Oxazepamas yra vaistas, skirtas nerimo gydymui ir ūmių alkoholio nutraukimo simptomų mažinimui. Šis medikamentas priklauso benzodiazepinų grupei, kuri veikia smegenis ir nervus (centrinę nervų sistemą), sukeldama raminamąjį ir prieštraukulinį poveikį. Veikimas pagrįstas gamtinės organizmo medžiagos (GABA) poveikio stiprinimu.
Vartojimo būdai
Prieš pradėdami vartoti oxazepamą ir kiekvieną kartą atnaujindami receptą, perskaitykite vaistų informacinį lapelį, kurį pateikia vaistininkas. Kilus klausimų, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
Šį vaistą vartokite per burną, taip, kaip paskyrė gydytojas. Dozė nustatoma pagal sveikatos būklę, amžių ir reakciją į gydymą.
Ilgai vartojant šį vaistą, jis gali pradėti veikti silpniau. Jei pastebite, kad vaistas tampa mažiau veiksmingas, pasitarkite su gydytoju.
Nors oxazepamas padeda daugeliui žmonių, kartais jis gali sukelti priklausomybę. Priklausomybės rizika didesnė asmenims, turintiems priklausomybės nuo medžiagų ar alkoholio istoriją. Norėdami sumažinti riziką, vartokite tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas. Daugiau informacijos suteiks gydytojas arba vaistininkas.
Praneškite gydytojui, jei būklė išlieka ar blogėja.
Šalutinis poveikis
Vartojant oxazepamą gali pasireikšti mieguistumas, galvos svaigimas, neryškus matymas ar galvos skausmas. Jei šie simptomai ilgai nepraeina ar stiprėja, kreipkitės į gydytoją ar vaistininką.
Atminkite, kad vaistas paskirtas tik įvertinus naudos ir galimų šalutinių poveikių santykį. Daugelis žmonių rimtų šalutinių poveikių nepatiria.
Nedelsdami kreipkitės į gydytoją, jei pasireiškia rimti šalutiniai poveikiai, tokie kaip: psichikos ar nuotaikos pokyčiai, kalbos sutrikimai, nekoordinuoti judesiai, eisenos sutrikimai, pakitęs lytinis potraukis, drebulys, šlapinimosi sutrikimai, miego problemos, alpimas, neįprastas nuovargis, galimi kepenų ligos požymiai (pavyzdžiui, nuolat pasikartojantis pykinimas ar vėmimas, apetito stoka, pilvo skausmas, pageltusi oda ar akys, tamsus šlapimas), infekcijos simptomai (nepraeinantis gerklės skausmas, karščiavimas).
Rimtos alerginės reakcijos pasitaiko retai. Nedelsiant kreipkitės į gydytoją, jei pastebėjote odos bėrimą, niežėjimą ar tinimą (ypač veido, liežuvio, gerklės srityje), stiprų galvos svaigimą ar kvėpavimo pasunkėjimą.
Šioje informacijoje nenurodyti visi galimi šalutiniai poveikiai. Pastebėję neįprastą reakciją į vaistą, informuokite gydytoją arba vaistininką.
Įspėjimai
Oxazepamas kelia piktnaudžiavimo ir priklausomybės riziką, kuri gali sukelti perdozavimą ar net mirtį. Vartojant šį vaistą kartu su alkoholiu ar kitais migdomaisiais, kvėpavimo slopinimą sukeliančiais vaistais (ypač opioidais, pavyzdžiui, kodeinu, hidrokodonu), gali išsivystyti labai sunkios nepageidaujamos reakcijos, galinčios baigtis mirtimi. Siekiant sumažinti riziką, gydytojas paskirs mažiausią veiksmingą dozę ir rekomenduos vartoti trumpiausią laiką. Būtinai išsiaiškinkite, kaip tinkamai vartoti vaistą ir kokius kitus vaistus reikia vengti. Jei pasireiškia labai sunkūs šalutiniai reiškiniai – sulėtėjęs ar paviršutiniškas kvėpavimas, neįprastas galvos lengvumas, stiprus mieguistumas ar sunku pabusti – nedelsiant kreipkitės į medikus.
Staigus vaisto nutraukimas gali sukelti rimtus, kartais pavojingus gyvybei nutraukimo simptomus, ypač po ilgalaikio ar didelių dozių vartojimo. Kad to išvengtumėte, gydytojas gali palaipsniui mažinti vaisto dozę. Esant nutraukimo simptomams – galvos skausmui, miego sutrikimams, nerimui, haliucinacijoms ar sumišimui, nuotaikos pokyčiams, pykinimui ar traukuliams – nedelsiant informuokite gydytoją ar vaistininką. Kartais nutraukimo simptomai gali trukti kelias savaites ar net mėnesius.
Atsargumo priemonės
Prieš pradėdami vartoti oxazepamą, informuokite gydytoją arba vaistininką, jei esate jam ar kitiems benzodiazepinams (pvz., diazepamui, temazepamui) alergiški arba turite kitų alergijų. Kai kurie sudėtyje esantys pagalbiniai junginiai gali sukelti alerginę reakciją ar kitus sutrikimus. Dėl išsamesnės informacijos pasikalbėkite su vaistininku.
Prieš vartojant šį vaistą, aptarkite su gydytoju savo sveikatos istoriją, ypač: kepenų, inkstų ligas, plaučių ar kvėpavimo sutrikimus (tokius kaip lėtinis bronchitas ar astma).
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
