matuoklis. Rekomenduojama matuoti kraujospūdį mažiausiai 7 dienas iš eilės, padalijant matavimus į du laikotarpius – ryte ir vakare.
Rytiniai matavimai
Kraujospūdį reikėtų matuoti du kartus iš eilės per vieną valandą po pabudimo arba po apsilankymo tualete, tarp matavimų darant vienos minutės pertrauką.
Vakariniai matavimai
Vakare kraujospūdis taip pat matuojamas du kartus iš eilės prieš einant miegoti, paliekant vienos minutės intervalą tarp matavimų.
Teisinga kūno padėtis matuojant
Prieš matavimą būtina ramiai pasėdėti apie 5 minutes. Nugara turėtų remtis į kėdės atlošą, abi pėdos būti pastatytos ant grindų, kojos neturi būti sukryžiuotos. Matavimo metu nerekomenduojama kalbėti, judėti ar įtempti rankų.
Kraujospūdis matuojamas nedominuojančioje rankoje arba toje rankoje, kurioje anksčiau buvo nustatytos didesnės reikšmės. Ranka turi būti laikoma širdies lygyje.
Prieš vakarinį matavimą rekomenduojama bent 30 minučių pailsėti ir palaukti apie vieną valandą po vakarienės, fizinio krūvio, intensyvios veiklos, rūkymo ar arbatos bei kavos vartojimo.
Kraujospūdžio matavimo namuose pavyzdys
| Laikas | 1 matavimas (Sistolinis / Diastolinis) | 2 matavimas (Sistolinis / Diastolinis) | Vidurkis (Sistolinis) | Vidurkis (Diastolinis) |
|---|---|---|---|---|
| Rytas | 110 / 80 | 112 / 84 | 111 | 82 |
| Vakaras | 120 / 75 | 110 / 82 | 115 | 79 |
Asmenys, kurių kraujospūdžio rodmenys viršija 180/110 mm Hg, turėtų nedelsdami kreiptis į gydytoją.
Kas sukelia padidėjusį kraujospūdį?
Padidėjęs arterinis kraujospūdis gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, kurių dalis yra aiškiai nustatyti, o dalis – ne. Prie dažniausių rizikos veiksnių priskiriamas vyresnis amžius, paveldimumas, ilgalaikis stresas, rūkymas, alkoholio vartojimas, didelis druskos ir natrio kiekis mityboje, nepakankamas fizinis aktyvumas bei miego trūkumas. Kraujospūdžio padidėjimą taip pat gali lemti tam tikros ligos ar būklės, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, nutukimas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, skydliaukės sutrikimai, lėtinė inkstų liga ar miego apnėja. Įtakos gali turėti ir kai kurie vaistai bei nėštumas.
Jeigu tiksli kraujospūdžio padidėjimo priežastis nenustatoma, ši būklė vadinama pirmine (esmine) hipertenzija. Kai padidėjęs kraujospūdis yra susijęs su konkrečia liga ar aiškiai apibrėžta priežastimi, kalbama apie antrinę hipertenziją. Šiuo atveju, pašalinus pagrindinę priežastį, kraujospūdis gali normalizuotis.
Antrinės hipertenzijos pavyzdžiai
| Liga ar būklė | Apibūdinimas |
|---|---|
| Pirminis hiperaldosteronizmas | Padidėjusi aldosterono gamyba |
| Feochromocitoma | Hormonų išskiriantis antinksčių navikas |
| Kušingo sindromas | Perteklinis kortizolio kiekis |
| Akromegalija | Padidėjusi augimo hormono sekrecija |
| Inkstų arterijos stenozė | Inkstus maitinančių arterijų susiaurėjimas |
| Aortos koarktacija | Įgimtas aortos susiaurėjimas |
Padidėjusio kraujospūdžio simptomai, dėl kurių būtina skubi gydytojo pagalba
Hipertenzinė krizė – tai būklė, kai kraujospūdis viršija 180/110 mm Hg ir pasireiškia tam tikri simptomai. Tai laikoma neatidėliotina medicinine būkle, reikalaujančia skubaus gydymo ligoninėje.
Įspėjamieji simptomai
- Staigus, labai stiprus galvos skausmas
- Intensyvus krūtinės skausmas, spaudimo jausmas krūtinės centre
- Krūtinės skausmas, plintantis į žandikaulį ar kairę ranką, kartu su pykinimu, galvos svaigimu, prakaitavimu ar dusuliu
- Staigus ar stiprus krūtinės, pilvo ar į nugarą plintantis skausmas
- Greitas, paviršutiniškas kvėpavimas, oro trūkumo pojūtis
- Širdies plakimo jutimas, nereguliarus ritmas
- Kalbos sutrikimas, neaiški tartis, sumišimas, galvos svaigimas
- Regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis
- Rankų ar kojų tirpimas ir silpnumas, ypač vienoje kūno pusėje
- Staigus galvos skausmas su kaklo įtempimu, pykinimu ar vėmimu
- Greitas nuovargis
- Traukuliai
Kas sukelia sumažėjusį kraujospūdį?
Per žemas kraujospūdis gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis. Dažniausiai tai dehidratacija, nėštumas, kraujo netekimas, širdies veiklos sutrikimai, skydliaukės ligos, sunkios alerginės reakcijos, sunkios infekcijos ar nepakankama mityba. Kraujospūdį taip pat gali mažinti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, šlapimą varantys preparatai, kai kurie vaistai nuo Parkinsono ligos ar dalis antidepresantų.
Staigus kraujospūdžio sumažėjimas gali atsirasti ir dėl greito kūno padėties pakeitimo, pavyzdžiui, staiga atsistojus iš gulimos padėties. Riziką didina vyresnis amžius, cukrinis diabetas bei neurologiniai sutrikimai.
Sumažėjusio kraujospūdžio simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos
Staigus kraujospūdžio kritimas žemiau 90/60 mm Hg, lydimas šoko ar sąmonės netekimo, laikomas neatidėliotina būkle. Tokiu atveju būtina skubi hospitalizacija.
Pavojingi simptomai
- Stiprus ir nuolatinis galvos svaigimas, ypač stojantis ar keičiant padėtį
- Apalpimas, sąmonės praradimas
- Sumišimas, dezorientacija, dėmesio stoka
- Greitas ir paviršutiniškas kvėpavimas
- Šalta, drėgna, išblyškusi oda
- Krūtinės skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Regėjimo neryškumas, dvejinimasis
- Širdies ritmo sutrikimai
Ką daryti, jei kraujospūdis yra padidėjęs?
Padidėjusį kraujospūdį dažnai galima kontroliuoti keičiant gyvenimo būdą. Rekomenduojama rinktis širdžiai palankią mitybą, reguliariai judėti, palaikyti normalų kūno svorį, atsisakyti rūkymo, riboti alkoholio vartojimą ir skirti dėmesio streso valdymui.
Jeigu kraujospūdis išlieka padidėjęs ilgą laiką, būtina kreiptis į gydytoją išsamesniam ištyrimui. Specialistas gali nuspręsti dėl vaistinio gydymo poreikio bei sudaryti individualų gydymo planą, ypač jei nustatoma liga ar kita aiški kraujospūdžio padidėjimo priežastis. Tai padeda sumažinti komplikacijų, tokių kaip širdies ligos, inkstų pažeidimai ar insultas, riziką.
Kokia mityba padeda mažinti kraujospūdį?
Žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, rekomenduojama vartoti daugiau žalialapių daržovių, rūgštesnių vaisių bei pilno grūdo produktų, kuriuose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų. Taip pat naudingi liesi baltymų šaltiniai, liesi pieno produktai, riešutai ir sėklos, turintys sveikųjų riebalų, magnio ir skaidulų.
Maisto gamybai patartina rinktis alyvuogių ar avokadų aliejų, vietoje sočiųjų ar transriebalų. Be to, svarbu riboti druskos, sočiųjų riebalų ir cukraus kiekį kasdienėje mityboje.
Ką daryti, jei kraujospūdis pasiekia 200 mm Hg?
Kraujospūdis, siekiantis 200 mm Hg ar daugiau, laikomas kritine būkle ir reikalauja skubios medicininės pagalbos, ypač jei pasireiškia krūtinės skausmas, dusulys ar insultui būdingi požymiai, tokie kaip galūnių tirpimas, regėjimo sutrikimai, didelis silpnumas ar kalbos sunkumai.
Jeigu simptomų nėra, rekomenduojama ramiai pasėdėti kelias minutes ir pakartoti matavimą. Jei kraujospūdis išlieka labai aukštas net ir be simptomų, nereikėtų bandyti jo mažinti savarankiškai namuose. Tokiu atveju būtina nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir pradėtas tinkamas gydymas.
