Grybelinės odos infekcijos – tai dažnai pasitaikančios odos problemos, kurios gali sukelti niežėjimą, paraudimą, pleiskanojimą ar net bėrimus. Grybeliai – mikroskopiniai organizmai, gyvenantys visur aplink mus: ore, vandenyje, ant odos paviršiaus. Nors pusė visų grybelių žmonėms nėra pavojingi, kai kurie jų – patekę ant odos – gali sukelti nemalonias infekcijas.
Grybelinės infekcijos rizikos veiksniai
Šiais susirgimais gali susirgti kiekvienas, tačiau didžiausia rizika susidurti su grybelinėmis odos problemomis kyla tam tikroms žmonių grupėms. Dažnesni atvejai fiksuojami tarp tų, kurie:
- Turi nusilpusią imuninę sistemą, pavyzdžiui, dėl ligų ar tam tikrų vaistų vartojimo.
- Vartoja antibiotikus ilgą laiką arba didelėmis dozėmis.
- Turi antsvorio.
- Sergantys cukriniu diabetu.
- Naudoja naujas odos priežiūros priemones.
- Susiduria su šlapinimosi ar išmatų nelaikymu, pavyzdžiui, kūdikiai, gaunantys iššutimą.
- Daug prakaituoja, ypač sportuodami.
- Laukiasi kūdikio.
Kaip atrodo grybelinis bėrimas?
Tokio tipo bėrimai dažnai būna ryškiai raudoni, gali plėstis ir apimti didesnį odos plotą. Tipiški požymiai gali būti:
- Sunkesnis paraudimas ir ryškesnis pleiskanojimas bėrimo pakraščiuose.
- Aiškesnės, smulkesnės pūlinėliais pasireiškiančios dėmelės bėrimo kraštuose.
Bėrimas gali pasirodyti bet kurioje kūno vietoje, netgi ant nagų, tačiau dažniausiai pažeidžiamos sritys su odos raukšlėmis – kirkšnys, sėdmenys ar šlaunys.
Pagrindiniai grybelinių bėrimų tipai
Mokslinis grybelinių odos infekcijų pavadinimas – tinea. Skirtingos infekcijos gali paveikti įvairias kūno ar nagų vietas:
- Pėdų grybelis (tinea pedis arba “atleto pėda”) – dažniausiai pasitaikantis grybelinės infekcijos tipas. Jis dažnai plinta vaikštant basomis viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose, sporto salių dušuose. Tarpupirščiai tampa balti, oda ima luptis, gali būti paveiktos ir pėdų padų odos sritys.
- Nagų grybelis (onichomikozė) – dažna pėdų liga, ypač pakenkianti kojų nagus. Pažeisti nagai pagelsta, sustorėja, tampa trapūs ir lengvai skyla.
- Kirkšnių grybelis (tinea cruris arba “jock itch”) – bėrimas kirkšnyje, dažnesnis tarp vyrų.
- Galvos odos grybelis (tinea capitis) – dažniausiai pasitaiko vaikams, gali sukelti plaukų slinkimą. Gydant tinkamai, plaukai atauga.
- Odos grybelis (tinea corporis, dar vadinamas “ringworm”) – tai bendras terminas bėrimams, netelpantiems į kitas kategorijas apibūdinti. Tipiškai pažeidimas būna žiedo formos.
Grybelio perdavimas ir užsikrėtimo keliai
Infekcija atsiranda, kai oda tiesiogiai kontaktuoja su pavojingu grybeliu. Užsikrėsti galima per tiesioginį lietimąsi su sergančiu žmogumi ar gyvūnu, taip pat naudojant bendrus daiktus, pavyzdžiui, batu ar rankšluosčiu. Pavyzdžiui, avint kieno nors batus, kurie serga pėdų grybeliu, grybelis gali pereiti ir į jūsų odą.
Grybelinės odos infekcijos simptomai
Dažniausiai grybelio pažeista oda yra paraudusi, niežti ar degina. Kartais gali atsirasti paburkimų, pūlinėlių ar pleiskanojančių, pleiskanotų plotelių.
Kaip nustatoma grybelinė infekcija?
Dažniausiai gydytojui pakanka apžiūrėti bėrimą ir išklausyti paciento nusiskundimus. Kartais, norint patikslinti diagnozę, atliekamas odos pleiskanų mikroskopinis tyrimas (KOH testas). Retesniais atvejais gali būti imamas odos ar skysčio mėginys ir daromas grybelio pasėlis, siekiant tiksliai nustatyti sukėlėją ir pasirinkti efektyviausią gydymą. Sunkiais atvejais galimas ir kraujo tyrimas.
Gydymas: kaip suvaldyti grybelį?
Odos grybelį gydyti padeda įvairūs priešgrybeliniai vaistai – tiek tepalai, tiek burnos vaistai. Dažniausiai gydymas pradedamas nuo kremų ar tepalų, kuriuos galima įsigyti be recepto. Stipresni vaistai ar tabletės skiriami tais atvejais, kai infekcija išplitusi ar sunkiai pasiduoda gydymui.
Savarankiškai gydyti grybelinių bėrimų nerekomenduojama – ypač svarbu vengti ilgai naudoti priešniežinius tepalus su steroidais, nes jie gali pabloginti eigą ir sunkinti gydymą. Patartina kreiptis į gydytoją, kuris nustatys tikslią diagnozę ir parinks geriausią gydymą.
Prevencija – kaip apsaugoti odą nuo grybelio?
Grybelinės bėrimo pasikartojimo tikimybė yra gana didelė. Tai gali lemti ne tik išorinės sąlygos, bet ir žmogaus genetinis polinkis. Laikantis paprastų kasdienių taisyklių, galite sumažinti riziką užsikrėsti ar susirgti pakartotinai:
- Laikykitės pėdų higienos. Reguliariai plaukite kojas, dažniau keiskite kojines. Rinkitės orui laidžius batus – venkite sintetinių, sandarių batų.
- Nesivaikščiokite basomis viešuose baseinuose, sporto salių persirengimo kambariuose ar dušuose.
- Kirpkite kojų nagus tiesiai per jų ilgį, o jei turite įaugusių nagų ar grybelį, nenaudokite tų pačių žirklučių sveikiems ir pažeistiems nagams. Esant sunkesnėms nagų problemoms, verta apsilankyti pas specialistus.
- Naudokite gydytojo paskirtus priešgrybelinius vaistus tiek laiko, kiek rekomenduota – net jei bėrimas dingo, grybelis odoje gali išlikti, todėl svarbu nenutraukti gydymo per anksti.
- Gydytojas gali patarti gydytis visiems šeimos nariams vienu metu, nes grybelis gali nuolat „keliauti“ tarp artimųjų.
- Profilaktikai verta pasitarti dėl ilgalaikio priešgrybelinių kremų ar birios pudros tepimo ant kojų, ypač jei grybelis kartojasi.
Kiek trunka gydymas ir ko tikėtis?
Grybelinių bėrimų gydymo trukmė gali skirtis. Vienam žmogui gali pakakti kelių dienų, kitam – kelių savaičių, kol oda visiškai išgija. Tačiau grybelis linkęs kartotis, tad svarbu aptarti su gydytoju, kaip užkirsti kelią ligos grįžimui ateityje.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Dauguma bėrimų nėra pavojingi, tačiau jei pastebėjote neįprastus odos pokyčius – verta pasikonsultuoti su specialistu. Gydytojas padės nustatyti priežastį, paskirs tinkamą gydymą ir patars dėl papildomų tyrimų, jei reikės.
- Skubiai kreipkitės, jeigu bėrimas staiga išplinta ar apima didelį kūno plotą.
- Bėrimai tampa skausmingi, pradeda pūliuoti, formuojasi pūslės.
- Bėrimas atsiranda kartu su karščiavimu.
Rūpestingas požiūris į odos sveikatą ir savalaikis gydymas padeda užkirsti kelią nemaloniems grybelinių infekcijų simptomams bei jų pasikartojimui ateityje.
