Parazitinės infekcijos – tai įvairios ligos ir sveikatos sutrikimai, kuriuos sukelia žmogaus organizme gyvenantys ir besidauginantys parazitai. Tokie organizmai negali išgyventi be šeimininko – iš jo jie gauna būtinų maistinių medžiagų.

Parazitinių infekcijų pobūdis

Parazitai dažniausiai sukelia žarnyno sutrikimus, pavyzdžiui, viduriavimą ar vėmimą. Tačiau kai kurie jų gali sukelti odos išbėrimus, niežulį ar net paveikti kitas kūno dalis – smegenis, plaučius ar odą.

Parazitų rūšys

Parazitus, sukeliančius žmonių infekcijas, galima skirstyti į tris grupes:

Vienaląsčiai parazitai (protozoa)
Kirmėlės (helminthes)
Išoriniai parazitai (ektoparazitai)

Vienaląsčių infekcijos

Protozoa – tai mikroskopiniai organizmai, galintys patekti į kraują, žarnyną, smegenis, akis, odą ar kitus audinius.

Susiję įrašai

Kirmėlinių sukeltos ligos

Kirmėlės – tai įvairios parazitinės rūšys: siurbikės (trematodos), kaspinuočiai (cestodai), apvaliosios kirmėlės (nematodai) ir dyglėtakiai (acanthocephalans). Susirgti galima tiek suaugusiomis kirmėlėmis, tiek jų lervomis. Dažniausiai pažeidžiamas žarnynas, tačiau kai kurios rūšys gali užkrėsti ir odą, smegenis ar kitus audinius.

Išorinės parazitinės infekcijos

Išoriniai parazitai – tai vabzdžiai ir voragyviai (pvz., erkės, blakės, utėlės, blusos), kurie įsikuria odoje. Jie retai pereina į kitus vidaus organus.

Dažniausios parazitinės ligos

Parazitinės infekcijos kasmet diagnozuojamos milijonams žmonių visame pasaulyje. Dažniausios iš jų:

Maliarija
Toksoplazmozė
Galvos utėlėtumas
Giardiazė
Spalinės (pinworms)

Taip pat pasitaiko ir kitų parazitinių ligų:

Trichomonozė
Kryptosporidiozė
Cyklosporozė
Cistierkozė
Strongiloidozė
Kaspinuočių infekcijos
Čagaso liga
Leishmaniozė
Šistosomozė

Parazitinių ligų simptomai

Parazitinės infekcijos simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje jie apsigyvena. Dažniausi požymiai – karščiavimas, raumenų skausmai, nuovargis, pykinimas, vėmimas, viduriavimas.

Jei parazitai paveikia nervų sistemą, galimi traukuliai, stiprus galvos skausmas ar sąmonės sutrikimai.
Kai infekcija pažeidžia odą, gali atsirasti paraudimų, niežėjimo, bėrimų ar žaizdelių.
Yra atvejų, kai parazitinės ligos nesukelia jokių aiškių simptomų.

Kaip galima užsikrėsti?

Parazitinės infekcijos plinta įvairiais būdais:

Geriant užterštą vandenį arba jam patekus į burną
Valgant nepakankamai termiškai apdorotą mėsą
Suvalgius užterštą maistą (pvz., jei daržovės buvo plautos užterštu vandeniu)
Įkandus užkrėstoms uodams, erkėms, musėms ar kitiems vabzdžiams
Liečiant užkrėstus paviršius
Turint nesaugių lytinių santykių
Kontaktas su užkrėsta žeme
Nėštumo metu tam tikri parazitai gali būti perduoti vaisiui

Kas dažniau serga parazitinėmis infekcijomis?

Vieni parazitai, pavyzdžiui, spalinės, dažnos visame pasaulyje – tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Tačiau kai kurios ligos dažniau nustatomos vietovėse, kur trūksta švarios vandens ir kanalizacijos.

Labiausiai pažeidžiami jauni vaikai ir juos prižiūrintys suaugusieji.
Didesnę riziką turi žmonės, kurių imunitetas yra susilpnėjęs (sergantys lėtinėmis ligomis, vartojantys imunitetą slopinančius vaistus).

Parazitinių ligų diagnostika

Diagnozuojant parazitines infekcijas, ieškoma pačių parazitų arba jų kiaušinėlių kūno skysčiuose ar audiniuose. Dažniausiai tiriami:

Išmatos
Kraujas
Odos ar kiti pažeisti audiniai
Skrepliai
Smegenų ir nugaros smegenų skystis

Gydytojai taip pat gali paskirti vaizdinius tyrimus – rentgeno, magnetinio rezonanso ar kompiuterinės tomografijos – priklausomai nuo simptomų.

Parazitinių ligų požymiai dažnai panašūs į kitų infekcijų, tad tik tiksli gydytojo apžiūra ir tyrimai gali patvirtinti diagnozę.

Parazitinių ligų gydymas

Gydymas priklauso nuo infekcijos rūšies ir sunkumo. Dažniausiai taikomi:

Antiparazitiniai vaistai (priklausomai nuo parazito rūšies)
Antibiotikai
Priešgrybeliniai vaistai

Kai kuriais atvejais reikia derinti kelis vaistus. Gydytojai specialiai parenka tinkamiausią gydymo metodiką ir priemones atsižvelgdami į ligą. Odos ar galvos infekcijoms gydyti gali būti paskirti specialūs šampūnai ar vaistiniai tepalai.

Kaip apsisaugoti nuo parazitinių infekcijų?

Keletas paprastų įpročių gali padėti sumažinti parazitinių ligų riziką:

Reguliariai plaukite rankas – ypač prieš ruošiant maistą, prieš valgant, po tualeto ar keičiant sauskelnes.
Nesimaudykite viešuose baseinuose, jei turite viduriavimo simptomų. Grįžkite į baseiną tik tada, kai dvi savaites neturėjote viduriavimo.
Ruoškite maistą saugiai – laikykite maistą tinkamomis sąlygomis, mėsą pilnai termiškai apdorokite, vaisius ir daržoves kruopščiai nuplaukite ar nulupkite.
Naudokite prezervatyvus arba apsaugines plėveles per visų rūšių lytinius santykius.
Venkite vabzdžių įkandimų – rinkitės apsauginius drabužius, purškiklius nuo vabzdžių, miegokite po tinkleliais, jei reikia.
Kelionėse pasidomėkite, kokios infekcijos paplitusios toje šalyje, ir pasirūpinkite prevencija – galbūt bus reikalinga profilaktinė vaistų ar skiepų apsauga.

Ko tikėtis susirgus parazitine infekcija?

Ligos eiga priklauso nuo daugelio veiksnių – konkretus parazitas, užkrėtimo laipsnis, žmogaus imuninės sistemos būklė ir atsakas į gydymą. Dalis infekcijų veiksmingai išgydomos vaistais, tačiau kai kurios gali užsitęsti ar kartotis. Kiekvienu atveju patariama pasikonsultuoti su gydytoju, kuris papasakos apie tikėtiną ligos eigą ir prognozę.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Pasitarkite su gydytoju, jei pastebite parazitinės ligos simptomų. Ypač svarbu informuoti, jei neseniai:

Keliavote
Galėjote būti įkasti vabzdžių ar erkių (net jei to nematėte)
Maudėtės ežeruose, upėse ar kitoje netvarkingoje vandenvietėje
Valgėte ar gėrėte galimai užterštą maistą ar vandenį

Kvieskite pagalbą arba vykite į gydymo įstaigą, jei patiriate:

Aukštą temperatūrą (virš 40°C)
Traukulius
Stiprią dezorientaciją ar painiavą
Odą ar akis pageltus (gelta)
Dehidratacijos požymius (stiprus troškulys, labai mažai šlapinatės, bendras silpnumas, dažnas pulsas)