Braškinė dėmė – tai ryškiai raudonas odos darinys, dažniausiai pasitaikantis mažiems vaikams. Tokio žymens spalva atsiranda dėl paviršiuje esančių šalia viena kitos susitelkusių smulkių kraujagyslių. Dažniausiai braškinės dėmės visiškai nepavojingos ir savaime išnyksta vaikui augant. Gydymas prireikia labai retai.
Kur ir kaip pasireiškia braškinė dėmė?
Braškinės dėmės dažniausiai aptinkamos ant veido, galvos odos, nugaros arba krūtinės. Nors ir vadinamos įgimtomis, šios dėmės nebūtinai atsiranda iškart po gimimo – kartais jos išryškėja tik vaikui esant kelių savaičių amžiaus. Paprastai tokios žymės tampa nebe tokios matomos arba visai išnyksta iki dešimties metų amžiaus.
Iš arčiau pažiūrėjus, galima pastebėti tankiai išsidėsčiusias smulkias kraujagysles. Braškinė dėmė gali būti įvairių formų:
- Paviršinės – raudonai ryškios, lygios arba šiek tiek iškilusios virš odos.
- Gilios – įsitaisiusios gilesniuose audiniuose, dažnai atrodo mėlynos ar purpurinės spalvos. Tokios dėmės dar vadinamos kaverninėmis hemangiomomis.
- Mišrios – apjungia tiek paviršinį, tiek giluminį sluoksnį.
Braškinė dėmė gali priminti kitas raudonas odos dėmes, tačiau viena populiariausių tarp kūdikių – maždaug vienas iš dešimties vaikų užauga su šia žyme. Skirtingai nei nuolatinės vyno spalvos dėmės, braškinė dėmė galiausiai išblunka.
Kas lemia braškinės dėmės atsiradimą?
Šio tipo dėmės išsivysto dėl susikaupusių kraujagyslių, tačiau kodėl jų susitelkia, iki šiol nėra aišku. Kartais pastebima, kad hemangiomų turi keli šeimos nariai, tad gali būti paveldimumo įtaka, tačiau priežastys tikslinamos nuolat vykdomais tyrimais.
Galimos pasekmės
Dažniausiai braškinė dėmė vaikui nesukelia jokių nepatogumų arba komplikacijų, nebent lieka šviesesnis ar pilkšvas randas po dėmei išnykus. Labai retais atvejais, ypač kai dėmė yra didelė, ji gali sukelti sunkumų – pavyzdžiui, sutrikdyti odos funkciją, daryti įtaką kvėpavimui, regėjimui ar klausai, jei auga šalia atitinkamų organų. Tokiais atvejais būtina gydytojo apžiūra ir stebėsena.
Kaip nustatoma braškinė dėmė?
Apžiūros užtenka, kad gydytojas atpažintų braškinės dėmės požymius. Jei kyla abejonių, ar darinys driekiasi giliau po oda, gali būti paskirti papildomi tyrimai:
- Audinio biopsija
- Kompiuterinė tomografija (KT)
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT)
Tokie tyrimai padeda įvertinti hemangiomos gylį ir nustatyti, ar ji nesiekia svarbių organų ar audinių.
Braškinės dėmės gydymo galimybės
Specialaus gydymo dažniausiai neprireikia – daugelis braškinių dėmių su laiku pasitraukia savaime. Vis dėlto tam tikrose situacijose, kai žymė didelė, giluminė ar kelia diskomfortą, gydymas gali būti rekomenduojamas.
- Vaistai, kurie naudojami vietiškai, geriami ar leidžiami į pačią dėmę.
- Lazerinės procedūros – padeda mažinti dėmės matomumą.
- Chirurginis šalinimas – taikomas, kai hemangioma kelia grėsmę sveikatai ar organų veiklai.
Visos šios procedūros atliekamos gydytojo, turinčio patirties gydant panašius darinius. Kai kuriais atvejais šalutinis poveikis gali būti randai ar skausmas gijimo metu. Jeigu gydytojas pastebi, kad hemangioma siekia gyvybiškai svarbius organus arba ją būtina šalinti, dažniausiai atliekamas išsamus ištyrimas ir pasirenkamas tinkamiausias gydymas.
Apibendrinimas
Dauguma braškinių dėmių vaikams pranyksta savaime ir nekelia pavojaus sveikatai. Tačiau nedažnais atvejais gali būti reikalinga gydytojo apžiūra bei papildomi tyrimai ir gydymas. Svarbu stebėti, kaip keičiasi dėmės išvaizda, ir laiku pasitarti su specialistu, jei kyla nerimo ar pastebimi neįprasti pokyčiai.
