Obesofobija – tai stipri, nekontroliuojama baimė priaugti svorio ar pasidaryti nutukusiam. Šis nerimo sutrikimas vadinamas ir pocrescophobija, ir priklauso specifinių fobijų grupei. Žmonės, kuriuos kamuoja ši baimė, dažniausiai imasi itin griežtų veiksmų, kad išvengtų svorio augimo – dažnai toli gražu neapsiribojant tik dietomis ar sportu.
Kaip pasireiškia obesofobija?
Dauguma apie svorį galvoja dažnai, o kai kuriems atrodo, kad jie nuolat laikosi dietų. Tačiau turintys obesofobiją žmonės demonstruoja kraštutinius elgesio pokyčius – jų baimė priaugti bent kiek svorio daro didelę įtaką kasdienybei. Tai gali pasireikšti:
- Pastoviu savo maisto atsinešimu į visas situacijas, kad galėtų visiškai kontroliuoti, ką valgo;
- Perdėtais savikritikos protrūkiais, kai asmuo nuolatos kritikuoja savo kūną ar išvaizdą;
- Mažų porcijų rinkimuisi, net jei jaučiamas stiprus alkis;
- Nesaikingu sportavimu;
- Vengimu veiklų, kuriose dalyvaujama valgant ar kartu su kitais prie stalo;
- Didžiulėmis laiko bei pinigų investicijomis į svorio mažinimo būdus, kartais net į brangias medicinines procedūras ar operacijas.
Nors tokie žmonės neretai tampa per liesi ar net prastai maitinasi, baimė priaugti svorio išlieka itin stipri. Neretai suprantama, jog baimė yra neracionali, tačiau kontroliuoti jos – praktiškai neįmanoma. Laikui bėgant, ši baimė gali komplikuotis ir išsivystyti į kitus emocinės sveikatos sutrikimus, tokius kaip valgymo sutrikimai, kūno įvaizdžio sutrikimai ar depresija.
Kuo skiriasi obesofobija ir valgymo sutrikimai?
Nors obesofobija dažnai painiojama su anoreksija ar bulimija, šiuos sutrikimus iš tiesų skiria keletas svarbių dalykų. Valgymo sutrikimams būdinga iškraipyta kūno įvaizdžio samprata – žmogus gali būti itin liesas, tačiau vis tiek matyti save storu veidrodyje. Be to, valgymo sutrikimai dažnai susiję ne tik su svoriu, bet ir su bandymu įveikti kitus sunkumus ar stipriai kontroliuoti savo gyvenimą. Tuo tarpu obsesofobija yra grynai baimė dėl svorio pokyčių, taip pat dažnai susijusi su kitomis nerimo arba psichologinėmis problemomis.
Fobijos esmė
Specifinės fobijos – tai nerimo sutrikimai, kai tam tikras objektas, įvykis ar situacija sukelia sunkiai valdomą baimę. Nors kitiems aplinkiniams toks elgesys gali atrodyti keistas ar nepagrįstas, žmogus fobiją išgyvena kaip labai tikrą grėsmę. Šių sutrikimų yra daugybė, ir kiekvienas jų paveikia kasdienybę skirtingai.
Kiek dažna yra obesofobija?
Tikslūs duomenys apie obesofobijos paplitimą nėra žinomi, nes daug žmonių apie šią baimę tiesiog nekalba, o kartais net nejaučia, kad ją turi. Specifinių fobijų gyvenime susiduria apie vienas iš dešimties suaugusiųjų ir kas penktas paauglys. Dažniausiai obesofobija pasireiškia paauglėms merginoms, tačiau gali išsivystyti bet kuriame amžiuje ir tiek vyrams, tiek moterims.
Obesofobijos priežastys
Psichologai nėra tikri, kas sukelia šią specifinę baimę priaugti svorio, tačiau dažniausiai nurodomi keli lemiantys veiksniai:
- Apkirtimas aplinkoje: Kai kuriose visuomenėse ar šeimose labai sureikšminama išvaizda ir kūno svoris. Jei šeimoje dažnai kalbama, kad priaugti — gėdinga ar net baisu, vaikui gali susiformuoti panašios baimės.
- Paveldimumas: Jei artimoje šeimoje yra daugiau žmonių, turinčių fobijų, valgymo sutrikimų ar patyrusių intensyvų nerimą, didėja rizika ir kitam šeimos nariui turėti panašių problemų.
- Reikšmingos patirtys: Kartais praeityje patirtos traumos palieka pėdsaką. Tai gali būti užgauliojimai dėl svorio mokykloje arba nuolatinis tėvų ar bendraamžių priminimas apie vaiko išvaizdą.
Obesofobijos simptomai
Kai bijoma nutukti, neretai išryškėja ir ryškūs kūno signalai, primenantys panikos ar stipraus nerimo reakcijas:
- Dusulys arba sunkumas kvėpuoti;
- Širdies plakimas ar permušimai;
- Skausmas ar diskomfortas skrandyje, nevirškinimas;
- Pykinimas arba noras vemti;
- Svaigulys, galvos lengvumas;
- Drebėjimas, drebulys visame kūne;
- Šaltkrėtis;
- Padidėjęs prakaitavimas.
Obesofobijos diagnozavimas
Nėra jokių specifinių tyrimų, patvirtinančių šį sutrikimą – viskas grindžiama pokalbiu ir pastebimais simptomais. Gydytojas ar psichologas paprastai klausia apie jūsų patiriamus sunkumus, jų trukmę bei įtaką kasdieniam gyvenimui. Svarbu, kad:
- Baimė būtų nepalyginamai didesnė nei realūs rūpesčiai dėl svorio;
- Nerimas truktų bent pusę metų;
- Sukeltų didelį stresą ir paveiktų jūsų įprastą veiklą;
- Priverstų itin riboti maistą, keisti gyvenimo būdą ar vengti tam tikrų situacijų;
- Sukeltų akivaizdžius nerimo arba panikos fizinius požymius.
Gydymo galimybės
Norint veiksmingai valdyti obsesofobiją ir užkirsti kelią galimiems kitiems sutrikimams, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Dažniausiai taikomi šie gydymo būdai:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): šis psichoterapijos metodas padeda suprasti savo mintis ir keisti neigiamą mąstymą apie svorį ar mitybą. Reguliariai dalyvaujant užsiėmimuose, išmokstama keisti emocijas, susijusias su maistu bei kūno forma.
- Ekspozicinė terapija: šioje terapijoje pacientas po truputį susiduria su savo baimėmis, pavyzdžiui, pradeda žiūrėti į žmonių, turinčių įvairaus svorio kūnus, nuotraukas arba apmąsto situacijas, kai maistas tampa didesniu dienos akcentu. Pamažu didinant šių situacijų intensyvumą, išmokstama reaguoti ramiau.
- Hipnoterapija: specialistas gali padėti pasiekti gilią atsipalaidavimo būseną, kurioje žmogus lengviau priima pokyčius ir naują požiūrį į natūralų svorio augimą.
- Vaistai: nerimo ar depresijos simptomams lengvinti gali būti skirtas vaistų kursas, tačiau vis dėlto vaistai nėra ilgalaikis obsesofobijos sprendimas.
Ar galima išvengti obsesofobijos?
Kadangi kol kas nėra tiksliai žinoma, kas būtent lemia šios baimės atsiradimą, nėra ir patikrintų prevencijos priemonių. Tačiau ankstyvas emocinės sveikatos sutrikimų atpažinimas ir gydymas padeda išvengti rimtesnių psichikos sveikatos sunkumų ateityje.
Gyvenimas su obsesofobija
Šiuo metu obsesofobijai nėra galutinio išgydymo, tačiau dirbant su psichologu ir ugdant naujus įpročius daugumai žmonių pavyksta sumažinti simptomus bei stipriau kontroliuoti baimes. Praktikuojant pagalbines savistabos, kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikas, įmanoma išmokti ramiau susidoroti su nerimu.
- Gilus kvėpavimas – padeda greičiau nusiraminti ištikus nerimo bangai;
- Raumenų atpalaidavimo pratimai;
- Meditacija ar sąmoningumo lavinimas;
- Joga – naudinga tiek kūno, tiek ir emocinei savijautai.
Svarbiausia – ieškoti palaikymo ir drąsiai kreiptis pagalbos. Su tinkama pagalba galima išmokti gyventi laisviau nuo baimės ir mėgautis gyvenimu be nuolatinio nerimo dėl svorio.
