Patologiniai lūžiai – tai tokie kaulų lūžiai, kai kaulai lūžta dėl jų silpnumo, o ne dėl stipraus poveikio. Tokie lūžiai dažniausiai nutinka tuose kauluose, kurie paprastai yra tvirti ir nelūžta lengvai. Kaulų augliai ar tam tikros ligos, pavyzdžiui, osteoporozė, ženkliai padidina kaulų trapumą bei riziką susižeisti esant net ir menkam krūviui. Neretai žmogus gali susilaužyti kaulą tiesiog užkliuvęs už nelygaus kilimo ar paslydęs, nors sveikas kaulas dėl tokių situacijų nelūžtų.
Kas yra patologinis lūžis
Patologinis lūžis įvyksta, kai kaulas susilpnėja dėl tam tikros ligos ir dėl to tampa linkęs lūžti net nuo nedidelio smūgio ar, atrodytų, kasdienių judesių. Tokiais atvejais kaulo stiprumas yra žymiai sumažėjęs, todėl jis neatlaiko patiriamų apkrovų. Dažniausios priežastys, kodėl kaulai tampa trapūs, – tai augliai (navikai) ar osteoporozė. Patologiniai lūžiai specialistų dar vadinami patologiniais kaulų lūžiais.
Nors šie lūžiai gali atsirasti bet kurioje kaulo vietoje, jie dažniausiai pasitaiko tokiuose kauluose:
- slanksteliai (stuburo dalis)
- dubens kaulai
- žastikaulis (viršutinė rankos dalis)
- šlaunikaulis (šlaunies kaulas)
- blauzdikaulis (apatinė kojos dalis)
- šeivikaulis (nugarinės blauzdos dalies kaulas)
Žmogus, kurio kaulai yra sveiki, nepalūš nuo smulkių kritimų ar nestiprių sužalojimų. Tačiau sergant ligomis, veikiančiomis kaulų tankį bei struktūrą, nuo kasdienio krūvio ar net nestipraus stuktelėjimo gali įvykti lūžis. Tokiose situacijose dažniausiai prireikia ne tik gydyti lūžį, bet ir skirti dėmesio pagrindinei ligai, dėl kurios kaulas susilpnėjo.
Patologinio lūžio simptomai
Patologiniai kaulų lūžiai savo požymiais yra labai panašūs į įprastus kaulų lūžius. Gali pasireikšti:
- skausmas pažeistoje vietoje
- patinimas
- jautrumas liečiant
- sutrinka įprastas galūnės ar kūno dalies judėjimas
- mėlynės ar spalvos pakitimas
- pastebimi formos pokyčiai ar gumbas toje vietoje, kurio neturėtų būti
Patologinių lūžių priežastys
Didžiausia rizika susiformuoti patologiniam lūžiui atsiranda, kai kaulus veikia juos silpninančios ligos. Kai kurių ligų eigą galima nejausti tol, kol lūžis jau įvyksta. Dažniausiai aptinkamos šios pagrindinės priežastys:
Osteoporozė
Osteoporozė sukelia laipsnišką kaulų tankio mažėjimą ir daro juos daug silpnesnius bei linkusius lūžti net be didelių traumų. Dažnas žmogus nežino, kad serga osteoporoze, kol nepajunta skausmo po lūžio. Šis sutrikimas ypač dažnai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms ir moterims.
Kaulų augliai ar pakitimai
Kaulo auglys yra nenormali, standi ląstelių masė. Kai kurie iš jų piktybiniai, tačiau pasitaiko ir gerybinių navikų. Kaulo pakitimai – tai nestandartiškos kaulų sritys, kurios susilpnina kaulo struktūrą. Patologinis lūžis gali įvykti kaulo viduje atsiradus augliui ar jam išplitus iš kitų kūno organų. Piktybiniai navikai gali būti pirminiai (kaulo vėžys) arba dažniau išplitę iš kitų organų (kaulų metastazės). Gerybiniai navikai taip pat gali tapti patologinio lūžio priežastimi, ypač jei jie veikia pagrindinius kaulo audinius.
Patologinių lūžių diagnostika
Norint patikslinti diagnozę ir nustatyti patologinį lūžį, gydytojas atlieka apžiūrą ir pasitelkia vaizdo tyrimus. Nustatant lūžį, dažniausiai atliekami šie tyrimai:
- rentgeno nuotrauka
- MRT (magnetinio rezonanso tomografija)
- KT (kompiuterinė tomografija)
Jei įtariama, kad lūžį sukėlė vėžys ar kita liga, papildomai gali būti paskirti:
- kraujo tyrimai dėl vėžio žymenų
- biopsija (audinio paėmimas tyrimui)
- kaulų tankio (DXA) tyrimas
Gydymo būdai
Patologinių lūžių gydymo taktika priklauso nuo lūžusio kaulo ir pagrindinės diagnozės. Kaip ir kitų lūžių atveju, taikomi šie metodai:
- Imobilizacija – dažniausiai reikalingas gipsas arba įtvaras. Imobilizacijos trukmė priklauso nuo lūžusio kaulo ir pačios traumos. Kartais tenka nešioti gipsą kelias savaites, o gijimo eiga stebima pakartotinėmis rentgeno nuotraukomis.
- Chirurginis gydymas – esant sudėtingesniems patologiniams lūžiams, reikalinga operacija. Operacijos metu kaulas sugrąžinamas į anatominę padėtį, o kad jis tinkamai sugytų, įtvirtinamas specialiomis plokštelėmis, varžtais ar vinimis. Kai kuriems žmonėms šios tvirtinimo dalys lieka visam laikui, kitiems – vėliau išimamos.
- Spindulinė terapija – jei kaulo lūžimas gresia dėl naviko ar pakitimo, gydytojas gali paskirti spindulinį gydymą, kad sustabdytų auglio augimą ir leistų sveikoms kaulo ląstelėms atsinaujinti. Po operacijos spindulinė terapija gali būti taikoma, jei lūžis įvyko dėl kaulo vėžio.
- Pagrindinės ligos gydymas – siekiant išvengti naujų patologinių lūžių, reikia gydyti ligą, kuri sukėlė kaulų silpnumą. Esant navikams ar vėžiui, taikomas onkologinis gydymas. Gydymo planą, priklausantį nuo kiekvieno atvejo, sudaro gydantis specialistas.
Galimos komplikacijos
Patologiniai lūžiai gali sukelti tokias komplikacijas, kurios pasitaiko ir kitų lūžių metu. Dažniausiai tai:
- ūminis skyrių spaudimo sindromas – dėl užspaudimo raumenyse gali pablogėti kraujotaka ir pakenkti nervai ar raumenys
- netaisyklingas suaugimas (malunion) – kaulo dalys susigyja ne taip, kaip turėtų
- negyjimas (nonunion) – kai kaulas visiškai nesuauga
Patologinių lūžių prevencija
Patologinių lūžių riziką galima sumažinti, jei laiku aptinkami kaulų tankio sumažėjimo požymiai, navikai ar pakitimai. Dažnai jau prieš lūžį gali pradėti skaudėti kaulą, nors jis dar nėra lūžęs. Svarbu nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei pastebėjote naują ar neįprastą kaulų skausmą.
Jei aptinkamas navikas arba pakitimas, gali prireikti profilaktinės operacijos (protezavimo ar fiksacijos), kad sustiprintų kaulą ir apsaugotų jį nuo lūžio. Ostseoporozės atveju dažniausiai skiriami vaistai ir kiti gydymo metodai, stiprinantys kaulus bei mažinantys lūžių tikimybę. Rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ir informuoti apie bet kokius naujus negalavimus – taip galima greičiau reaguoti ir užkirsti kelią traumoms.
Dėl nerimo ar įtariamos rizikos gydytojas gali rekomenduoti genetinius tyrimus ar kaulų tankio matavimą. Tai padeda nustatyti organizmo polinkį tam tikroms kaulų ligoms dar ankstyvoje stadijoje.
Gijimo eiga ir prognozė
Kaip greitai gyja patologinis kaulo lūžis, priklauso nuo daugelio veiksnių. Svarbiausi jų:
- kuris kaulas lūžo
- kokia liga ar būklė sukėlė lūžimą
- kokiu būdu buvo gydoma
- ar buvo kitų kūno sužeidimų tuo pačiu metu
Dauguma kaulų lūžių sugyja per kelis mėnesius, tačiau kai kaulas lūžta dėl pagrindinės ligos, gijimo procesas gali užtrukti ilgiau. Vertinant laiką, reikalingą visiškam kaulo ir pirminės priežasties gydymui, būtina konsultuotis su gydytoju.
Kada būtina skubi pagalba?
Reikėtų nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą, jei jaučiate stiprų skausmą, negalite pajudinti galūnės, pastebite iškrypusį ar neįprastai pasikeitusį kaulo išsidėstymą, pro odą matosi kaulo fragmentas, atsiranda įtartinas patinimas ar mėlynė kartu su kitais simptomais.
Ką verta aptarti su gydytoju?
- Kuris kaulas yra lūžęs?
- Ar tai patologinis, ar kitoks lūžis?
- Ar reikės papildomo gydymo?
- Kokia pagrindinė lūžio atsiradimo priežastis?
- Ar yra auglių arba kita sunki liga?
