Concizumabas yra vaistas, skirtas žmonėms, turintiems paveldimą kraujavimo sutrikimą – hemofiliją A arba B. Šis vaistas padeda sumažinti kraujavimo epizodų dažnumą ir jų sunkumą. Concizumabas priskiriamas monokloninių antikūnų grupei, kurių veikimo principas – padėti kraujui krešėti įprastai, taip apsaugant nuo kraujavimų būdingų hemofilijai.
Kaip vartoti concizumab
Preparatas leidžiamas po oda, kaip paskiria gydytojas, dažniausiai – vieną kartą per parą. Injekcijos vieta gali būti šlaunys arba pilvo sritis (išskyrus 5 cm aplink bambą zoną). Dozė nustatoma pagal individualią sveikatos būklę, kūno svorį ir gydymo eigą.
Reguliarus vaisto vartojimas tuo pačiu metu kasdien padeda pasiekti geriausią rezultatą. Svarbu tiksliai laikytis gydytojo nurodymų – nedidinkite dozės ir nevartokite šio vaisto dažniau ar ilgiau nei paskirta, nes tai gali padidinti šalutinių poveikių riziką.
Prieš pradedant pirmą dozę, rekomenduojama sustabdyti skirtų aplenkiamųjų preparatų (bypassing agents) vartojimą likus 1–2 dienoms iki concizumab injekcijos. Jei kyla klausimų dėl kitų vaistų, būtina pasitarti su gydytoju.
Prieš naudojimą patikrinkite tirpalą – jis turi būti skaidrus be spalvos pokyčių ar didelių dalelių. Dėl saugumo kaskart keiskite injekcijos vietą, taip sumažinsite odos sudirginimo ir pažeidimų tikimybę. Negalima leisti vaisto į randus, apgamus, strijas, uždegusią, sumušimo žymių ar jautrią odą. Po injekcijos venkite trinti vietą, nes tai gali skatinti mėlynių susidarymą.
Jei būklė negerėja arba pablogėja, susisiekite su gydytoju.
Galimi šalutiniai poveikiai
Dažniausiai pasitaikantys šalutiniai poveikiai yra paraudimas, niežulys, patinimas, mėlynės ar skausmas injekcijos vietoje. Jeigu šie simptomai išlieka ar stiprėja, būtina apie tai pranešti gydytojui.
Reti, bet rimti šalutiniai poveikiai gali būti susiję su kraujo krešulių susidarymu. Galimi požymiai: dusulys, greitas kvėpavimas, skausmas krūtinėje ar kairėje rankoje, staigus galvos svaigimas, silpnumas vienoje kūno pusėje, kalbos sutrikimai, ūmus galvos skausmas, matymo pokyčiai ar stiprus prakaitavimas. Pasirodžius bent vienam šių požymių, būtina nedelsti kreiptis į gydymo įstaigą.
Labai retais atvejais gali pasireikšti stipri alerginė reakcija (anafilaksija): staigus odos bėrimas, niežulys, veido, liežuvio ar gerklės patinimas, dusulys, stiprus galvos svaigimas. Pastebėjus tokius simptomus, reikėtų kuo greičiau ieškoti medicininės pagalbos.
Paminėti ne visi galimi šalutiniai reiškiniai. Jeigu pastebite neįprastus pojūčius ar reakcijas, pasitarkite su sveikatos specialistu.
Atsargumo priemonės
Prieš pradedant naudoti šį vaistą, informuokite gydytoją apie bet kokias alergijas arba jautrumą vaisto sudedamosioms medžiagoms. Taip pat praneškite apie anksčiau sirgtas ligas bei visus vartojamus vaistus ir augalinius preparatus.
Prieš bet kokią planuojamą chirurginę procedūrą ar vizitą pas odontologą praneškite apie gydymą concizumabu. Gali būti būtina kuriam laikui nutraukti vaisto vartojimą, todėl vykdykite gydytojo ar odontologo nurodymus.
Jeigu esate nėščia arba planuojate pastoti, pasitarkite su gydytoju – gydymo metu nėštumas nerekomenduojamas, nes vaistas gali pakenkti vaisiui. Prieš pradedant gydymą reikėtų atlikti nėštumo testą. Naudokite patikimą kontracepciją gydymo metu ir dar 7 savaites po paskutinės dozės.
Nežinoma, ar vaisto veiklioji medžiaga pereina į motinos pieną. Jei maitinate krūtimi, pasikalbėkite su gydytoju, ar šiuo laikotarpiu galima tęsti gydymą.
Vaistų sąveika
Kartu vartojami vaistai ar papildai gali keisti concizumabas veikimą ar padidinti šalutinių reakcijų riziką. Visada informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus (tiek receptinius, tiek be recepto ar žolinius preparatus). Nebandykite pradėti, nutraukti ar keisti vaistų dozės nepasitarę su gydytoju.
Šis vaistas gali daryti įtaką kai kuriems laboratoriniams tyrimams, todėl, prieš atliekant tyrimus, informuokite medicinos darbuotojus apie gydymą concizumabu.
Licencijuota farmacininkė, įgijusi farmacijos daktaro (PharmD) laipsnį University of North Carolina at Chapel Hill, viename iš geriausių farmacijos universitetų JAV. Per daugiau nei 10 metų tarptautinės patirties Aistė dirbo tiek akademinėje, tiek klinikinėje aplinkoje – nuo tyrimų ligoninėje iki individualizuotų vaistų terapijos planų sudarymo. Ji specializuojasi farmakogenomikoje, vaistų sąveikų prevencijoje ir lėtinių ligų vaistiniame valdyme. Šiuo metu Aistė dirba konsultuojančiąja farmacininke prestižinėje Bostono klinikoje ir aktyviai prisideda prie mokslinių publikacijų bei jaunų farmacijos specialistų rengimo.
