Pelger-Huet anomalija – tai reta genetinė būklė, kuri daro įtaką mūsų kraujo ląstelėms, vadinamoms neutrofilais. Neutrofilai yra baltųjų kraujo kūnelių tipas, padedantis kovoti su infekcijomis. Ši anomalija atsiranda dėl pokyčio LBR geno struktūroje – būtent jis padeda neutrofilams vystytis ir išlaikyti tinkamą formą.
Kas būdinga Pelger-Huet anomalijai?
Paprastai kiekvienas neutrofilas branduolyje turi tris ar daugiau segmentų. Tačiau Pelger-Huet anomalijos atveju branduolys įsivaizduojamas kaip tarsi svarstyklių svarelis – tik su dviem segmentais. Išskirtiniais atvejais neutrofilų branduoliai gali būti ovalūs.
Nors neutrofilai atrodo kitaip, jų pagrindinė funkcija beveik nesikeičia, todėl daugelis žmonių net nežino, kad turi šią būklę – kol jos neatskleidžia kraujo tyrimai.
Pseudo Pelger-Huet variantas
Be įgimtos formos, egzistuoja ir vadinamasis pseudo Pelger-Huet sindromas. Jis išsivysto vėliau gyvenime ir gali būti susijęs su kitomis ligomis – nuo infekcijų iki kraujodaros sutrikimų. Kartais jį lemia tam tikri vaistai arba spinduliuotės poveikis.
Pelger-Huet anomalijos simptomai
Įgimta Pelger-Huet anomalija beveik niekuomet nesukelia jokių požymių ar simptomų. Beveik visi žmonės su šia būsena sužino apie ją tik atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių.
Pseudo Pelger-Huet forma gali pasireikšti požymiais, būdingais pagrindinėms ligoms, kurioms ji priskiriama.
Kokios yra priežastys?
- Genetinė (paveldima) forma: Sukeliama paveldėto geno mutacijos, kuri paveikia baltymų, išlaikančių neutrofilų struktūrą, gamybą. Todėl šių ląstelių branduoliai įgauna neįprastą „svarstyklių“ formą.
- Pseudo Pelger-Huet sindromas: Atsiranda kaip tam tikrų ligų, pavyzdžiui, mielodisplastinio sindromo ar ūminės mieloleukemijos, pasekmė. Taip pat gali išsivystyti dėl kai kurių infekcijų, imunitetą slopinančių vaistų ar spinduliuotės poveikio.
Rizikos veiksniai
Pagrindinis rizikos veiksnys gimti su Pelger-Huet anomalija – tai paveldimumas. Jei vienas iš tėvų turi šią būklę, vaikui tikimybė ją paveldėti yra apie 50 proc.
Galimos komplikacijos
Pati Pelger-Huet anomalija paprastai nesukelia komplikacijų – ji nedaro įtakos nei neutrofilų aktyvumui, nei žmogaus sveikatai. Tačiau, jei forma yra įgyta (pseudo Pelger-Huet), galimos komplikacijos priklauso nuo pagrindinės ligos, dėl kurios ji atsirado – pavyzdžiui, sergant leukemija ar kitais kraujodaros sutrikimais.
Kaip nustatoma ši anomalija?
Diagnozei patvirtinti atliekami kraujo tyrimai, o labiausiai informatyvus – periferinio kraujo tepinėlis. Šio testo metu specialistas mikroskopu stebi baltuosius kraujo kūnelius ir įvertina neutrofilų branduolio formą. Jei branduoliai atrodo kaip išilginė svarstyklių figūra, įtariama Pelger-Huet anomalija.
Gydymo galimybės ir kasdienis gyvenimas
Daugeliu atvejų Pelger-Huet anomalijai gydymas nereikalingas – simptomų ji nesukelia, todėl ir gydymo priemonių paprastai neprireikia.
Vis dėlto, jeigu atsiranda naujų sveikatos pokyčių ar simptomų, svarbu apie tai pranešti gydytojui. Kai kurios situacijos gali reikšti kitas sveikatos problemas, ypač jei kalbama apie pseudo Pelger-Huet sindromą.
Klausimai, kuriuos galite užduoti gydytojui:
- Ar mano atvejis yra paveldėtas ar įgytas?
- Ar galiu šią būklę perduoti savo vaikams?
- Kaip dažnai turėčiau lankytis profilaktinėse patikrose?
- Kokių simptomų turėčiau atkreipti dėmesį?
Prognozė ir ateitis su šia anomalija
Daugeliui sergančiųjų gyvenimas dėl Pelger-Huet anomalijos nesikeičia. Dažniausiai ši būklė net nesukelia jokių nemalonių pojūčių ir netrukdo kasdienai – ypač jeigu tai įgimta jos forma.
Tačiau įgyta Pelger-Huet anomalija gali būti susijusi su rimtesnėmis sveikatos problemomis, todėl ją nustačius, gydytojas gali rekomenduoti išsamius tyrimus ir nuolatinę stebėseną, kad būtų užtikrinta tinkama sveikatos priežiūra.