Paranoidinė šizofrenija: kas tai, simptomai ir gydymas

Šizofrenija – tai psichikos sveikatos būklė, kuri sukelia stiprius mąstymo, pojūčių ir elgesio sutrikimus, dažnai atitolina žmogų nuo realybės. Nors anksčiau vartotas terminas „paranoidinė šizofrenija“, ši sąvoka nebevartojama. Dabar specialistai pripažįsta pačią šizofrenijos diagnozę, o ne jos tipus, nes simptomų įvairovė apima visą šios ligos spektrą.

Kas yra šizofrenija?

Šizofrenija – tai ilgalaikė psichikos liga, dėl kurios žmogui gali būti sunku atskirti tikrovę nuo vaizduotės, sutrinka mąstymas, emocijų raiška, elgesys. Ligoniai dažnai susiduria su haliucinacijomis, kliedesiais bei sunkumais siekiant organizuoto mąstymo. Nors anksčiau buvo vartojamas terminas „paranoidinė šizofrenija“, dabar pasaulinė sveikatos ir psichiatrijos bendruomenė nebeskirsto šios ligos į pogrupius pagal simptomų pobūdį.

Kame buvo skirtumas tarp „paranoidinės“ ir paprastos šizofrenijos?

Seniau „paranoidine šizofrenija“ buvo vadinami tie atvejai, kuriems ypač būdingas kliedesių ir paranojos vyravimas. Tačiau tokie pat simptomai – intensyvi nepasitikėjimo būsena, įtarumas, persekiojimo idėjos – dažnai pasitaiko ir kitose šizofrenijos formose, todėl nebėra pagrindo skirstyti šios ligos pagal vyraujančią simptomatiką.

Kam būdinga ši liga?

Šizofrenija gali išsivystyti tiek vyrams, tiek moterims, tačiau dažniau prasideda skirtingame amžiuje. Vyrams šiai ligai būdingi pirmieji simptomai atsiranda nuo 15 iki 25 metų, moterims – dažniausiai nuo 25 iki 35 metų. Vaikystėje šizofrenija pasitaiko labai retai, tačiau tokie atvejai būna kur kas sudėtingesni.

Šizofrenijos paplitimas

Nors šizofrenija žinoma plačiai, tai nėra dažna liga. Specialistų vertinimu, šią diagnozę per savo gyvenimą išgirsta maždaug 0,85 % žmonių. Kasmet pasaulyje susiduriama su daugiau nei 2,7 mln. naujų atvejų.

Susiję įrašai

Kaip ši liga veikia organizmą?

Šizofrenija pažeidžia keletą svarbių smegenų sričių, atsakingų už mąstymą, atmintį ir pojūčius. Dažnai ligoniams sunku atskirti, kas tikra, o kas ne, todėl jie linkę patirti haliucinacijas, išgyventi klaidingus įsitikinimus bei sunkumus susitelkiant ir logiškai mąstant.

Šizofrenijos simptomai

Šizofrenijos eigą galima skirstyti į kelias stadijas, kurių metu simptomai įgauna skirtingą intensyvumą. Aktyviojoje ligos fazėje simptomai esti ryškiausi. Dažniausiai pasireiškia:

Kliedesiai – atkaklūs, melagingi įsitikinimai, kurių žmogus nepakeičia net susidūręs su priešingais įrodymais. Dažnai būdinga persekiojimo idėja, kuomet ligonis – įsitikinęs, kad kažkas jam kenkia.
Haliucinacijos – dažniausiai girdimi balsai ar regimi vaizdai, kurių iš tikrųjų nėra. Haliucinacijos papildo kliedesius, stiprina įtarumo ir baimės jausmą.
Dezorganizuota ar nerišli kalba – žmogus kalba padrikai, nesugeba rišliai išdėstyti minčių.
Neįprastas ar keistas elgesys – gali būti sunku atlikti kasdienes užduotis ar suprasti socialines normas.
Neigiami simptomai – prarandamas gebėjimas džiaugtis, bendrauti, dingsta motyvacija.

Paranoja sergant šizofrenija

Įtarumo ir nepasitikėjimo jausmas dažnai tampa vienu pagrindinių šizofrenijos požymių. Paranoja pasireiškia tada, kai žmogus mano, kad jis nuolat stebimas, sekamas ar jam siekiama pakenkti. Tokios mintys dažnai susijusios tiek su kliedesiais, tiek su haliucinacijomis – žmogus gali girdėti balsus, įtikinančius, kad prieš jį rezgamos pinklės.

Savęs ligos nepripažinimas

Šizofrenijai dažnai būdinga anosognozija – liga, kai žmogus neigia turįs sveikatos sutrikimą. Tai reiškia, kad pats ligonis nesupranta ir nepripažįsta savo ligos apraiškų, todėl vangiau ieško pagalbos, ne visada noriai priima gydymą.

Ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Vienos aiškios priežasties, kodėl išsivysto šizofrenija, nėra. Manoma, kad tam įtakos turi keli veiksniai:

Smegenų cheminės pusiausvyros sutrikimai – pakinta neurotransmiterių, atsakingų už signalų perdavimą tarp smegenų ląstelių, veikla;
Įgimtos smegenų vystymosi problemos – pakitimai, atsirandantys dar prieš gimimą;
Ryšio tarp skirtingų smegenų sričių sutrikimas – sumažėja efektyvus informacijos perdavimas tarp tam tikrų zonų.

Taip pat svarbūs genetiniai veiksniai – jei vienas ar abu tėvai turi šios ligos požymių, rizika susirgti didėja. Kiti rizikos faktoriai: nėštumo komplikacijos, tam tikrų cheminių medžiagų poveikis, psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Tačiau joks veiksnys nėra tiesioginė ligos priežastis ar paleidėjas.

Ar šizofrenija užkrečiama?

Šizofrenija nėra infekcinė liga, todėl ji negali būti perduodama nuo žmogaus žmogui jokiais būdais.

Ligos diagnostika

Šizofrenija paprastai diagnozuojama psichikos sveikatos specialisto, kuris svarstydamas galimą ligą vertina paciento ligos istoriją, simptomų požymius, stebi elgesį, užduoda klausimus apie išgyvenimus. Diagnozei nustatyti būtinos šios sąlygos: mažiausiai du pagrindiniai simptomai (iš penkių), simptomai turėtų būti jaučiami bent mėnesį, o bendra jų įtaka gyvenimui tęstųsi ne trumpiau nei pusę metų. Taip pat turi būti pastebimos socialinio ar profesinio gyvenimo sutrikimo apraiškos.

Tyrimai šizofrenijai nustatyti

Nėra laboratorinių tyrimų, galinčių vienareikšmiškai patvirtinti šizofreniją. Visgi gydytojai dažnai atlieka papildomus tyrimus, kad atmestų kitas galimas priežastis:

Smegenų vaizdavimo tyrimai – kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT);
Kraujo, šlapimo ar smegenų skysčio analizė – ieškoma cheminių pokyčių, apsinuodijimų sunkiaisiais metalais ar infekcijų;
Smegenų elektrinio aktyvumo tyrimas (EEG) – padeda atmesti epilepsiją ir kitus sutrikimus.

Gydymas ir valdymas

Ar šizofrenija išgydoma?

Nors šizofreniją galima sėkmingai valdyti, visiškai jos išgydyti šiuolaikinė medicina negali. Daliai žmonių pasitaiko atvejų, kai simptomai išnyksta ilgam laikui, tačiau jie laikomi remisija, kadangi liga gali atsinaujinti po bet kokio laikotarpio.

Svarbų vaidmenį turi laiku pradėtas gydymas ir nuoseklus medikamentų vartojimas. Reguliarus gydymas reikšmingai pagerina gyvenimo kokybę, sumažina atkryčio riziką.

Gydymo būdai ir priemonės

Šizofrenijos kontrolė dažniausiai apima kompleksinį požiūrį, kai taikoma medikamentinė terapija, psichologinė pagalba, gyvenimo būdo pokyčiai. Efektyviausias rezultatas pasiekiamas, kai kelios priemonės derinamos kartu. Pagrindinės gydymo kryptys:

Vaistai – vartojami skirtingi antipsichoziniai medikamentai, kurie mažina simptomus ir padeda išlaikyti psichikos pusiausvyrą. Egzistuoja dvi pagrindinės vaistų grupės – pirmos (tipiniai) ir antros kartos (atipiniai) antipsichotikai. Taip pat gali būti naudojami vaistai nepageidaujamiems simptomams valdyti.
Psichoterapija – individualūs ar grupiniai užsiėmimai padeda pacientams suprasti savo ligą, geriau prisitaikyti prie aplinkos, susidoroti su kasdieniais sunkumais, stiprinti motyvaciją.
Elektros impulsų terapija (EIT) – taikoma retais atvejais, kai medikamentai neveiksmingi arba kai simptomai tokie sunkūs, kad kyla pavojus gyvybei.

Kasdienybė su šizofrenija

Būdai pasirūpinti savimi

Efektyvi šizofrenijos simptomų kontrolė priklauso nuo atsakingo gydymo plano laikymosi ir artimųjų palaikymo. Keletas svarbių rekomendacijų:

Vaistus vartokite tik taip, kaip paskirta, neatsisakykite jų be gydytojo sutikimo.
Reguliariai lankykitės pas gydytoją – konsultacijos padeda laiku pakoreguoti gydymą ir pastebėti simptomų pokyčius.
Neslėpkite ir neignoruokite simptomų – net jei jie atrodo menki, apie visus pastebėjimus pasakykite specialistui.
Venkite alkoholio ir narkotinių medžiagų – jos gali pabloginti būklę ar sukelti papildomų sunkumų.
Kreipkitės pagalbos, kai jaučiatės blogiau ar nesate tikri dėl savo būklės. Stiprinkite ryšius su jums artimais žmonėmis, nes socialinis palaikymas itin svarbus.

Kiek laiko trunka šizofrenija?

Ši liga paprastai tęsiasi visą gyvenimą. Kartais po vienos sunkios ligos atakos simptomai rimsta ilgam, tačiau yra tikimybė, kad jie vėl atsinaujins. Tokiais atvejais liga laikoma remisijoje, o ne išgijimu.

Prognozė ir galimi pavojai

Šizofrenija stipriai keičia žmogaus kasdienybę – paveikia santykius, gebėjimą dirbti, susitvarkyti su kasdienybės iššūkiais. Negydoma ar vėlai diagnozuota liga dažnai nulemia socialinę izoliaciją, prastėjančią gyvenimo kokybę, padidina savižudybės riziką. Vis dėlto, nuosekliai gydantis, daugumai ligonių pavyksta išmokti valdyti simptomus, atkurti ar išlaikyti socialinius santykius, grįžti į darbą.

Patarimai artimiesiems

Jei įtariate, kad jums artimas žmogus patiria šizofrenijos simptomų, labai svarbu išlikti kantriems ir palaikyti atvirą bendravimą. Keletas rekomendacijų:

Paklauskite, kaip galite padėti – svarbu klausyti ir siūlyti pagalbą, neprimetant savo sprendimų.
Motyvuokite kreiptis pagalbos. Gydymo pradžia dažnai padeda žmogui suvokti savo būklę.
Venkite konfliktų ir nepulkite įrodinėti, kad jų išgyvenimai nerealūs – tai gali sukelti dar didesnį nepasitikėjimą ar sustiprinti kliedesius.
Rinkitės ramią aplinką, stenkitės išvengti stresinių situacijų.
Nelikite vieni su sunkumais – esant pavojingoms situacijoms ar grėsmingiems simptomams, kreipkitės į specialistus arba vietines pagalbos tarnybas.