Atleto pėda – dažna grybelinė infekcija, sukelianti odos pažeidimus pėdose. Ji dažniausiai pasireiškia skausmingu niežtinčiu bėrimu, dažnai tarpupirščiuose, bet taip pat gali apimti pėdų šonus, padus ir kulnus. Oda ima pleiskanoti, trūkinėti, o kai kada atsiranda pūslės ar nemalonus kvapas.
Kas yra atleto pėda?
Atleto pėda – tai infekcija, kurią sukelia grybeliai. Mediciniškai dar vadinama „tinea pedis“ arba pėdų grybelis. Nors daugelis žmonių galvoja, kad ja serga tik sportininkai, ji gali pasireikšti kiekvienam.
Dažniausiai pažeidžiamos vietos – odos tarpai tarp pirštų, pėdų padai, kulnai ar net viršutinė pėdų dalis. Pažeista oda gali būti paraudusi, išbalusi, preiškanota ar pleiskanota.
Kas dažniau serga atleto pėda?
Susirgti gali visi, tačiau dažniau ši infekcija pasireiškia vyrams ir vyresniems nei 60 metų žmonėms. Padidėjęs pavojus kyla tiems, kurie serga cukriniu diabetu, turi antsvorio, silpną imuninę sistemą ar pėdose yra žaizdelių ar audinių pažeidimų.
Kaip dažnai pasitaiko atleto pėda?
Ši pėdų grybelinė infekcija yra labai paplitusi. Statistika rodo, kad bet kuriuo metu ja serga nuo 3% iki 15% žmonių, o gyvenime simptomus bent kartą patiria apie 70% žmonių.
Atleto pėdos simptomai
- Odos trūkinėjimas, šerpetojimas ar pleiskanojimas.
- Nepakeliamas niežulys.
- Bėrimas ar paraudimas.
- Degimo jausmas pėdose.
Atleto pėdos tipai
- Tarpupirščių grybelis: Dažniausiai pažeidžia odą tarp ketvirtojo ir penktojo pirštų. Oda gali pakeisti spalvą, trūkinėti ir luptis.
- Mokasininio tipo infekcija: Ši forma apima pėdų padus, kulnus ir kraštines. Pradžioje pėdos būna jautrios, vėliau oda storėja ir trūkinėja. Kai kuriais atvejais pažeidžiami ir nagai – jie tampa trapūs, pleišėja ar net gali iškristi.
- Pūslinė (vezikulinė) forma: Dažnai pasireiškia pėdų paduose kaip mažos pūslės, tačiau gali pasitaikyti visoje pėdoje.
- Opinė forma: Labai reta. Tarpupirščiuose ar paduose atsiranda atviros opos (žaizdos).
Kas sukelia atleto pėdą?
Atleto pėdą provokuoja kelių skirtingų rūšių grybeliai. Jie mėgsta šilumą ir drėgmę, todėl dažnai plinta viešose vietose – baseinuose, sporto salėse, pirtyse, persirengimo kambariuose. Infekcija dažniausiai perduodama per tiesioginį odos kontaktą arba per užkrėstus daiktus. Dalyjimasis rankšluosčiais, kojinėmis ar batais su infekuotais asmenimis taip pat padidina riziką susirgti.
Ligos sukėlėjai plinta ir per drėgną, šiltą aplinką, pvz., kai nuolat avimi aptempti batai ir kojinės, kuriose oda neprikvėpuoja ir linkusi prakaituoti.
Ar ši infekcija užkrečiama?
Atleto pėda lengvai plinta nuo žmogaus žmogui, ypač esant tiesioginiam kontaktui su sergančiojo oda ar daiktais, kuriais naudojasi užsikrėtęs asmuo. Dažna priežastis – bendri rankšluosčiai, avalynė ar kojinės, o viešos drėgnos patalpos tampa palanki terpe grybeliui daugintis.
Kaip nustatoma atleto pėda?
Diagnozei gydytojas dažniausiai apžiūri pėdas, įvertina odos pokyčius ir simptomus. Kai kada infekcijai patikslinti reikia atlikti odos mėginio tyrimą – nuo pažeistos vietos paimama odelės ir laboratorijoje atliekami papildomi testai, pvz., tiriama su kalio hidroksido tirpalu, kad išryškėtų grybelinės ląstelės.
Atleto pėdos gydymas ir priežiūra
Dažniausiai gydoma priešgrybeliniais kremais, geliais, tepalais, purškalais ar milteliais, kurių sudėtyje dažniausiai yra klotrimazolo, mikonazolo, tolnaftato ar terbinafino. Jei vietiniai vaistai neveiksmingi, gali būti skiriami ir geriami priešgrybeliniai preparatai, tokie kaip flukonazolas ar itrakonazolas.
Labai svarbu vartoti vaistus tiek laiko, kiek nurodė gydytojas, net jei simptomai išnyksta anksčiau, kitaip liga gali atsinaujinti ar net tapti atspari gydymui.
Kasdienė pėdų priežiūra
- Laikykite pėdas visada kiek įmanoma sausas, švarias ir vėdinamas.
- Venkite avėti batus ar kojines, jei jaučiate didelį diskomfortą.
- Nesidraskykite pėdų, nes taip infekcija gali plisti į kitas kūno vietas.
Kada pamatysite pagerėjimą?
Pradėję gydymą, dažniausiai jau per 1–8 savaites pastebėsite ženklų pagerėjimą – nyks niežulys, paraudimas ir sudirgimas. Net jei simptomai dingo, nebaigus gydymo infekcija gali atsinaujinti ir tapti sunkiau išgydoma.
Kuo pavojinga negydyti atleto pėdos?
Negydoma atleto pėda gali išplisti į didesnį plotą – pado, kulno, pėdos kraštų oda tampa sausa, niežti ir šerpetoja. Paūmėjus gali atsirasti pūslės ar net atviros žaizdos. Tokiose vietose infekcija, o dažnai ir nemalonus kvapas, tampa nuolatiniais palydovais.
Pavojus kyla ir dėl galimybės užsikrėsti grybeliniu nagų uždegimu – tuomet nagus gydyti bus kur kas sudėtingiau, jie gali tapti stori, trapūs ar net pradėti byrėti. Taip pat grybelis gali persimesti į rankas (dažniausiai per draskymą) ar kirkšnies sritį (vadinamoji „jock itch“ būklė), dažniausiai po prausimosi naudojant tą patį rankšluostį.
Kaip sumažinti riziką susirgti atleto pėda?
- Kasdien kruopščiai plaukite kojas ir tarpupirščius antibakteriniu muilu.
- Po maudynių ar prausimosi kruopščiai išdžiovinkite kojas, ypač tarp pirštų.
- Pėdas pabarstykite talku ar priešgrybeliniais milteliais, kad sumažintumėte drėgmę.
- Užsimaukite kojines, tik paskui apsivilkite apatinius – taip apsaugosite kirkšnis nuo infekcijos išplitimo.
- Rinkitės orui pralaidžią avalynę, venkite ilgam avėti guminius ar sintetinius batus.
- Po avėjimo leiskite avalynei bent 24 valandas gerai išdžiūti.
- Reguliariai dezinfekuokite batus specialiais purškalais ar servetėlėmis.
- Vilkėkite medvilnines ar vilnones kojines, kurios sugeria drėgmę, arba pasirinkite sintetines, gerai išgarinančias prakaitą.
- Visuomet avėkite šlepetes ar sandalus bendro naudojimo dušuose, baseinuose, pirtyse ar persirengimo kambariuose.
- Kojines, rankšluosčius ir patalynę skalbkite aukštoje temperatūroje.
Perspektyva susirgus atleto pėda
Laikantis gydytojo rekomendacijų ir taikant tinkamą gydymą, daugeliui žmonių pavyksta greitai atsikratyti infekcijos, ji nekelia grėsmės sveikatai. Svarbiausia neuždelsti gydymo ir imtis prevencijos, kad infekcija neplistų kitiems asmenims ar kitoms kūno vietoms.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei simptomai nepraeina ar blogėja, nepaisant gydymo.
- Kai oda atrodo infekuota – paraudusi, patinusi, pilkos ar baltos spalvos, išberianta ar sudirgusi.
- Jei grybelis išplito į kitas kūno vietas.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kodėl užsikrėčiau šia infekcija?
- Kiek laiko ši liga gali būti užkrečiama?
- Ar reikia vengti sporto klubų, viešųjų baseinų, pirčių tam tikrą laiką?
- Kokiais būdais galiu apsisaugoti nuo infekcijos plitimo kūne?
- Kaip apsaugoti kitus artimuosius nuo užsikrėtimo?
- Kokia gydymo schema efektyviausia šiuo atveju?
- Ar reikėtų vengti tam tikrų medikamentų ar gydymo priemonių?
- Kaip užtikrinti, kad infekcija neatsinaujintų ateityje?
- Kokius požymius stebėti, kad pastebėčiau galimas komplikacijas?
Sveikatos ir gyvenimo būdo ekspertė, specializuojanti įvairiose srityse nuo mitybos ir sporto iki psichologijos ir odontologijos. Ji dalijasi straipsniais apie sveiką maistą, sporto programas, ligų prevenciją bei gydymo būdus. Karolina taip pat analizuoja psichologinius aspektus, tokius kaip streso valdymas ar emocinė gerovė, bei pateikia mokslu grįstus patarimus. Jos tikslas – padėti skaitytojams gyventi sveikiau, laimingiau ir sąmoningiau.
