Obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS) – tai būklė, kai žmogų kamuoja dažnos, įkyriai besikartojančios mintys ar vaizdiniai (obsesijos), verčiančios atlikti tam tikrus veiksmus ar ritualus (kompulsijos) pakartotinai. Tokie veiksmai gali trukdyti kasdienėms veikloms ir socialiniam gyvenimui, o pats sutrikimas dažnai tęsiasi visą gyvenimą – nors simptomai gali laikinai susilpnėti ar sustiprėti.
Kas yra obsesinis-kompulsinis sutrikimas?
OKS pasireiškia tuo, kad žmogus priverstas nuolat grįžti prie tų pačių minties schemų ar veiksmų, net jei supranta jų nelogiškumą. Trumpalaikis nerimas, pavyzdžiui, patikrinant užrakintas duris ar išjungtą viryklę – paprastas reiškinys daugeliui. Tačiau OKS atveju nerimas tampa nuolatiniu palydovu ir gali užimti didelę dienos dalį, trukdydamas džiaugtis įprastu gyvenimu. Tipiška, kad asmuo žino apie savo problemą ir pats nemėgsta šių minčių ar priverstinių veiksmų, tačiau sustoti būna labai sunku.
Kuo OKS skiriasi nuo obsesinio-kompulsinio asmenybės sutrikimo?
Nors pavadinimai panašūs, tai du skirtingi sutrikimai. Obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas (OKAS) veikia žmogaus charakterį – pasireiškia kraštutiniu perfekcionizmu, tvarkos ir kontrolės poreikiu. Svarbu tai, kad asmenys, turintys OKS, dažniausiai suvokia savo simptomus kaip netinkamus ir ieško pagalbos. Tuo tarpu žmonės su OKAS dažniausiai nemato savo įpročių kaip problemos bei mano, kad jų mąstymas ir elgesys yra normalūs.
Kas gali susirgti obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu?
OKS gali išsivystyti bet kam, tačiau dažniausiai pirmieji simptomai atsiranda paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje – vidutiniškai apie 19-uosius gyvenimo metus. Beveik pusė visų atvejų prasideda vaikystėje ar paauglystėje. Retai sutrikimas pirmą kartą diagnozuojamas po 40 metų.
Kaip dažnai pasitaiko obsesinis-kompulsinis sutrikimas?
OKS yra gana dažnas psichikos sutrikimas – juo serga nuo 1,6 iki 2,3 % visos populiacijos. Tai reiškia, kad tūkstančiai žmonių susiduria su ilgalaikėmis įkyriomis mintimis ir ritualais.
OKS simptomai
Pagrindiniai šio sutrikimo požymiai yra įkyrios mintys bei priverstiniai veiksmai, trikdantys įprastą gyvenimo ritmą. Pavyzdžiui, žmogus gali nuolat vėluoti į darbą arba ilgai ruošti miegui dėl varginančių ritualų. Dažnai asmuo supranta, kad šios mintys ar veiksmai kelia problemų, tačiau jų atsisakyti nepavyksta. Kartais simptomai sušvelnėja, būna laikai, kai jų beveik nėra, tačiau jie vėl gali paūmėti.
Obsesiškos mintys
OKS atveju žmogų persekioja nuolatinės, nevaldomos mintys, vaizdiniai ar įsivaizduojamos situacijos, keliančios stiprų nerimą. Dažniausi obsesijų pavyzdžiai yra:
- Nuolatinė baimė susidurti su nešvarumais, bakterijomis ar kitais galimais užkratais.
- Baimė pakenkti sau arba kitiems dėl neatsargaus poelgio arba agresyvaus impulso.
- Įkyrios mintys, susijusios su seksualumu, nors jos atrodo nepriimtinos ar nepageidautinos.
- Baimė suklysti, nuolat abejoti dėl savo poelgių taisyklingumo.
- Perdėtas sąžiningumo, moralumo jausmas – nuolatinis svarstymas, kas yra „gera“ ar „bloga“.
- Jausmas, kad viskas turi būti tvarkinga, simetriška arba tobula.
- Nuolatinis poreikis gauti patvirtinimą ar nuraminimą.
- Stiprus šleikštulys ar pasibjaurėjimas dėl įvairių minčių.
Priverstiniai veiksmai
Kompulsijos – tai pasikartojantys veiksmai ar ritualai, kurie atliekami siekiant sumažinti obsesijų keliamą įtampą arba užkirsti kelią baimingoms mintims. Šie veiksmai nepatinka jų atliekantiems, tačiau atrodo neišvengiami:
- Daiktų dėjimas tam tikra tvarka, siekiant išlaikyti „teisingą“ išdėstymą.
- Pasikartojantis rankų plovimas, maudymasis ar valymas net ir nesant objektyvaus poreikio.
- Nereikalingų daiktų kaupimas ar kaupimas be jokios realios vertės.
- Perviršinis užraktų, jungiklių, durų ar kitų objektų tikrinimas.
- Nuolatinis įsitikinimas, kad nesukėlėte žalos kitiems, nenustojant to tikrinti.
- Dažni patvirtinimo prašymai, ieškant raminančių kitų atsakymų.
- Skaičiavimas, užsiimant tam tikrais veiksmais tik nustatytą kartų skaičių arba vengiant tam tikrų skaičių.
- Tam tikrų frazių ar maldų kartojimas atliekant kitus, su jais nesusijusius veiksmus.
- Vengimas situacijų, kurios gali iššaukti įkyrias mintis, pavyzdžiui, atsisakymas spausti ranką ar liesti viešus objektus.
Kompulsiniai veiksmai dažnai užima daug laiko ir trukdo svarbioms kasdienėms veikloms.
Kas lemia obsesinio-kompulsinio sutrikimo atsiradimą?
Tiksli OKS priežastis kol kas nėra aiški, tačiau laikoma, kad sutrikimą nulemia įvairūs tarpusavyje susiję veiksniai:
- Genetika: rizika susirgti OKS yra didesnė, jei šeimoje yra sergančių pirmos eilės giminaičių, ypač jei jiems šis sutrikimas pasireiškė vaikystėje ar paauglystėje.
- Smegenų struktūros ir funkcijos pokyčiai: tyrimai parodė tam tikrus skirtumus priekinėje galvos smegenų dalyje ir požieviniuose dariniuose pas žmones, sergančius OKS. Taip pat pastebėtas ryšys su kitomis neurologinėmis ligomis, pvz., Parkinsono liga, Tureto sindromu ar epilepsija.
- PANDAS sindromas: kai kuriems vaikams išsivysto OKS po streptokokinės infekcijos, tokios kaip angina ar skarlatina. Tai vadinama „pediatriniais autoimuniniais neuropsichiatriniais sutrikimais, susijusiais su streptokokinėmis infekcijomis“.
- Vaikystės traumos: moksliniai tyrimai rodo, kad įvairūs vaikystėje patirti sunkumai, tokie kaip prievarta ar nepriežiūra, gali padidinti polinkį į OKS.
Kaip nustatoma šio sutrikimo diagnozė?
Vieno testo OKS diagnozuoti nėra. Paprastai gydytojas ar specialistai įvertina jūsų simptomus, ligos ir psichologinę istoriją, taip pat naudoja specialius nustatytus kriterijus, aprašytus diagnostiniuose vadovuose. Būklė diagnozuojama, jei žmogus patiria obsesijų, kompulsijų arba abu šiuos požymius, jeigu simptomai užima nemažą dienos dalį (daugiau nei valandą per parą) ir trukdo dalyvauti socialinėje veikloje, darbuose ar kitose gyvenimo srityse. Taip pat svarbu, kad simptomų nebūtų sukėlę vaistai, kitos ligos ar psichikos sutrikimai.
Gydymo galimybės
OKS gydymas dažniausiai susideda iš psichoterapijos (pokalbių terapijos) ir medikamentų. Jei pagrindinis gydymas neveiksmingas o simptomai labai stiprūs, gali būti taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija.
Psichoterapija
Bendradarbiaujant su psichikos sveikatos specialistu, taikomos šios psichoterapijos rūšys:
- Kognityvinė-elgesio terapija: ši terapijos kryptis padeda pažinti ir keisti žalingas mintis bei elgseną, o laikui bėgant – atsisakyti įpročių, sukeliančių problemų.
- Ekspozicijos ir reakcijos prevencija (ERP): tai viena iš kognityvinės-elgesio terapijos rūšių, kurios metu žmogus sąmoningai susiduria su įkyrią mintį sukeliančiais dirgikliais ir mokosi neatlikti ritualinių veiksmų.
- Priėmimo ir įsipareigojimo terapija (ACT): šios pagalbos metu mokomasi priimti įkyrias mintis kaip paprasčiausias mintis ir neleisti joms daryti pernelyg didelės įtakos gyvenimui.
Prie šių terapijų naudos prisideda ir įvairios atsipalaidavimo bei sąmoningumo (mindfulness) praktikos, tokios kaip meditacija ar kvėpavimo pratimai.
Vaistai
Gydytojai dažniausiai skiria selektyviuosius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI) arba kai kuriuos triciklius antidepresantus. SSRIs nuo OKS paprastai vartojami didesnėmis dozėmis nei gydant depresiją. Dažniausiai skiriami šie vaistai: fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas. Dėl efekto reikia laukti iki 8–12 savaičių.
Ar įmanoma išvengti OKS?
OKS prevencijos priemonių nėra, tačiau ankstyva diagnozė ir tinkamas gydymas gali sumažinti ligos simptomus ir gerokai palengvinti kasdienį gyvenimą.
Šio sutrikimo prognozė
OKS dažniausiai yra ilgalaikė būklė – simptomai gali kisti ir kartotis. Tačiau tie, kas gauna tinkamą gydymą, linkę džiaugtis kokybiškesniu gyvenimu – pagerėja socialiniai, profesiniai ar mokymosi įgūdžiai. Negydant susiformuoja tvirtesnės įpročių ir mąstymo grandinės, todėl ištrūkti iš šio ciklo tampa vis sunkiau. Dėl šios priežasties labai svarbu laiku kreiptis į specialistus pagalbos.
Kasdienis gyvenimas su OKS
Be medicininės pagalbos labai svarbu rūpintis savimi. Tai gali padėti tvarkytis su simptomais ir pagerinti savijautą:
- Skirkite dėmesio kokybiškam miegui.
- Judėkite reguliariai – fizinis aktyvumas palankiai veikia psichinę sveikatą.
- Laikykitės subalansuotos mitybos.
- Būkite tarp palaikančių artimųjų ir draugų, kurie supranta šį sutrikimą.
- Praktikuokite atsipalaidavimo technikas: meditaciją, jogą, masažą, vizualizaciją.
- Prisijunkite prie paramos grupių, jei norisi bendrauti su panašius sunkumus išgyvenančiais žmonėmis.
Kada reikėtų pasikonsultuoti su specialistu?
Diagnozavus OKS, būtina reguliariai lankytis pas gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą ir stebėti, kaip veikia paskirtas gydymas. Jeigu pradėjus vartoti vaistus pasireiškia nemalonių pojūčių ar kitų keistų reakcijų, svarbu apie tai pasikalbėti su gydytoju.
