Kasantys sluoksniai sukietėjusios, storos odos dažniausiai susiformuoja tose vietose, kur oda patiria daug spaudimo ar trinties – pavyzdžiui, ant pėdų, rankų ar pirštų. Du dažniausi jų tipai – nuospaudos ir nuotrintos odos sritys, vadinamos kaliais.
Kas yra nuospaudos ir kaliai?
Nuospaudos ir kaliai – tai odos sutankėjimai, susidarantys organizmui bandant apsisaugoti nuo nuolatinės trinties ar spaudimo. Tokie dariniai gali formuotis bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko ant pėdų, delnų ar pirštų. Jų paskirtis – mažinti spaudimą jautresniam poodžiui bei apsaugoti jį nuo pažeidimų.
Nuospaudų ir kalių skirtumai
Nors nuospaudos ir kaliai susiformuoja dėl tų pačių priežasčių, jie pasižymi keliais esminiais skirtumais. Nuospaudos būna mažesnės, apvalios, paprastai iškeltos virš aplinkinės odos ir dažniausiai atsiranda ant pirštų viršaus ar šonų. Priešingai nei nuospaudos, kaliai būna didesni, platesni, stori, paprastai užima netaisyklingos formos plotus. Daugiausiai jų pastebima tose pėdų vietose, kuriai tenka didžiausias svorio spaudimas – pavyzdžiui, ant kulnų, didžiųjų pirštų, padų priekio ar šonų. Nedidelis kaliaus sluoksnis ant pėdų dažnai yra natūrali apsauga, o ne patologija.
Dažnai kaliai susidaro ir ant rankų – ypač tose vietose, kur oda dažnai ir stipriai trinasi, pavyzdžiui, grojant gitarą, sportuojant ar dirbant rankiniu darbu.
Nuospaudų rūšys
- Kietos nuospaudos – tankios, kietos, dažniausiai mažos nuospaudos, susiformuojančios ties kaulų iškilimais ar tiesiai ant pirštų viršaus, kur oda spaudžiama iš vidaus ar išorės.
- Minkštos nuospaudos – švelnesnės, elastingos, pilkai balkšvos spalvos, dažniausiai susiformuoja tarp pirštų, ypač jei tose vietose oda yra dažnai drėgna.
- Sėklinės nuospaudos – labai mažos, dažniausiai išsidėsto pėdos paduose, dažniausiai ten, kur spaudžiama vaikštant.
Kaip atpažinti nuospaudas ir kalius?
Nuospaudos turi išskirtinius požymius – jų vietoje matyti suapvalinti, iškilę, sukietėję odos pavidalai, dažnai apsupti paraudusia, sudirgusia šalia esančia oda. Nuospaudos gali būti ne tik pastebimos, bet ir liesti skausmingos ar jautrios.
Kaliai paprastai būna platesni, nelygios formos, storesni, o jų paviršius – šiurkštesnis ir mažiau jautrus, nei aplinkinė oda.
Abiejų atvejų sukietėjimai formuojasi tose vietose, kur oda veikiama didžiausios apkrovos ar trinties. Kartais jie gali parausti, skaudėti, susidaryti pūslių.
Ar nuospaudos ir kaliai sukelia skausmą?
Priklausomai nuo storio ir vietos, nuospaudos ar kaliai pradžioje gali būti visiškai neskausmingi, tačiau laikui bėgant, storėjant jų sluoksniui, jie dažnai tampa jautrūs judesiui, spaudimui ar prisilietimui. Pačios nuospaudos paprastai skaudesnės, palyginus su kaliais, kurie lieka nejautresni už aplinkinę odą. Kai kada giliai kaliai gali įtrūkti – šie įtrūkimai vadinami įplyšimais arba plyšiais ir dažnai kelia diskomfortą. Taip pat, jei į nuospaudą ar kalių patenka infekcija, šie dariniai gali pradėti stipriai skaudėti.
Priežastys, lemiančios nuospaudų ir kalių susidarymą
Dažniausiai nuospaudas ir kalius lemia pasikartojantis mechaninis poveikis: spaudimas ar trynimasis. Pagrindiniai rizikos veiksniai:
- Neteisingai parinkti ar per siauri, spaudžiantys batai. Ypač dažnai nuospaudos formuojasi ant batų spaudžiamų pėdų vietų ar spaudžiamų pirštų.
- Mažų išmatavimų avalynė, ypač aukštakulniai, dažnai lemia kalių formavimąsi pado priekyje dėl padidėjusio svorio pasiskirstymo.
- Ilgas vaikščiojimas, stovėjimas ar bėgimas.
- Fiziniai darbai, sportas ar veikla, kai oda ilgai trinasi (pvz., sunkios rankinės darbo ar sporto šakos).
- Vaikščiojimas basomis.
- Batai, dėvimi be kojinių.
- Kojinės ar batų vidinės dalys, kurios susiglamžo ir trinasi prie odos.
- Neteisinga eisena, kai svorio pasiskirstymas pėdoje netolygus.
- Pėdos formos pakitimai ar deformacijos – pvz., plaktukiniai pirštai, iškrypimas ar įgimti pėdos pokyčiai.
Kaip vyksta nuospaudų ir kalių susidarymas?
Nuo nuolatinės trinties ar pasikartojančio spaudimo odos paviršiaus ląstelės pradeda daugintis, oda storėja ir sukietėja. Dauguma atvejų tokie dariniai susiformuoja ant iškilesnių, didžiausią svorio apkrovą laikančių pėdų zonų. Rankų atveju, kaliai dažniausiai atsiranda dažnai spaudžiamose vietose.
Sukulėjusios, suragėjusios odos sluoksniai yra natūrali kūno apsauga nuo žalingo išorinio poveikio.
Kas turi didesnę tikimybę susidurti su nuospaudomis ar kaliais?
- Bet kokia liga, keičiančia įprastą pėdų kaulų padėtį (pavyzdžiui, artritas, kaulų ataugos ar deformacijos).
- Vaikščiojimas be kojinių ar netinkama avalynė.
- Natūralaus pėdos paminkštinimo sumažėjimas ar praradimas (dažniausiai pasitaiko senstant).
Galimos komplikacijos
Negydomos arba ignoruojamos nuospaudos ir kaliai gali palaipsniui didėti ir kelti diskomfortą. Ypač storėjantys ar uždegimo paliesti dariniai gali užsikrėsti, o sunkesniais atvejais tai gali apsunkinti judėjimą ir reikalauti gydymo. Kai kurioms situacijoms gali prireikti vaistų ar net chirurginės intervencijos.
Diagnozavimas
Apsilankius pas sveikatos priežiūros specialistą, dažniausiai nuospauda ar kaliai nustatomi apžiūrint odą. Nereikalingi nei specifiniai tyrimai. Gydytojas gali paprašyti papasakoti apie darbinę veiklą, sporto pomėgius ar kasdienį aktyvumą, taip pat patikrinti eiseną ar apavo pasirinkimą ir aptarti pėdų priežiūrą.
Gydymo ir slaugos rekomendacijos
Kaip sumažinti ar pašalinti nuospaudas ir kalius?
- Pirmiausia området, kur yra odos sukietėjimas, reikėtų pamirkyti šiltame vandenyje apie 5-10 minučių, kad ji suminkštėtų.
- Pasiėmus pemzą ar dildę, drėgna oda švelniai trinama viena kryptimi, kol pašalinama negyva oda. Svarbu neįsigilinti ir nepažeisti gyvų audinių, kad nekiltų kraujavimas ar infekcija.
- Kartą per dieną nuospaudos plotą patepkite drėkinančiu kremu ar losjonu. Geriausia rinktis priemones su šlapalu ar amonio laktatu, kurios palaipsniui suminkština sukietėjimus.
- Galima aplink nuospaudą klijuoti specialų žiedinės formos pleistrą ar pačiam pasigaminti kiaurymėtą pagalvėlę, kuri sumažina spaudimą ir skausmą.
- Labai svarbu avėti tinkamo dydžio batus, kurie nespaudžia ir nesukelia papildomos trinties, o avėjimui rinktis avalynę plačia ir aukšta priekyje pėdos dalimi.
- Nagų juostelės turėtų būti prižiūrimos ir kerpamos tiesiai, kad nagai nespaustų ir nedidintų diskomforto.
- Jei nuospaudos ar kaliai labai skausmingi, galima trumpam uždėti šaltą kompresą, bet ne ilgiau nei 10–20 minučių.
- Niekada nebandykite nuospaudų ar kalių pjauti, skusti aštriu daiktu – tai gali sukelti rimtų komplikacijų.
- Jei sergate diabetu, turite kraujotakos sutrikimų ar yra didesnė infekcijų rizika – visada kreipkitės į gydytoją dėl saugaus gydymo.
Apie receptinius produktus ir procedūras
Vaistinės siūlomi produktai dažnai turi stiprių priemonių, tirpinančių sukietėjusią odą. Tokias priemones derėtų naudoti itin atsargiai, nes netikslus jų užtepimas gali pažeisti sveiką odą.
Retais atvejais, kai nuospaudos ar kaliai nuolat atsinaujina dėl pėdos deformacijos ar kitos anatominės priežasties, gali būti reikalinga chirurginė operacija – pavyzdžiui, kaulo korekcija. Gydymo prireikia ir tuomet, kai kentėjimą lydi pasikartojančios žaizdos ar infekcijos.
Prevencija
Daugumos nuospaudų ir kalių išvengti galima tinkamai prižiūrint kojas ir rankas:
- Rinkitės patogią, tinkamo dydžio ir formos avalynę – ji turi gerai amortizuoti smūgius, būti žema ir plačia priekine dalimi, kad pirštai nesitrintų nei prie batų, nei vienas į kitą.
- Dėvėkite kojines kartu su batais – jos turėtų tikti dydžiu ir nesiraukšlėti pėdoje, kad nesusidarytų papildomų spaudimo taškų.
- Naudokite paminkštinimus ar ortopedinius vidpadžius, ypač jei jau turėjote nuospaudų ar kalių anksčiau. Specialūs įdėklai padeda tolygiai paskirstyti svorį eidami.
- Plunksninė vilna tarp pirštų gali sumažinti trintį ir sušvelninti nuospaudas.
- Dirbant rankų darbą ar kontaktuojant su šiurkščiomis medžiagomis būtinai dėvėkite pirštines.
- Pėdas kasdien plaukite šiltu vandeniu su muilu, sausai nušluostykite ir patepkite drėkinamuoju kremu.
- Neklijuokite batų be kojinių, nagus kirpkite tiesiai ir nevaikščiokite basomis viešose vietose.
- Esant dideliam pėdų prakaitavimui, naudokite specialų sausinamąjį talką.
Perspektyvos
Kadangi nuospaudos ir kaliai dažniausiai atsiranda dėl nuolatinės trinties ar spaudimo, jų išvengti pavyks tik pašalinus ar sumažinus išorinius dirgiklius. Jei avėsite tuos pačius nepatogius batus ar tęsite įpročius, kurie ir buvo priežastis, sukietėjusi oda greitai atsinaujins.
Daugeliu atvejų nuospaudas ar kalius galima prižiūrėti ir gydyti namuose, tačiau, jei kyla abejonių, visada naudinga pasikonsultuoti su specialistu, kuris įvertins, ar nėra kitų sveikatos problemų, galinčių daryti įtaką pėdų būklei.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
- Jei turite cukrinį diabetą – dėl apriboto jutimo, prastesnės kraujotakos ar dažnesnių infekcijų.
- Kai yra kitų ligų ar būklių, lemiančių jautresnį odos pažeidimą ar padidėjusią infekcijų riziką.
- Jei namų priemonės neveiksmingos arba sukietėjimai vis grįžta.
- Pastebėjus ar įtarus, kad sukietėjimai susidarė dėl kaulų pakitimų ar netinkamos pėdų padėties.
- Jeigu jaučiate aštrų, stiprėjantį skausmą, matote paraudimą, patinimą ar pūliavimą – tai gali būti infekcijos požymiai.
- Kai nuolatinis pėdų skausmas trukdo vaikščioti ar judėti, o priežastis nėra aiški.
Dažni klausimai
Kaip atskirti karpą nuo kalių?
Pėdų srityje gali atsirasti karpos, vadinamos padų karpomis, kurios iš pirmo žvilgsnio primena kalius, tačiau jas išduoda smulkūs juodi taškeliai centre. Karpos atsiranda dėl virusinės infekcijos, kai papilomos virusas patenka į odą per įtrūkimą ar pažeidimą. Priešingai, kaliai ir nuospaudos nesusiję su infekcijomis ir formuojasi tik dėl mechaninio poveikio odai.
