Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas (OKAS) – tai psichikos sveikatos būklė, kuriai būdinga didelė tvarkos, tobulumo ir kontrolės siekiamybė. Žmonės, turintys šį sutrikimą, tiek savo elgesiu, tiek mąstymu nuolat stengiasi viską daryti itin preciziškai ir laikytis nustatytų taisyklių. Toks požiūris dažnai trukdo efektyviai atlikti užduotis ir apsunkina santykius su aplinkiniais.
- 1.Kas yra obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas?
- 2.Kaip obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo?
- 3.Kas dažniausiai kenčia nuo obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo?
- 4.Kaip dažnai pasitaiko OKAS?
- 5.OKAS simptomai
- 6.Kas lemia OKAS atsiradimą?
- 7.Kaip nustatoma OKAS?
- 8.Obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo valdymas ir gydymas
- 9.Ar galima užkirsti kelią OKAS?
- 10.Prognozės sergant OKAS
Kas yra obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas?
OKAS – tai vienas iš vadinamųjų „C klasterio“ asmenybės sutrikimų, kuriems būdingas nerimas, baimės ir sunkumai prisitaikant. Šia liga sergantys asmenys laikosi griežtų nuostatų ir tam tikrų elgesio šablonų, nepalieka vietos lankstumui ir beveik nesutinka derėtis ar prisitaikyti prie kitų. Paprastai jie neįžvelgia savo elgesio problematiškumo ir manyti, kad būtent jų požiūris visada yra teisingas.
Kaip obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas skiriasi nuo obsesinio-kompulsinio sutrikimo?
Nors pavadinimai panašūs, šie sutrikimai ganėtinai skiriasi. Obsesinio-kompulsinio sutrikimo (OKS) atveju žmogus patiria nuolat kylančias įkyrias mintis (obsesijas) ir, norėdamas jas sumažinti, kartoja tam tikrus elgesio veiksmus (kompulsijas), pavyzdžiui, keliskart perjungia šviesos jungiklį ar plauna rankas. Tokius simptomus žmogus dažniausiai supranta kaip problemą ir linkęs ieškoti pagalbos.
OKAS atveju žmogaus elgesio modeliai susiformuoja kaip asmenybės dalis: šie žmonės retai suvokia, kad jų elgesys gali būti trikdantis ar keliantis sunkumų.
Kas dažniausiai kenčia nuo obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo?
Šio sutrikimo požymiai dažniausiai išryškėja vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvame dvidešimtmetyje. Dažniau pasitaiko tarp suaugusiųjų, kurių išsilavinimas apsiriboja viduriniu mokslu. Taip pat didesnę riziką turi žmonės, sergantys kitais psichikos sutrikimais:
- Nerimo sutrikimai, pavyzdžiui, panikos sutrikimas ar apibendrintas nerimo sutrikimas.
- Nuotaikos sutrikimai, įskaitant bipolinį sutrikimą.
- Nedidelio ar vidutinio sunkumo priklausomybės sutrikimai.
Kaip dažnai pasitaiko OKAS?
Remiantis tyrimais manoma, kad obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas yra vienas iš dažniausių asmenybės sutrikimų: nuo jo kenčia apie 3–8 % suaugusiųjų.
OKAS simptomai
Pagrindinis šio sutrikimo bruožas – nuolatinis rūpestis tvarka, tobulumu, savo ir kitų kontrolės siekis. Tokie išskirtiniai bruožai apsunkina kasdienę veiklą ir trukdo puoselėti tarpusavio ryšius. Dažniausiai simptomai išryškėja jauname suaugusiųjų amžiuje.
- Nuolatinis dėmesys detalėms, taisyklėms, sąrašams, sekoms ar organizuotumui.
- Tobulumo siekis, trukdantis užbaigti užduotis.
- Pernelyg didelis atsidavimas darbui ir produktyvumui, apleidžiant pomėgius ir artimuosius.
- Daug abejonių ir sunkumas apsispręsti.
- Kraštutinis atsargumas, siekiant išvengti galimos nesėkmės.
- Užsispyrimas ir nelankstumas – tiek pažiūrose, tiek elgesyje.
- Noras išvengti kompromisų.
- Polinkis kaupti nereikalingus ar sulūžusius daiktus, net jei jie nesukelia jokių prisiminimų.
- Sunkumai dirbant komandoje ar deleguojant užduotis, jei kolegos nepriima jų nustatytų standartų.
- Siauras mąstymas, užsiciklinimas ties viena idėja, užduotimi ar įsitikinimu.
- Mąstymas „juoda–balta“ principu – nėra vidurių.
- Negebėjimas priimti kritikos.
- Dėmesio sutelkimas į kitų trūkumus.
Iš pirmo žvilgsnio žmonės su šiuo sutrikimu gali atrodyti labai pasitikintys savimi, organizuoti ar net pasižymintys aukštais pasiekimais tam tikrose srityse. Vis dėlto, griežtų standartų laikymasis ir nenoras keistis dažnai lemia nuolatinius konfliktus su aplinkiniais.
Kas lemia OKAS atsiradimą?
Iki šiol medicinos mokslas vis dar tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių atsiranda asmenybės sutrikimai. Tačiau yra aiškių prielaidų apie kelis pagrindinius rizikos veiksnius:
- Genetinis polinkis: mokslininkai nustatė tam tikrus genų veiklos sutrikimus, kurie gali būti svarbūs šio sutrikimo atsiradimui. Jei šeimoje buvo asmenių, kenčiančių nuo asmenybės, nerimo ar depresinių sutrikimų, tikimybė susidurti su OKAS taip pat išauga.
- Vaikystės traumos: tyrimai rodo, kad sunkūs išgyvenimai vaikystėje, pavyzdžiui, patirta prievarta ar nepriežiūra, dažnai susiję su didesne rizika išsivystyti asmenybės sutrikimui.
Kaip nustatoma OKAS?
Diagnozuoti šį sutrikimą gali būti sudėtinga, nes dažnas žmogus su asmenybės sutrikimu nejaučia, kad jo elgesys yra problematiškas. Pagalbos jie dažniausiai ieško tik tuomet, kai dėl savo elgesio patiria nerimą, depresiją ar netenka darbo, išyra artimi santykiai.
Psichikos sveikatos specialistai, įtarę obsesinį-kompulsinį asmenybės sutrikimą, dažnai užduoda platesnius, bendro pobūdžio klausimus, kad išvengtų priešiškumo ar užsisklendimo. Papildomai siekiama išsiaiškinti žmogaus tarpasmeninių santykių ypatumus, darbo patirtį, gebėjimą suvokti realybę, elgesio savitvardą. Ne kartą į pagalbą pasitelkiami ir artimi žmonės, galintys papasakoti daugiau apie asmens elgesį ir praeitį.
Diagnozė patvirtinama remiantis tarptautiniais diagnostikos kriterijais: žmogus turi nuolat siekti tvarkos, kontroliuoti tiek save, tiek kitus, ir demonstruoti bent keturis būdingus simptomus, paminėtus kiek anksčiau.
Obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo valdymas ir gydymas
Didžioji dalis asmenų su OKAS mano, jog elgiasi visiškai normaliai, todėl pagalbos paprastai ieškoma tik prireikus spręsti kylančias problemas. Pagrindinis gydymo būdas – psichoterapija. Jos tikslas – padėti asmeniui geriau suprasti vidines motyvacijas, baimes ir neigiamą elgesį, taip pat mokytis pozityviau bendrauti su kitais.
- Psichodinaminė terapija: ji gilinasi į pagrindines emocines problemas, padeda žmogui pažvelgti į savo gyvenimo patirtis ir santykių modelius bei suprasti, kodėl susiklostė tam tikras elgesys. Tikslas – giliau suvokti save ir keisti tarpusavio bendravimą, prisitaikyti prie aplinkos.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): šios terapijos metu žmogus skatinamas analizuoti savo mintis, emocijas, kaip jos įtakoja elgesį. Psichologas padeda atpažinti ir keisti neigiamus elgesio modelius, išmokti naujų, sveikesnių reagavimo būdų.
Vaistais asmenybės sutrikimų gydyti negalima, tačiau jei kartu pasireiškia depresija ar nerimo sutrikimai, jie dažnai padeda sumažinti šių simptomų intensyvumą ir efektyviau siekti gydymo tikslų.
Ar galima užkirsti kelią OKAS?
Konkrečių priemonių, kaip užkirsti kelią obsesiniam-kompulsiniam asmenybės sutrikimui, nėra. Tačiau pastebėjus pirmuosius simptomus ir laiku pradėjus gydymą galima ženkliai sumažinti neigiamą poveikį žmogaus kasdienybei, šeimos ir draugų santykiams.
Prognozės sergant OKAS
Gyvenimo kokybė priklauso nuo to, ar sutrikimas gydomas. Negydomas OKAS gali išprovokuoti daug sunkumų, pavyzdžiui:
- Didesnį konfliktų kiekį asmeniniuose santykiuose.
- Pablogėjusius darbe rezultatus ar net darbo netekimą.
- Socialinės veiklos apribojimus ir izoliaciją.
