Osteomaliacija – tai kaulų silpnėjimas ir minkštėjimas, dėl kurio jie tampa lengviau lūžtantys. Ši būklė dažniausiai pasireiškia suaugusiesiems ir yra susijusi su vitamino D trūkumu. Be pakankamo vitamino D, organizmas negali įsisavinti kalcio ir fosforo – šie mineralai svarbūs kaulų stiprumui. Kai jų trūksta, kaulai netenka mineralų ir tampa neatsparūs spaudimui ar smūgiui.
Osteomaliacijos atsiradimo priežastys
Pagrindinis osteomaliacijos kaltininkas – vitamino D trūkumas. Tai gali nutikti, jei per mažai būnama saulėje arba trūksta vitamino D maiste. Kartais šiai būklei įtakos turi ir kiti veiksniai.
- Virškinamojo trakto ligos, apsunkinančios maistinių medžiagų pasisavinimą
- Inkstų veiklos nepakankamumas
- Kepenų ligos
- Tam tikri prieštraukuliniai vaistai
- Retos paveldimos ligos
Vaikams dėl vitamino D stokos gali išsivystyti rachitas – liga, labai panaši į osteomaliaciją.
Osteomaliacijos simptomai
Pradinėse stadijose osteomaliacija gali būti nejaučiama, todėl daugelis žmonių ilgai nejunta jokių pokyčių. Tačiau ilgainiui ims varginti kaulų skausmai, ypač apatinėje kūno dalyje – klubų, dubens ir kojų srityse. Vėliau skausmas gali išplisti į kitas kūno vietas ir varginti net ramybės metu. Paprasti judesiai tampa nemalonūs, o laikui bėgant gali prireikti gydymo. Išsivysčiusios osteomaliacijos požymiai:
- Lengviau lūžtantys kaulai
- Raumenų skausmas, sustingimas ar silpnumas (ypač po fizinio krūvio)
- Judėjimo sunkumai, pasikeitusi eisena
- Staigūs raumenų spazmai arba mėšlungis, ypač rankose ir kojose
- Dilgčiojimo ar „adatėlių“ pojūtis galūnėse
- Dažnesni kritimai
Kam gresia ostemaliacija?
Osteomaliacijos pavojus padidėja esant tam tikriems veiksniams:
- Gyvenimas regionuose, kur mažai saulės, ypač šaltuoju ar tamsiuoju metų laiku
- Darbas uždarose patalpose, beveik neišeinant į lauką
- Apranga, kuri dengia didžiąją kūno dalį, nepraleidžia saulės spindulių
- Tamsesnė oda, taip pat gali mažiau gaminti vitamino D
Nepakankamą vitamino D kiekį gali lemti ir:
- Pieno produktų nevartojimas
- Vegetariška ar veganiška mityba
- Virškinimo sutrikimai, tokie kaip Krono ar celiakija
- Chirurginės intervencijos virškinamajame trakte (pvz., skrandžio apylankos operacijos)
Didžiausią riziką patiria vyresni nei 65 metų asmenys, nėščiosios, žindančios mamos ir nutukę žmonės.
Kaip nustatoma osteomaliacija?
Diagnozavę simptomus, gydytojai atkreipia dėmesį į gyvenimo būdą, mitybą, šeimos istoriją. Fizinės apžiūros metu įvertinama bendra kaulų, raumenų būklė. Paprastai skiriami kraujo tyrimai: nustatomas vitamino D, kalcio, fosforo kiekis. Dažniausiai osteomaliaciją rodo žemas vitamino D lygis, kartais kartu sumažėja ir kalcio ar fosforo koncentracija kraujyje.
Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami papildomi tyrimai:
- Kreatinino, elektrolitų, šarminės fosfatazės, prieskydinių liaukų hormonų kiekio nustatymas
- Šlapimo tyrimas – kalcio kiekio šlapime per 24 valandas įvertinimas
- Kaulų rentgeno nuotraukos, siekiant įžvelgti kaulų silpnėjimą ar lūžius
- Kaulų tankio tyrimas, stebint mineralų sumažėjimą kauluose
- Kaulo biopsija retais atvejais – norint įsitikinti dėl kaulų minkštėjimo
Osteomaliacijos gydymo būdai
Pagrindinis gydymo tikslas – atkurti vitamino D, kalcio ir (jei reikia) fosforo balansą organizme. Dažniausiai skiriami maisto papildai, jų dozę ir vartojimo trukmę parenka gydytojas. Jei yra virškinimo problemų ar neseniai atlikta svorio mažinimo operacija, gali prireikti didesnių papildų dozių.
Nors papildai veiksmingi, simptomų pagerėjimo gali tekti laukti keletą mėnesių. Sergantieji kepenų ar inkstų ligomis kartais turi vartoti specialių formų vitaminą D ir nuolat stebėti rodiklius kraujyje.
Kitais atvejais osteomaliacijos gydymo planas gali apimti šiuos metodus:
- Saulės šviesos poveikio didinimas
- Daugiau vartoti maisto produktų, turinčių vitamino D bei kalcio
- Specialių įtvarų dėvėjimas esant kaulų iškrypimams
- Kaulų deformacijų korekcija chirurginiu būdu (sunkiais atvejais)
Ar galima išvengti osteomaliacijos?
Daugeliu atvejų šios būklės galima išvengti:
- Lankytis lauke ir gauti pakankamai natūralios saulės šviesos
- Subalansuota mityba, kurioje gausu vitamino D ir kalcio turinčio maisto
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nepakaks tik maisto – dalį vitamino D organizmas turi gauti iš saulės. Žmonės šviesia oda įprastai užtenka 10–15 minučių buvimo saulėje 2–3 kartus per savaitę. Tamsesnės odos žmonėms prireikia ilgesnio laiko po tiesioginiais saulės spinduliais. Apsauga svarbi: pernelyg ilgas buvimas saulėje be kremų gali padidinti odos vėžio riziką. Jei kyla neaiškumų, kiek laiko rekomenduojama būti lauke, pasitarkite su gydytoju.
Visa reikiama vitamino D dozė iš maisto nėra pasiekiama, tačiau šie produktai yra naudingi:
- Riebios žuvys: tunas, lašiša, sardinės, skumbrė
- Upėtakiai
- Raudona mėsa
- Jautienos kepenys
- Kiaušinių tryniai
- Grybai
- Menkių kepenų aliejus
Dalis maisto produktų yra papildomai praturtinami vitaminu D. Kuriuos rinktis ir jų kiekį – rekomenduos gydytojas. Jei įprastos priemonės nepadeda, skiriami papildai.
Perspektyvos sergantiems osteomaliacija
Jei liga diagnozuojama anksti ir pradedamos vartoti tinkamos maistinės medžiagos, dauguma pacientų sveiksta per kelias savaites. Kaulų visiškam atsistatymui ir sustiprėjimui gali prireikti iki pusės metų.
Kaip padėti savo kaulams kasdien?
Bėgant metams kaulų sveikata tampa itin svarbi. Vertėtų imtis šių priemonių:
- Rinktis pakankamai vitamino D ir kalcio turintį maistą
- Būti gryname ore ir pasilepinti saule
- Palaikyti sveiką kūno svorį
- Reguliariai judėti, sportuoti
- Nevartoti tabako gaminių
- Gėrimus su alkoholiu vartokite saikingai
Jei atsiranda kaulų skausmas ar pastebimi kiti osteomaliacijos simptomai, kreipkitės į gydytoją, kuris paskirs reikalingus tyrimus ir padės nustatyti, ar ši būklė Jus veikia.
