Parafimozė: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Parafimozė – tai reta, tačiau itin pavojinga būklė, kai apyvarpė užstringa už varpos galvutės ir nebegalima jos grąžinti atgal. Ši situacija reikalauja skubios medicinos pagalbos, nes sutrikus kraujo ir deguonies cirkuliacijai į varpos galvutę kyla rimtų komplikacijų pavojus.

Kas yra parafimozė

Dažniausiai su parafimoze susiduria neapipjaustyti vyrai arba berniukai – tuomet atsmaukta apyvarpė lieka už galvutės ir nebegali būti sugrąžinta į pradinę padėtį. Tokia būklė ne tik sukelia stiprų skausmą, bet ir pavojinga dėl galimų audinių pažeidimų, nes suspausta apyvarpė stabdo normalią kraujotaką į varpos galvutę.

Rizikos grupės ir dažnis

Parafimozė nėra dažna. Mažiems berniukams nuo 4 mėnesių iki 12 metų ji pasitaiko vos apie 0,2 % atvejų, tačiau paugliams ir suaugusiems neapipjaustytiems vyrams rizika išauga iki 1 %. Lyginant su kitais apyvarpei būdingais sutrikimais, parafimozė tebėra retesnė nei balanitas (apie 6 %), varpos sąaugos (1,5 %) ar fimozė (2,5 %).

Parafimozės simptomai

Apyvarpės negalima užtraukti atgal ant varpos galvutės.
Intensyvus, dažnai stiprus skausmas.
Galvutės spalvos pakitimai: ji gali įgyti melsvą, purpurinę, rudą ar net juodą atspalvį.

Parafimozės priežastys

Apyvarpė atsismaukiama norint geriau išvalyti po ja esančią zoną, tačiau ją pamirštama grąžinti atgal.
Apyvarpė atstumiama medicininių procedūrų metu (pvz., įvedant kateterį), o procedūrai pasibaigus neatstatoma į vietą.
Per stiprus apyvarpės tempimas, trauma ar smūgis į varpą.
Infekcija ar uždegiminiai procesai taip pat gali sukelti patinimą ir paskatinti apyvarpės strigimą.

Galimos komplikacijos

Pažeidžiama limfos apytaka.
Sumažėja ar visai nutrūksta kraujo tiekimas varpos galvutei (išemija).
Galimas audinių žuvimas (nekrozė), jei gydymas nepradedamas nedelsiant.

Diagnozavimas

Parafimozės atveju požymiai dažnai aiškiai matomi: galvutės patinimas, stiprus skausmas ir nepavyksta apyvarpės užtraukti atgal. Gydytojas apžiūrės varpą ir atsižvelgs į paciento pojūčius. Kadangi ši situacija skubiai reikalauja pagalbos, dažniausiai rekomenduojama kuo greičiau vykti į gydymo įstaigą.

Susiję įrašai

Gydymas

Taikomas specialus tirpalas ar kompresas patinimui mažinti.
Galima švelniai suspausti galvutę, siekiant sumažinti jos patinimą ir apyvarpę perstumti atgal.
Sunkiais atvejais atliekamas chirurginis pjūvis apyvarpėje (vadinamasis nugarinis pjūvis), kad sumažėtų spaudimas ir apyvarpė galėtų vėl apgaubti galvutę.
Kai kuriais atvejais siūloma apipjaustymas – pašalinama dalis arba visa apyvarpė, ypač jei rizika pasikartoti yra didelė.

Ar šaldymas (ledas) padeda?

Nors ledas gali sumažinti patinimą, taikyti jį parafimozės atveju nerekomenduojama, nes tai blogina kraujotaką ir gali apsunkinti būklę.

Ar parafimozė gali praeiti savaime?

Parafimozė savaime neišnyksta. Laiku nesikreipus į gydytoją gresia rimtos pasekmės.

Gydymo rizikos

Galimos infekcijos.
Kraujo netekimas.
Skausmas po procedūrų.
Uždegimas apyvarpės srityje (meatitas).
Varpos šlaplės angos susiaurėjimas (meatinė stenozė).

Profilaktika

Vienintelė visiška apsauga – apipjaustymas.
Plaunant varpą ar po procedūrų visada būtina apyvarpę grąžinti į pradinę padėtį uždengiant varpos galvutę.
Niekada nepalikite apyvarpės atslinkusios ilgiau, nei būtina nusiplauti ar procedūroms atlikti.
Reguliari higiena: švelniai nuplaukite galvutę ir apyvarpės vidinę pusę.

Prognozė

Jei parafimozė gydoma greitai ir tinkamai, žmogus paprastai visiškai pasveiksta. Vis dėlto būklei pasikartojus dažniausiai rekomenduojamas apipjaustymas, nes tai sumažina komplikacijų riziką ateityje.

Negalint apsitempti apyvarpės ar vėl atsiradus simptomams po gydymo, reikėtų nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Gyvenimas po gydymo

Jeigu po gydymo apyvarpė liko, parafimozė gali kartotis, todėl svarbu kruopščiai laikytis higienos. Pastebėjus kraujavimą, ilgai trunkantį patinimą, stiprų skausmą ar sunkumus šlapinantis praėjus 12 valandų po procedūros – būtinai kreipkitės pagalbos.

Klausimai gydytojui

Ar ši būklė gali palikti nuolatinių pažeidimų?
Kiek tikėtina, kad problema pasikartos?
Ar būtina pašalinti visą apyvarpę?
Koks gydymo būdas būtų tinkamiausias mano atveju?

Papildomi pastebėjimai

Ką daryti, jei apyvarpės niekada nepavyksta atsmaukti?

Vaikystėje visiškai atsmaukti apyvarpės dažnai dar nepavyksta iki maždaug 5 metų ar net vėliau. Kartais gebėjimas tai padaryti atsiranda tik paauglystėje. Svarbu tinkamai prižiūrėti švarą ir nuolat valyti po apyvarpe, kai tik ją galima atsmaukti – tai apsaugo nuo uždegimų ir kitų komplikacijų (pvz., balanitą ar postitą).

Kuo skiriasi parafimozė ir fimozė?

Abi būklės susijusios su apyvarpe, tačiau jų eiga labai skiriasi. Parafimozė laikoma neatidėliotina medicinine situacija – tai yra, kai apyvarpė užstringa už galvutės. Tuo tarpu fimozė reiškia, kad apyvarpės apskritai neįmanoma atsmaukti nuo galvutės. Kūdikiams tai būdinga įgimtai, bet su amžiumi paskui atsiranda galimybė atsmaukti apyvarpę. Jei dėl fimozės išsivysto uždegimas ar infekcija, gali būti skiriami tepalai su kortikosteroidais, antimikrobiniai vaistai ar taikomas apipjaustymas.