Chilblaininė vilkligė – reta odos vilkligės forma, kuri pasireiškia skausmingomis, raudonomis ar purpurinėmis odos dėmėmis ir žaizdelėmis. Dažniausiai šios vietos atsiranda arba sustiprėja būnant šaltame ore. Pats pavadinimas „chilblain“ nurodo į šaltį ir žaizdas, nes būdingi pažeidimai dažniausiai išryškėja po šalčio poveikio. Daugeliui žmonių pakanka vengti žemos temperatūros ir vartoti tam tikrus vaistus, kad simptomai būtų kontroliuojami.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Chilblaininė vilkligė gali būti paveldima arba atsirasti atsitiktinai. Sporadiška ligos forma dažniausiai diagnozuojama jau suaugusiems, nors tikslios jos vystymosi priežastys vis dar išlieka nežinomos. Jei liga yra paveldima, pokyčiai tam tikruose genuose (pavyzdžiui, TREX1 ar SAMHD1) susiję su polinkiu sirgti chilblainine vilklige. Abu šie genai dalyvauja ląstelių bei imuninės sistemos veiklos reguliacijoje, tad jų mutacijos didina susirgimo riziką, ypač jei liga pasireiškia dar vaikystėje ar yra šeimos istorijoje.
Chilblaininė vilkligė gali užklupti bet ką, tačiau ji dažniau diagnozuojama suaugusiesiems. Gyvenimas drėgname ir šaltame klimate didina tikimybę susirgti. Taip pat didesnę riziką patiria žmonės, sergantys anoreksija nervosa, žarnyno limfoma ar nėščiosios.
Simptomai
Chilblaininės vilkligės metu ant odos susiformuoja paraudusios arba purpurinės dėmės, žaizdelės ar plokštelės. Dažniausios jų vietos:
- pirštai,
- kulnai,
- padų sritis,
- kojos pirštai.
Rečiau bėrimai ir žaizdos gali atsirasti ant delnų, nosies, kelių ar ausų. Simptomai paprastai pablogėja vėsiu ar drėgnu oru. Be išvardytų požymių, liga gali pasireikšti pūslelėmis ar atviromis žaizdomis (dėl sutrikusios kraujotakos), odos išbalimu, giliomis įtrūkomis kulnuose, sustorėjusia oda (hiperkeratoze) ar laikinu kraujo cirkuliacijos sutrikimu pirštuose bei kojų pirštuose (vadinamu Raynaud reiškiniu).
Komplikacijos
Nesigydant chilblaininės vilkligės, gali kilti bakterinių odos infekcijų pavojus. Taip pat sergantieji turi didesnę sisteminės rizikos – liga gali išplisti į visą organizmą ir sukelti sisteminę vilkligę.
Diagnostika
Diagnozavimui dažniausiai prireikia odos gydytojo ar reumatologo konsultacijos. Esant įtariamai chilblaininei vilkligei, dažnai atliekama odos biopsija – paimamas mažas pažeistos odos mėginys ir ištiriamas mikroskopu. Toks tyrimas padeda gydytojui tiksliai nustatyti, ar žaizdelių priežastis – būtent ši vilkligės forma, ar kita odos liga.
Gydymo galimybės
Lengvais atvejais dažniausiai pakanka saugotis nuo šalčio. Vengiant rūkymo taip pat pagerėja kraujo apytaka ir sušvelnėja ligos požymiai. Vidutiniais ar sunkesniais atvejais gydytojai skiria vaistus:
- antibiotikus (esant bakterinėms odos infekcijoms),
- antimalarinius vaistus (sumažina uždegimą ir palengvina nuovargį bei skausmus),
- kalcineurino inhibitorius (slopina per smarkų imuninį atsaką),
- kalcio kanalų blokatorius (gerina kraujotaką),
- kortikosteroidų tepalus arba sisteminius steroidus (slopina uždegimą ir mažina tinimą).
Retais atvejais, kai gydymas vaistais neefektyvus, gali būti taikoma chirurginė intervencija – pašalinamos pažeistos odos vietos ir prireikus atliekamos odos persodinimo operacijos.
Prevencinės priemonės
Nors chilblaininės vilkligės visiškai išvengti gali būti sudėtinga, galima gerokai sumažinti jos tikimybę. Pagrindiniai prevencijos žingsniai:
- palaikyti aktyvų gyvenimo būdą, kad pagerėtų kraujotaka ir šilumos reguliavimas,
- užtikrinti, kad namuose ir darbo patalpose būtų šilta ir sausa,
- keletą kartų per dieną pamirkyti rankas ar kojas šiltame vandenyje,
- šaltas galūnes šildyti lėtai, kad kraujas grįžtų į audinius palaipsniui,
- šaltu oru dėvėti stambias vilnones kojines, pirštines bei šiltus batus.
Prognozė
Ši liga laikoma lėtine – simptomai gali pasikartoti visą gyvenimą. Tačiau taikant tinkamą gydymą ir apsaugą nuo šalčio, dauguma žmonių gali sėkmingai kontroliuoti ligos eigą ir išlaikyti gyvenimo kokybę. Pastebima, kad apie 18 % suaugusiųjų, kuriems liga atsirado ne dėl paveldimumo, laikui bėgant gali išsivystyti sisteminė vilkligė.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu ant pirštų, kulnų, padų ar kojų pirštų atsiranda niežtinčių, skausmingų, raudonų ar purpurinių žaizdų ar dėmių, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Specialistas padės nustatyti diagnozę ir paskirs tinkamą gydymą.
