ŽIV infekcijos pradžioje daugelis žmonių jaučia panašius simptomus kaip ir peršalus: karščiavimą, vangumą, dažnai pasireiškia ir padidėję limfmazgiai. Svarbiausia palengvinti šiuos požymius – kovoti su pačiu virusu.
Kas yra limfmazgiai?
Limfmazgiai yra pagrindinė limfinės sistemos dalis, kuri saugo mūsų organizmą nuo bakterijų bei virusų. Limfa – skaidrus skystis, keliaujantis po visą kūną, kurioje gausu baltųjų kraujo kūnelių. Šios ląstelės padeda naikinti ligų sukėlėjus.
Kakle, pažastyse ir kirkšnyse išsidėstę limfmazgiai savo forma primena pupeles ir dažniausiai neviršija 2,5 cm ilgio. Jų užduotis – filtruoti limfą, šalinti organizmui žalingas medžiagas ir gaminti apsaugines ląsteles.
Limfmazgių funkcija ir svarba
- Purina perteklinius baltymus iš limfos
- Šalina vandens perteklių
- Gamina antikūnus
- Kursto specializuotų baltųjų kraujo kūnelių gamybą
- Sunaikina įvairius mikroorganizmus
Jautrūs limfmazgiai gali būti pirmasis įspėjimas apie infekciją, įskaitant ir susirgimą ŽIV.
Kaip ŽIV veikia limfmazgius?
Į organizmą patekę virusai ar bakterijos, tarp jų ir ŽIV, lemia limfmazgių padidėjimą. Būtent limfatekio skystis perneša užkrato sukėlėjus iki limfmazgių – čia jie aptinkami ir jiems priešinamasi. Dažniausiai ŽIV paveikia limfmazgius, esančius kakle, kirkšnyse ir pažastyse. Limfmazgiai gali padidėti vos po kelių dienų nuo infekcijos pradžios.
Iš pradžių sveikų žmonių limfmazgiai lieka nepastebimi, bet antplūdžio atveju jie išbrinksta, sukietėja, tampa apčiuopiami. Ligai progresuojant gali padidėti ne vienas, o keli limfmazgiai skirtingose kūno vietose.
Kartu su limfmazgių išvešėjimu, pirmieji nespecifiniai ŽIV simptomai dažnai būna:
- Karščiavimas
- Skrandžio sutrikimai, viduriavimas
- Energijos trūkumas, nuovargis
- Nepaaiškinamas svorio kritimas
Limfmazgių padidėjimo valdymas
Limfmazgių išvešėjimą paprastai galima sumažinti tik pašalinus priežastį. Jeigu jį sukėlė bakterinė liga, taikomi antibiotikai, o virusinės kilmės limfmazgių uždegimas sugyja palaipsniui savaime. Tačiau ŽIV atveju situacija kitokia – virusas išlieka aktyvus organizme.
Kai limfmazgiai padidėja dėl ŽIV, reikalingas antiretrovirusinis gydymas. Šios medžiagos ne tik padeda susidoroti su simptomais, bet ir slopina virusą, stabdo užkratą bei naujas komplikacijas.
Kiti būdai palengvinti nemalonius pojūčius – šilti kompresai, tinkami vaistai nuo skausmo ir pakankamas poilsis. Parduodami nereceptiniai skausmą malšinantys preparatai gali sumažinti diskomfortą, tačiau svarbu jų nenaudoti vietoj gydytojo skirto pagrindinio gydymo.
Gyvenimas su ŽIV
ŽIV – lėtinė liga, kurios eiga gali kisti. Limfmazgiai nebūtinai bus padidėję visą laiką – jų reakcija priklauso nuo viruso kiekio kraujyje ir įvairių infekcijų ar komplikacijų.
Vaistai, skirti ŽIV, padeda pristabdyti imuniteto silpnėjimą. Net jei požymiai laikui bėgant išnyksta, gydymą nutraukti nereikėtų. Ilgą laiką negydant, imuninė sistema silpsta, o žmogus tampa jautrus kitoms ligoms. Dažniau sunkesni simptomai pasireiškia susirgus ar nusilpus.
Pastebimai išvešėję limfmazgiai paprastai liudija, kad kūnas kovoja su infekcija. Jei jie padidėjo net ir vartojant paskirtą gydymą, verta pasitarti su gydytoju dėl tolimesnių veiksmų.
