Pelėsių alergija – tai jautrumas įprastoms aplinkai medžiagoms, su kuriais dauguma mūsų kasdien susiduria be jokių pasekmių. Pelėsis – ypatinga grybo rūšis, kuri aptinkama tiek patalpose, tiek lauke. Viduje pelėsiai mėgsta šiltas, drėgnas, blogai vėdinamas vietas ir kai kuriems žmonėms gali sukelti įvairias sveikatos problemas, jei imuninė sistema pradeda prieš juos aktyviai kovoti.
Kas sukelia pelėsių alergiją
Pagrindinis alergijos pelėsiui kaltininkas – jų išskiriamos sporos. Dalis žmonių imuninė sistema yra ypač jautri šioms sporoms, todėl pradeda gaminti antikūnus, laikydama jas grėsme. Pakartotinis sąlytis su pelėsiais sukelia vis stipresnes organizmo reakcijas.
Tiesa, yra ir kitų grybelinių alergenų. Kai kurie žmonės alergiški valgydami grybus, tam tikrus fermentuotus produktus, pelėsinį sūrį ar net patiekalus su actu – tokiais atvejais alerginės reakcijos dažniausiai pasireiškia burnos srityje, todėl gali kilti bėrimas ar net kvėpavimo sunkumai.
Kam dažniausiai pasireiškia pelėsių alergija
Visi gali būti jautrūs pelėsio poveikiui, tačiau alerginės reakcijos dažnesnės žmonėms su susilpnėjusia imunine sistema ar lėtinėmis kvėpavimo ligomis.
- Jei šeimoje dažnai pasitaiko alerginių ligų, rizika tapti jautriam pelėsiui – didesnė.
- Astma ar lėtinė obstrukcinė plaučių liga taip pat didina pelėsių alergijos tikimybę.
- Darbo vietos ar namai, kuriuose tvyro drėgmė ir pelėsis, ypač kai bloga ventiliacija ar dažnai susiduriama su šlapiais paviršiais, prisideda prie išsivystymo rizikos.
Kaip dažnai pasitaiko pelėsių alergija
Aplinkos alergenai, įskaitant pelėsį, laikomi gana dažna alergijų priežastimi – įvairiuose regionuose šios rūšies alergija diagnozuojama maždaug kas penktam žmogui. Apie pusė sergančiųjų astma turi ir aplinkos alergenų jautrumą. Tokios alergijos gali stipriai paveikti kasdienybę – kenčiantiems dažnai tenka praleisti darbo ar mokslų dienas.
Pelėsių alergijos simptomai
Sveikatos pokyčiai dėl pelėsių gali būti gana įvairūs – jie dažniausiai primena kitų kvėpavimo takų alergijų požymius.
- Užgulta ar varvanti nosis, čiaudulys.
- Dusulys, švokštimas.
- Akys ar gerklė gali niežėti, ašaroti.
- Kosulys.
- Pasikartojantys galvos skausmai.
- Odos bėrimai, niežulys.
Sergantiems astma pelėsiai dažnai tampa priepuolio provokatoriumi. Kai kurios pelėsių rūšys sukelia dar stipresnius negalavimus – kai žmogus jaučiasi lyg sirgtų gripu: atsiranda karščiavimas, žymus silpnumas. Pavojingesnės rūšys, pavyzdžiui, vadinamasis juodasis pelėsis, geba išskirti mikotoksinus. Organizmas tokius nuodus gali įsisavinti per kvėpavimo takus, odą ar virškinamąjį traktą.
- Pažeistos kepenys, inkstai ar kraujas.
- Daugėja vėžio rizika.
- Galimos nėštumo komplikacijos.
- Sunkus plaučių pažeidimas – fibrozė ar kraujavimas.
- Pažeidžiamos įvairios organizmo sistemos: virškinamoji, imuninė, nervų.
Kaip nustatoma pelėsių alergija
Diagnozei svarbus ir išsamus pokalbis apie sveikatą, ir objektyvus tyrimas. Paprastai alergijos tikrinimui naudojami odos dūrio ar kraujo tyrimai. Odos mėginys atliekamas įbrėžiant nedidelį plotą ir užlašinant pelėsio alergeną – jei esate jam jautrus, atsiras paraudimas ar niežulys. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti specifinius IgE antikūnus ir įvertinti, ar taikomas gydymas yra veiksmingas.
Pelėsių alergijos valdymas ir gydymas
Efektyvi priemonė – vengti pelėsio ir sumažinti sąlytį su juo. Saugokite savo namus nuo drėgmės: gerai vėdinkite patalpas, ypač vonios kambarį, nedelsiant tvarkykite vamzdžių, stogo ar sienų nutekėjimus. Venkite šlapių lapų krūvų ar kitų drėgnų vietų aplink namus.
Gydytojas gali siūlyti imunoterapiją (alergijos vakcinas), kurios laikui bėgant sumažina jautrumą pelėsiui. Simptomams lengvinti naudojami antihistamininiai ar nosies purškalai su steroidais. Sergantiesiems astma gali būti paskirti kiti vaistai – įkvepiamieji steroidai ar ląstelių stabilizatoriai.
Šiuo metu pelėsių alergijos visiškai išgydyti nėra galimybių, tačiau ją galima gerai suvaldyti laikantis gydymo plano ir pritaikius namuose tinkamas priemones.
Kaip apsisaugoti nuo pelėsių ir alergijos
- Nuolat stebėkite ir reguliuokite namų drėgmę – svarbu, kad ji būtų žema.
- Vėdinkite namus, ypač virtuvę ir vonios kambarį.
- Nedelsdami taisykite nutekėjimus, pašalinkite vandens užsilikimus.
- Jei randate pelėsį, jį reikia išvalyti – naudokite buitinį valiklį arba mišinį iš vienos dalies baliklio ir keturių dalių vandens. Valant rekomenduojama mūvėti pirštines, dėvėti respiratorių ir aprangą, dengiančią odą.
- Negalima išvalyti tekstilės dirbinių, kilimų ar lubų plokščių, kuriuos paveikė pelėsis ir ilgai liko drėgni – tokius daiktus reikia išmesti.
Kai kuriais atvejais pelėsio šalinimas turėtų būti patikėtas specialistams – ypač jei užteršta vandeniu su nešvarumais ar kanalizacijos priemaišomis. Jei stipriai reaguojate į pelėsį, nelieskite jo patys – palikite valymą kitiems.
Nepamirškite, kad pelėsis pavojingas ne tik patalpose – jų galima rasti ir lauke. Todėl esant dideliam pelėsių kiekiui ore, geriau likti viduje ir nesiliesti prie pūvančių organinių atliekų ar drėgnos medienos kieme. Jei įmanoma, patikrinkite pelėsių koncentraciją savo vietovėje ir stebėkite orus.
Ligos eiga ir perspektyvos
Nors pelėsių alergijos išgydyti negalima, dauguma žmonių suvaldo ligą vengdami alergenų ir laikydamiesi paskirtų vaistų režimo. Vienos pelėsių rūšys pavojingesnės už kitas – jų išskiriami mikotoksinai ar sukeliamos infekcijos gali tapti labai rimtų susirgimų ar net mirties priežastimi.
Kada verta kreiptis į gydytoją
Pastebėję simptomus, kurie, kaip manote, gali būti sukelti pelėsio, kreipkitės į medikus. Gydytojas padės sumažinti simptomus, prireikus paskirs alergijos tyrimus ir rekomenduos tinkamą gydymą.
Kvėpavimo ligomis ar astma sergantiems žmonėms, kurie įtaria alergiją pelėsiui, taip pat patartina laiku susisiekti su gydytoju. Jei pasireiškia labai stiprus kvėpavimo nepakankamumas ar sunkios reakcijos, būtina nedelsti ir kviesti skubią pagalbą.
Nustačius didelį jautrumą pelėsiui, svarbu laikytis visų gydytojo nurodymų. Sunkiais atvejais gali prireikti nuolat turėti greitojo poveikio vaistų nuo stiprių alerginių reakcijų.
