Rožinis kokainas – nors pavadinimas ir skamba gundančiai – su tikruoju kokainu dažniausiai neturi nieko bendro. Dažniausiai tai yra spalvingų miltelių mišinys, kurio sudėtis kinta priklausomai nuo partijos. Įprasta, kad šis narkotikas naudojamas uostant arba nuryjant, tačiau leidžiamos formos pasitaiko itin retai.
Iš kur kilo pavadinimas
Ryškiaspalvis rožinis atspalvis – pagrindinė priežastis, dėl kurios šis narkotikas gavo tokį pavadinimą. Dažnai gamintojai prideda maistinių dažų, kad milteliai būtų akį traukiantys ir išsiskirtų iš kitų pasiūlymų.
Tarp vartotojų šis mišinys dar dažnai vadinamas „tusi“ arba „tucibi“. Tai iškreipta cheminio junginio 2C-B – sintetinio haliucinogeno, sukurto dar 8-ajame dešimtmetyje – pavadinimo forma. Originalus 2C-B sukelia psichodelinį poveikį, primenantį LSD ar MDMA. Vis tik šiuolaikiniuose mišiniuose grynas 2C-B būna itin retai, o kai kuriuose jo išvis nėra.
Rožinio kokaino sudėtis
Pagrindinė bėda ta, kad rožinio kokaino sudėtis beveik visada neaiški ir nekontroliuojama. Tai dažniausiai įvairių cheminių medžiagų mišinys. Galite rasti tokių sudedamųjų dalių kaip:
- MDMA (ekstazio veiklioji medžiaga)
- ketaminas
- LSD
- amfetaminai
- kofeinas
- benzodiazepinai
Tikroji sudėtis priklauso nuo to, kas ir kaip tą partiją pagamino, tad iš anksto numatyti, ką gausite, beveik neįmanoma.
Poveikis organizmui
Kadangi rožinis kokainas nėra viena konkretų poveikį turinti medžiaga, efektai skiriasi priklausomai nuo to, su kokiomis cheminėmis medžiagomis susiduriate. Jei mišinyje yra 2C-B ar kitų psichodelikų, galima patirti:
- haliucinacijas
- nuotaikų svyravimus
- regos iškraipymus
- pakeistą laiko bei erdvės suvokimą
Jeigu vyrauja MDMA ar kiti stimuliantai, dažnai pasireiškia:
- pakili nuotaika
- energijos antplūdis
- nerimas
- skysčių trūkumas
- padidėjusi kūno temperatūra, kuri gali būti pavojinga
Kai sudėtyje atsiranda ketamino ar raminamųjų, kvėpavimas gali sulėtėti, judesių koordinacija tampa prasta. Dar sudėtingiau, jei kartu vartojami ir stimuliantai, ir slopinančios medžiagos – toks derinys papildomai apsunkina organizmą ir labai padidina riziką sveikatai.
Galimi pavojai ir rizikos
Vartoti rožinį kokainą yra itin rizikinga, nes niekada negalite žinoti, ką iš tikrųjų vartojate ir kokio stiprumo nusižengiate. Net jei kas nors tvirtina žinantis sudėtį, tik laboratoriniai tyrimai gali tai patvirtinti.
Tarp galimų padarinių – baimės priepuoliai, sunkiai kontroliuojamas elgesys, psichozė ar stiprus psichologinis diskomfortas. Ilgiau vartojant, kai kurie žmonės patiria ilgalaikius psichinės sveikatos pokyčius, pavyzdžiui, nerimą arba depresiją.
Taip pat nėra retų situacijų, kai dėl šio narkotiko vartojimo prireikia skubios medicininės pagalbos dėl širdies ritmo sutrikimų ar kvėpavimo problemų. Patys didžiausi pavojai iškyla tuomet, jei mišinyje pasitaiko stiprių opioidų, pavyzdžiui, fentanilio – net ir labai mažas kiekis gali būti mirtinas.
Ką svarbu žinoti
Rožiniame kokaine dažnai aptinkama ketamino ir MDMA, tačiau tiksliai įvertinti, kas ten iš tikrųjų slepiasi, be laboratorinių tyrimų beveik neįmanoma. Nors egzistuoja namų sąlygomis naudojamos testavimo juostelės ar reagentai, jie ne visada aptinka visas sudėtyje esančias medžiagas.
Vertėtų žinoti, kad opioidų perdozavimą galima stabdyti naloksonu – šią priemonę naudoti galima ir tuomet, jei nesate tikri, ar žmogaus organizme yra opioidų. Tačiau būtina nuolat prisiminti, jog rizika vartojant nežinomos sudėties mišinius išlieka didžiulė – tiek vartotojams, tiek aplinkiniams.
