Paralyžius: kas tai, priežastys, simptomai, valdymas ir rūšys

Paralyžius – tai būsena, kai žmogus nebegali valingai judinti tam tikrų raumenų. Šis judėjimo sutrikimas visada yra susijęs su nervų sistema, nes būtent nervai perduoda impulsus, kurie leidžia raumenims judėti. Kai nerviniai signalai nepasiekia tikslo, prarandama tam tikros kūno dalies judėjimo kontrolė.

Paralyžiaus rūšys

Paralyžius gali paveikti skirtingus kūno regionus bei pasireikšti įvairiais būdais. Skiriamos kelios pagrindinės paralyžiaus formos:

Dalinis paralyžius (parezė) – išlieka dalinė raumenų kontrolė, tačiau ne visi judesiai įmanomi.
Visiškas paralyžius – neįmanoma pajudinti jokių paveiktų raumenų.
Švelnus (flacidinis) paralyžius – raumenys tampa silpni ir suglebę.
Spastiškas paralyžius – raumenys įsitempia, gali pasireikšti nevalingi trūkčiojimai ar spazmai.

Pagal paveikimo mastą paralyžius klasifikuojamas į:

Lokalizuotas paralyžius – paveikiama tik nedidelė kūno dalis, dažniausiai veidas, viena ranka, koja ar balso stygos.
Bendrinis (generalizuotas) paralyžius – apima platesnes kūno sritis. Priklausomai nuo teritorijos, galimi šie tipai:
- Diplėgija – abipusis tos pačios kūno vietos paralyžius, pvz., abiejų rankų ar kojų.
- Hemiplegija – paveikiama pusė kūno (rankos ir kojos viena pusėje).
- Monoplegija – sutrinka vienos galūnės veikla.
- Paraplegija – paralyžiuojamos abi kojos ir dažnai dalis liemens.
- Kvadriplegija (tetraplegija) – išnyksta judėjimas visuose galūnėse bei liemenyje, dažnai nuo kaklo žemyn.

Paralyžiaus paplitimas

Paralyžius yra gana dažnas reiškinys – viena ar kita forma juo serga milijonai žmonių. Kai kuriems žmonėms judėjimo sutrikimai būna laikini, o laikui bėgant dalis arba visas raumenų funkcijas pavyksta atkurti. Tuo tarpu nuolatinis paralyžius lemia, kad raumenų kontrolė neatsistato ir ši būklė išlieka visam laikui.

Susiję įrašai

Paralyžiaus simptomai

Kai kuriuos asmenis paralyžius užklumpa netikėtai – pavyzdžiui, po insulto ar stuburo traumos. Kitais atvejais paralyžius vystosi lėtai, progresuojant kai kurioms ligoms. Paralyžius gali būti įgimtas, kaip sergant cerebriniu paralyžiumi. Apie paralyžių dažniausiai praneša šie požymiai:

Palaipsniui nykstančios ar iš karto išnykusios raumenų funkcijos.
Jautrumo sumažėjimas ar visiškas praradimas toje kūno dalyje.
Raumenų traukuliai ar mėšlungis.
Dilgčiojimo, nutirpimo pojūtis galūnėse.

Kas lemia paralyžių?

Priežastis visuomet glūdi nervų sistemoje. Jei tam tikra jos dalis nukenčia, raumenys tiesiog nustoja reaguoti į signalus iš smegenų. Dažniausi paralyžiaus sukėlėjai yra įvairios traumos ir sveikatos sutrikimai. Dažniausios priežastys – insultas ir stuburo pažeidimai, bet paralyžių taip pat lemia:

Įgimtos nervų sistemos ar stuburo patologijos, pavyzdžiui, spina bifida.
Autoimuninės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė ar Guillain-Barré sindromas.
Sunki galvos smegenų žala, cerebrinis paralyžius.
Neurodegeneracinės ligos, pvz., amiotrofinė lateralinė sklerozė.

Galimos komplikacijos

Priklausomai nuo to, kokias kūno dalis paveikė paralyžius, gali išsivystyti įvairios papildomos sveikatos problemos. Neretai pažeidžiamos kvėpavimo funkcijos, sutrinka kraujotaka ar kitos organizmo sistemos. Gali pasireikšti šios komplikacijos:

Pasunkėjęs kvėpavimas, kosulys, didesnė plaučių uždegimo rizika.
Kraujo krešulių (trombų) susidarymas giliuosiuose venose.
Rijimo ar kalbos sunkumas.
Emociniai pokyčiai, depresija, nerimo sutrikimai.
Sutrikusi lytinė funkcija ar kraujospūdžio svyravimai.
Šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės praradimas.
Pragulos, didelė infekcijų (sepsio) rizika.

Kaip nustatomas paralyžius?

Diagnozuojant paralyžių, gydytojas įvertina paciento nusiskundimus ir apžiūri jį fiziškai. Svarbu išsiaiškinti, ar buvo traumos, kada pradėjo varginti simptomai. Siekiant nustatyti tikslią priežastį, atliekami šie tyrimai:

Rentgenograma – padeda atskleisti kaulų lūžius, galinčius spausti nervą.
Kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai – parodo galvos, nugaros smegenų pažeidimus.
Mielograma – išryškina nugaros smegenų pažeidimus.
Elektromiograma (EMG) – registruoja raumenų ir nervų elektrinius impulsus.
Juosmens punkcija – leidžia ištirti stuburo skystį dėl uždegimų ar ligų.

Gydymas ir kasdienė pagalba

Paralyžiaus valdymas priklauso nuo jo priežasties, masto ir tipų. Nuolatinio paralyžiaus pilnai išgydyti šiuo metu nėra galimybės, tačiau laikini atvejai, kaip veido raumenų uždegimas, dažnai praeina savaime be specialaus gydymo. Didelę reikšmę turi reabilitacija, padedanti atkurti prarastas funkcijas ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Fizinė bei ergoterapija – padeda treniruoti likusius judesius, išmokti prisitaikyti prie kasdienių užduočių.
Kalbos terapija, kai reikia atkurti ar pagerinti kalbėjimo bei rijimo įgūdžius.
Pagalbinė technika – neįgaliojo vežimėliai, ramentai ar išmaniosios sistemos gali palengvinti kasdienį gyvenimą.
Kompensavimo prietaisai – breketai, protezai, stempliavimo pagalba.
Sisteminis gydymas, jei reikia valdyti paralyžiaus komplikacijas bei palengvinti spazmus.

Priklausomai nuo būklės, gydymo planas individualizuojamas, siekiant padėti išlaikyti savarankiškumą.

Kaip galima išvengti paralyžiaus?

Dažniausia paralyžiaus priežastis – stuburo pažeidimai ir traumos. Sumažinti riziką galima imantis šių atsargumo priemonių:

Automobilyje visada segėkite saugos diržus, vaikams užtikrinkite tinkamas autokėdutes.
Nardydami visuomet įsitikinkite vandens gyliu.
Niekada nevairuokite apsvaigę, nesėskite į automobilį su neblaiviais vairuotojais.
Saugojimasis sportuojant – naudokite šalmus, apsaugines priemones, sporto metu naudokite minkštus kilimėlius.
Sunerimus dėl galvos, kaklo ar stuburo traumos žmogaus neneškite – geriausia kviesti pagalbą.

Kokios prognozės sergant paralyžiumi?

Kai atsiranda paralyžius, gyvenimas ženkliai keičiasi – tenka išmokti prisitaikyti ir ieškoti naujų sprendimų kasdieniame gyvenime. Daugeliui žmonių svarbu ne tik fizinė, bet ir emocinė pagalba. Laikui bėgant, su reabilitacijos pagalba daug asmenų išmoksta naujų įgūdžių ir išsaugo nepriklausomybę. Net žmonės, kurių judėjimas labai ribotas, gali aktyviai dalyvauti socialiniame gyvenime bei kurti pilnavertę rutiną. Svarbu prižiūrėti savo sveikatą, reguliariai judėti pagal galimybes, taip sumažinant galimų komplikacijų riziką.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite staigų rankų ar kojų nutirpimą, raumenų silpnumą, praradote galimybę judinti galūnes, sunku kalbėti, ryti ar kvėpuoti, nedelskite ir būtinai kreipkitės į medicinos specialistus.