Išsipūtęs šlapimo pūslė reiškia, kad šlapimą kaupiantis organas išsiplečia dėl padidėjusio skysčio kiekio. Tai dažniausiai įvyksta, kai šlapimas užsibūna pūslėje, nes žmogus nepakankamai šlapinasi arba negali visiškai ištuštinti pūslės – šios būklės priežastis vadinama šlapimo susilaikymu. Nors ne visi, kuriems pasireiškia šlapimo susilaikymas, patiria pūslės išsipūtimą, ši problema sukelia papildomą diskomfortą ir gali komplikuotis, jei nesprendžiama laiku.
Kaip veikia šlapimo pūslė
Kai mūsų inkstai pašalina iš organizmo nereikalingas medžiagas bei skysčius, jie suformuoja šlapimą, o šlapimo pūslė laikinai jį kaupia. Normaliai pūslė praneša žmogui, kada ši prisipildo ir reikia ištuštinti. Tačiau kai dėl įvairių priežasčių pūslė negali tinkamai išsituštinti, ji išsitempia, tampa didesnė nei įprasta ir atsiranda pavojus sveikatai.
Išsipūtusios pūslės simptomai
Išsipūtusi šlapimo pūslė gali pasireikšti įvairiais požymiais:
- Šlapimo nutekėjimų (šlapimo nelaikymu).
- Nuolatiniu ar staigiu poreikiu šlapintis.
- Skausmu, diskomfortu arba spaudimu pilvo ar dubens srityje.
- Labai silpna ar vos pastebima šlapinimosi srove, dažnu jausmu, kad šlapimo dar liko.
Reikia pažymėti, kad kai kurie žmonės simptomų gali visiškai nejusti, ypač jei pasikeitimai vyksta pamažu.
Kodėl išsiplečia šlapimo pūslė
Dažniausia šios būklės priežastis – šlapimo kaupimasis pūslėje dėl susilaikymo. Štai pagrindiniai veiksniai, kurie gali trukdyti šlapimui išeiti:
- Kliūtys: pūslės akmenys, navikai, išvešėjusi prostata ar stiprus vidurių užkietėjimas gali blokuoti šlapimo takus. Vaisiuje tokie užsikimšimai yra viena dažniausių megacystis (išsiplėtusios pūslės) priežasčių.
- Uždegiminiai procesai: pūslės ar šlaplės uždegimas dėl traumų ar šlapimo takų infekcijų gali apsunkinti ištuštinimą.
- Nervų sistemos pažeidimai: kai kurios ligos (pvz., išsėtinė sklerozė, Parkinsono ar Alzheimerio liga, taip pat insultas) ir kai kurie vaistai (ypač opioidai) gali sutrikdyti nervinius signalus, atsakingus už šlapinimąsi.
- Operacijos: nuskausminamąja nejautra atliekamos ar dubens srityje vykdomos operacijos gali pažeisti ar užspausti pūslę, dėl to šlapimas neištuštėja.
Kokias komplikacijas gali sukelti išsipūtusi pūslė
Nors šią problemą dažnai pavyksta išspręsti, kai kuriems žmonėms ir po gydymo gali likti sunkumų visiškai ištuštinti šlapimo pūslę. Tuomet gali likti polinkis į šlapimo nutekėjimą, nuolatinį poreikį šlapintis arba išlikti jausmas, kad pūslė iki galo neišsituštino.
Kaip nustatoma išsipūtusi šlapimo pūslė
Gydytojai pirmiausia išklausys jūsų nusiskundimus, apžiūrės pilvo sritį ir patikrins, ar nėra skausmingų vietų. Jei manoma, kad pūslė išsipūtusi, dažniausiai skiriamas pilvo ultragarsas – juo įvertinama pūslės būklė.
Nėščioms moterims ar vaisiui ši būklė būna pastebima per nėščiosios ultragarso patikras.
Kokie tyrimai taikomi
Išplitimo laipsniui įvertinti dažniausiai naudojamas liekamojo šlapimo (postvoid residual) testas, atliekamas ultragarsu – tiriama, kiek šlapimo lieka pūslėje po bandymo ją visiškai ištuštinti. Esant poreikiui, atliekami papildomi tyrimai norint surasti pagrindinę šlapimo susilaikymo priežastį.
Gydymo galimybės
Pagrindinis gydymo tikslas – pašalinti iš pūslės susikaupusį šlapimą. Jei žmogus visiškai nesugeba pasišlapinti, pirmiausia atliekamas pūslės drenavimas, kad būtų sumažintas spaudimas, o tik tuomet imamasi ieškoti ir šalinti priežastį.
Priklausomai nuo to, kas sukelia šlapimo susilaikymą, gali būti skiriami vaistai, atliekamos chirurginės ar kitos medicininės procedūros.
Vaisiaus atveju (megacystis) kai kada būklė išnyksta savaime augant, bet esant rimtesniems sutrikimams gydymas taip pat galimas.
Kokie metodai naudojami gydymui
- Dažniausia pagalba – transuretrinė kateterizacija. Ji atliekama įvedant ploną vamzdelį per šlaplę iki pūslės, kad susikaupęs šlapimas būtų pašalintas. Šį kateterį gali tekti palikti ilgesniam laikui arba išimti vos tik išleidus šlapimą.
- Vaisiaus gydymui naudojamos tokios procedūros kaip vezikocentezė (skysčio iš tręšimo adata pašalinimas) arba vezikoamniotinis šuntas (vamzdelis, per kurį nuteka skystis iš pūslės).
Ką galite jausti po gydymo
- Kraujas šlapime (hematurija)
- Dažnesnis poreikis šlapintis
- Laikinas kraujospūdžio sumažėjimas
Šie pojūčiai dažniausiai būna trumpalaikiai ir praeina savaime.
Po pūslės ištuštinimo geriau pasijusite gan greitai, tačiau tolesnis gydymo planas priklauso nuo pagrindinės šlapinimosi sutrikimo priežasties.
Ar galima išvengti šios būklės?
Rizika išsivystyti pūslės išsipūtimui sumažėja tinkamai kontroliuojant lėtines ligas, galinčias sukelti šlapimo susilaikymą. Visgi po operacijų ar esant vaisiaus išsiplėtusiai pūslei šios būklės visada išvengti nepavyks.
Gyvenimas ir eiga
Išsipūtusi šlapimo pūslė neretai sukelia nemalonius pojūčius ir rodo, kad jūs šlapinatės per retai. Paprastai problema išsprendžiama kateterio pagalba, tačiau ilgalaikiam rezultatui gali prireikti tolesnių gydymo priemonių, priklausančių nuo kilmės priežasties.
Kada būtina skubėti pas gydytoją
Jeigu neįmanoma pasišlapinti ir jaučiate stiprų skausmą, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus. Ūmus šlapimo susilaikymas laikomas neatidėliotina pagalbos situacija.
Ką verta aptarti su gydytoju
- Kokia galėjo būti šios būklės priežastis?
- Kaip sumažinti tikimybę, kad problema pasikartos?
- Kokios konkrečiai gydymo galimybės tinkamiausios jums?
- Ar reikėtų nuolatinės medicininės priežiūros?
