Kraujospūdžio lygiai gali skirtis tarp žmonių, tačiau Amerikos Širdies Asociacija (AHA) rekomenduoja kraujospūdį, kuris yra mažesnis nei 120 mm Hg sistolinis ir 80 mm Hg diastolinis.

Pagal AHATrusted Source, 1 stadijos hipertenzija arba padidėjęs kraujospūdis, nustatomas, kai žmogaus sistolinis kraujospūdis yra 130–139 mm Hg (milimetrų gyvsidabrio) ir jų diastolinis kraujospūdis yra 80–89 mm Hg arba abu.

Hipotenzija arba žemas kraujospūdis atsiranda, kai kraujospūdis yra per žemas. AHA tai apibrėžia kaip 90/60 mm Hg.

Tačiau kraujospūdis gali tapti pavojingai aukštas ir taip pat gali per daug sumažėti.

Susiję įrašai

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra kraujospūdis, kaip jį matuoti ir ką šie matavimai reiškia sveikatai.

Tipinio kraujospūdžio rodmenų diapazonai

Nacionaliniai Sveikatos Institutai (NIH) ir AHA teigia, kad tipinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mm Hg sistolinis ir 80 mm Hg diastolinis (120/80 mm Hg). Tačiau kraujospūdis natūraliai keičiasi dėl daugelio priežasčių.

Nuo 2017 metų AHA pataria, kad žmonės kreiptųsi dėl gydymo, kai jų kraujospūdis siekia 130/80 mm Hg.

Yra keturios padidėjusio kraujospūdžio kategorijos, kurias gydytojai klasifikuoja kaip padidėjusį, 1 stadijos hipertenziją, 2 stadijos hipertenziją ir hipertenzinę krizę.

Kraujospūdžio lentelė:

Kategorija	Sistolinis	ir/ar	Diastolinis
Tikėtinas	< 120 mm Hg	ir	< 80 mm Hg
Padidėjęs (rizikos arba prehipertenzija)	120-129 mm Hg	ir	< 80 mm Hg
1 stadijos hipertenzija	130-139 mm Hg	arba	80-89 mm Hg
2 stadijos hipertenzija	> 140 mm Hg	arba	> 90 mm Hg
Hipertenzinė krizė (neatidėliotina situacija)	> 180 mm Hg	ir/ar	> 120 mm Hg

AHA taip pat pataria, kad gydytojai turėtų skirti kraujospūdį mažinančius vaistus žmonėms, kurie jau buvo patyrę širdies smūgį ar insultą, arba tiems, kurie rizikuoja šiomis sąlygomis. Rizikos veiksniai apima amžių, diabeto diagnozę ar lėtinę inkstų ligą.

Ankstyvose hipertenzijos stadijose gydymas dažniausiai apima tam tikrus gyvenimo būdo pokyčius.

Kas yra kraujospūdis?

Kraujospūdis yra jėga, kuri stumia kraują per kraujotakos sistemą. Tai svarbi jėga, nes ji leidžia kraujui, kuris turi deguonies ir maistinių medžiagų, keliauti po kūną, maitinti audinius ir organus.

Kraujas taip pat perneša baltuosius kraujo kūnelius ir antikūnus, kuriuos kūnas naudoja imuniteto procesams, bei hormonus, tokius kaip insulinas. Jis taip pat neša krešėjimo trombocitus, kurie neleidžia kraujui ištekėti po sužalojimo.

Kraujas taip pat surenka medžiagų apykaitos toksinius atliekų produktus, įskaitant anglies dioksidą, kuris iškvepiamas kasdieninio kvėpavimo metu, ir pristato juos į kepenis ir inkstus, kad būtų išskirti.

Širdis padeda sukurti kraujospūdį išstumdama kraują, kai kiekvienas širdies plakimas susitraukia. Tačiau kraujospūdį ne tik sukuria pumpuojanti širdis.

Kraujospūdžio funkcija organizme

Kraujotaka yra panaši į labai sudėtingą vamzdynų sistemą – kraujas teka per arterijas kaip vanduo teka per sodo žarną.

Kraujas teka per kūną dėl slėgio skirtumo.

Kraujospūdis yra didžiausias kelionės nuo širdies pradžioje – kai jis patenka į aortą – ir yra mažiausias kelionės pabaigoje išilgai mažesnių arterijų šakų. Tas slėgio skirtumas ir lemia kraujo tekėjimą.

Arterijos veikia kraujospūdį panašiai kaip fizinės sodo žarnos savybės, paveikdamos vandens slėgį. Suspaudus žarną, padidėja slėgis suspaudimo taške.

Be elastingos arterijų sienelių prigimties, kraujo spaudimas greičiau kristų pumpuojant iš širdies.

Nors širdis sukuria maksimalų slėgį, arterijų savybės palaiko šį slėgį, leisdamos kraujui tekėti per kūną.

Arterijų būklė veikia kraujospūdį ir srautą, o arterijų susiaurėjimas gali galiausiai užblokuoti tiekimą, sukeldamas pavojingas sąlygas, įskaitant insultą ir širdies smūgį.

Kraujospūdžio matavimas

Prietaisas, naudojamas kraujospūdžiui matuoti, yra sfigmomanometras. Jį sudaro guminė rankovė ir rankogalys, kurie pripučiami rankiniu arba mašininiu pompa.

Kai rankogalys pripučiama pakankamai, kad sustabdytų pulsą, jis pateikia rodmenis arba elektroniniu būdu, arba analoginiu matuokliu.

Rodmenys registruoja slėgį, kuris reikalingas, kad gyvsidabris judėtų aplink vamzdelį prieš sunkio jėgą. Štai kodėl kraujospūdžio matavimams naudojamas vienetas – milimetrai gyvsidabrio (mm Hg).

Paprastai kraujospūdžio matavimas nesukelia skausmo ar diskomforto. Tačiau žmogus gali jausti laikiną suveržimo pojūtį aplink ranką, kur rankogalis pripučiama.

Kraujospūdžio rodmenys

Kraujospūdžio rodmenys susideda iš dviejų skaičių: sistolinis slėgis yra pirmasis arba viršutinis skaičius, o diastolinis slėgis yra antrasis arba apatinis skaičius. Pvz., jis bus skaitytas kaip 140/90 mm Hg.

Sistolinis slėgis yra didesnis skaičius, kurį sukelia širdies susitraukimas, o diastolinis skaičius yra mažesnis slėgis arterijose tarp širdies plakimų per trumpą poilsio laikotarpį.

Patarimai, kaip išvengti aukšto kraujospūdžio

AHA pateikia šiuos patarimus, kad kraujospūdis būtų tinkamo lygio:

Laikyti vidutinį kūno svorį pagal gydytojo rekomendaciją.
Valgyti subalansuotą mitybą, turtingą vaisiais ir daržovėmis.
Sumažinti natrio, arba druskos, kiekį dietoje.
Reguliariai užsiimti fizine veikla, pvz., greitu ėjimu, bent 30 minučių kasdien, kuo dažniau.
Valdyti stresą kiek įmanoma.
Mesti rūkyti, jei reikia.
Bendradarbiauti su gydytoju tinkamai valdyti visus receptinius vaistus.

Per daug alkoholio vartojimas taip pat gali sukelti aukštą kraujospūdį. Mitybos gairėse Amerikiečiams 2020-2025 metais nurodoma, kad vyrai turėtų gerti mažiau nei du alkoholinius gėrimus per dieną. Moterys ir vyrai, kurių kūno svoris yra mažesnis, turėtų vartoti ne daugiau kaip vieną alkoholio gėrimą per dieną.

Imantis šių žingsnių galima sumažinti būsimų sveikatos problemų riziką.

Žemo kraujospūdžio problemos

Žemas kraujospūdis, arba hipotenzija, paprastai nesukelia tiek daug rūpesčių kaip aukštas kraujospūdis, tačiau jis vis tiek gali rodyti sveikatos problemas.

Žmogui, kurio kraujospūdis yra mažesnis nei 90/60 mm Hg, yra žemas kraujospūdis. AHA teigia, kad gydytojai paprastai nelaiko to problema, nebent žmogus patiria specifinius simptomus, tokius kaip sumaištis, širdies plakimas, galvos svaigimas, galvos skausmas ir kiti.

Žemas kraujospūdis taip pat gali atsirasti dėl pagrindinių sveikatos problemų, tokių kaip: