Osteoporozė – tai būklė, kai kaulai tampa trapesni ir kur kas silpnesni nei turėtų būti. Tokie pakitimai padidina lūžių riziką net ir po nedidelių traumų ar kritimų.

Kas yra osteoporozė?

Osteoporozė – tai liga, kurios metu mažėja kaulų tankis ir stiprumas. Kaulai tampa plonesni, lengviau lūžta, nes sumažėja jų atsparumas apkrovoms ir gebėjimas atsinaujinti. Šia liga sergantys žmonės dažniausiai sužino apie osteoporozę tik po kaulo lūžio.

Dažniausiai osteoporozė paveikia šiuos kaulus:

klubus (klubo lūžiai);
riešus;
stuburą (stuburo slankstelius).

Kuo anksčiau nustatoma osteoporozė, tuo didesnė tikimybė apsisaugoti nuo lūžių. Kaulų tankio tyrimą rekomenduojama atlikti vyresniems nei 65 metų žmonėms, taip pat visiems, kas patyrė kaulo lūžį vyresniame amžiuje arba turi artimųjų, sergančių osteoporoze.

Susiję įrašai

Kaip dažnai pasitaiko osteoporozė?

Osteoporozė – labai dažna būklė tarp vyresnių nei 50 metų žmonių. Manoma, kad net pusė moterų ir kas ketvirtas vyras po 50 metų amžiaus serga osteoporoze. Panašiai trečdalis vyresnių suaugusiųjų jau turi sumažėjusį kaulų tankį, vadinamą osteopenija. Jei ši būklė nebus gydoma ar nestebima, ji gali progresuoti į osteoporozę.

Osteoporozės simptomai

Osteoporozė ilgą laiką vystosi be jokių aiškių požymių – ši liga net vadinama „tyliąja“. Dažnai žmonės neturi jokių simptomų, kol įvyksta netikėtas kaulo lūžis, kurį gali sukelti net menkiausia trauma ar netikėtas krentantis daiktas.

Tačiau ilgainiui galima pastebėti tam tikrus pokyčius, kurie gali įspėti apie trapėjančius kaulus:

ūgio sumažėjimas centimetru ar daugiau;
pakitusi laikysena (pasilenkimas į priekį, kuprinė pozicija);
dusulys, kai stuburo slanksteliai susispaudžia ir sumažina plaučių tūrį;
apatinės nugaros dalies skausmai.

Neretai šiuos pokyčius pirmieji pastebi artimieji. Jei matote, kad žmogus „traukiasi“ arba keičiasi jo laikysena, verta pasikalbėti apie kaulų tankio tyrimą.

Osteoporozės priežastys

Su amžiumi kaulai natūraliai praranda dalį savo tankio ir atsinaujinimo gebėjimo. Kaulinis audinys visą gyvenimą nuolat atsinaujina: iki 30 metų amžiaus nauji kaulai susidaro greičiau nei suyra, o sulaukus 35 metų kaulų irimas ima vyrauti prieš atsinaujinimą – taip palaipsniui nyksta kaulų masė.

Sergant osteoporoze kaulinė masė nyksta dar greičiau. Ypatingai jautrios šiam procesui yra moterys po menopauzės.

Kas dažniau susiduria su osteoporoze?

Vyresni nei 50 metų asmenys;
moteris, ypač po menopauzės;
tie, kurių šeimos nariai serga osteoporoze;
asmenys, kurių kūno sudėjimas lieknas arba smulkus;
žmonės, vartojantys tabaką ar rūkantys.

Taip pat didesnę riziką turi sergantieji kai kuriomis lėtinėmis ligomis:

endokrininiai sutrikimai (skydliaukės, prieskydinės liaukos ligos, diabetas);
virškinamojo trakto ligos (pvz., celiakija, uždegiminės žarnyno ligos);
autoimuninės ligos, veikiančios kaulus (pavyzdžiui, reumatoidinis artritas);
kraujo ar kraujo vėžio ligos (pvz., mieloma).

Tam tikri vaistai ir chirurginės procedūros taip pat gali didinti riziką:

diuretikai (vaistai, išvarantys iš organizmo skysčių ir mažinantys kraujospūdį);
kortikosteroidai (uždegimą mažinantys vaistai);
prieštraukuliniai vaistai (vartojami epilepsijai gydyti);
skrandžio rūgštingumą mažinantys vaistai (gali trikdyti kalcio pasisavinimą);
bariatrinė (skrandžio apimties mažinimo) operacija;
hormoninė terapija (gydant tam tikrus vėžio tipus);
kraują skystinantys vaistai.

Nepakankamas kalcio ir vitamino D kiekis racione, fizinio aktyvumo stoka bei nuolatinis alkoholio vartojimas (daugiau nei dvi porcijos per dieną) taip pat didina osteoporozės tikimybę.

Kaip nustatoma osteoporozė?

Pagrindinis šios ligos diagnostikos metodas – kaulų tankio tyrimas, kuris leidžia įvertinti, kiek kalcio ir kitų mineralų yra jūsų kauluose. Kaulų tankis tiriamas specialiu rentgeno būdu. Šis tyrimas dar vadinamas DEXA arba DXA skenavimu. Tai neskausminga, greita procedūra, kurios metu pacientas po trumpos apžiūros iškart gali vykti namo.

Norint laiku aptikti osteoporozę, rekomenduojama periodiškai tikrinti kaulų tankį tiems žmonėms, kuriems yra didesnė rizika – ypač jei šeimoje buvo šios ligos atvejų, jeigu turite jau nustatytą sumažėjusį kaulų tankį (osteopeniją) ar esate vyresni nei 50 metų.

Osteoporozės gydymas

Gydymo tikslas yra sulėtinti kaulų nykimą ir stiprinti jau esamą kaulinį audinį, siekiant išvengti lūžių. Dažniausiai gydymas sudaromas iš kelių skirtingų būdų, parinktų pagal individualų žmogaus poreikį. Svarbiausias aspektas – profilaktika ir lūžių prevencija.

Fizinis aktyvumas. Reguliarūs pratimai stiprina ne tik kaulus, bet ir raumenis, sausgysles bei raiščius. Ypač naudingas yra fizinis aktyvumas, kuriam reikia pasipriešinimo ar pusiausvyros: vaikščiojimas, jogos, pilateso, tai chi pratimai. Kartais rekomenduojama dirbti su kineziterapeutu, kuris parinks konkrečius pratimus.
Vitaminų ir mineralų papildai. Daugeliui gali prireikti kalcio ar vitamino D papildų – tiek vaistinių preparatų, tiek paprastų maisto papildų. Dozes ir vartojimo dažnumą nurodo gydytojas.
Vaistai kaulų stiprinimui. Skiriami įvairūs vaistai, kurie lėtina kaulų nykimą ar stiprina jų struktūrą, tokie kaip bisfosfonatai, hormonų pakaitinė terapija (estrogenai, testosteronas). Giliai pažengus ligai gydytojas gali skirti injekcinius preparatus (pvz., parathormono analogus, denosumabą arba romosozumabą).

Kaip sumažinti osteoporozės riziką?

Svarbiausia prevencija – sveika mityba, užtikrinanti pakankamą kalcio ir vitamino D kiekį, bei aktyvus gyvenimo būdas. Taip pat svarbūs ir keli elementarūs saugos principai, kurie padeda mažinti rimtesnių sužalojimų tikimybę:

naudokite saugos diržą keliaudami transportu;
rūpinkitės tinkamomis apsaugos priemonėmis užsiimdami sportu ar kitomis aktyviomis veiklomis;
tvarkingai laikykite namų erdvę, kad nebūtų rizikos užkliūti ar pargriūti;
naudokite tinkamas priemones buityje – nestovėkite ant nestabilių kėdžių ar stalų;
jei sunku vaikščioti ar esate linkę griūti, naudokite lazdelę ar vaikštynę.

Perspektyvos ir prognozė

Daugelis žmonių, kuriems diagnozuota osteoporozė, turi reguliariai lankytis pas gydytojus ir sekti kaulų tankio pokyčius. Liga dažniausiai tęsiasi visą likusį gyvenimą, todėl reikia reguliariai kartoti tyrimus ir, esant poreikiui, koreguoti gydymo planą.

Gyvenimas su osteoporoze

Rūpinimasis savo sveikata bei tinkama mityba padeda išsaugoti ne tik kaulų, bet ir viso organizmo stiprumą. Būtina periodiškai lankytis pas gydytojus, kad būtų galima laiku pastebėti ligos progresavimą ar naujus simptomus.

Jeigu esate vyresni nei 65 metų arba jūsų šeimoje yra sergančiųjų osteoporoze, pasitarkite dėl kaulų tankio tyrimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, jei pastebite pokyčius savo kūne – sumažėjo ūgis, pasikeitė laikysena, jaučiate skausmą ar tampa sunku judėti. Labai svarbu pranešti apie bet kokius simptomus, susijusius su kaulų sveikata.

Kada prireikia skubios pagalbos?

Nedelskite ir kreipkitės į medikus, jei įtariate stiprų lūžį ar pasireiškia šie požymiai:

aštrus skausmas;
negalėjimas judinti kūno dalies;
kūno dalis atrodo neįprastai – deformuota arba „iškritusi“ iš įprastos vietos;
matote kaulą per odą;
stiprus patinimas;
staiga atsiradusios mėlynės kartu su kitais šiais simptomais.

Dažniausi klausimai gydytojui

Kokia mano rizika susirgti osteoporoze?
Kaip dažnai reikės tikrinti kaulų tankį?
Kokio gydymo prireiks?
Kokie pratimai padėtų stiprinti kaulus?
Ar man bus reikalinga kineziterapija?

Ką verta žinoti apie osteoporozės poveikį gyvenimo trukmei?

Nors pati osteoporozė gyvenimo trukmės paprastai nesutrumpina, tačiau šios ligos nulemti lūžiai, ypač klubo srityje, gali sukelti rimtų komplikacijų, sumažinti judrumą ir pabloginti gyvenimo kokybę. Kartais didelė lūžio rizika yra susijusi ir su ankstyvesne mirtimi, ypač vyresniame amžiuje patyrus rimtą klubo lūžį.

Jei nerimaujate dėl galimos griuvimų ar lūžių rizikos, pasitarkite su gydytoju – kartu rasite tinkamiausius būdus kaip apsisaugoti ir išlikti sveikiems.