Perfekcionizmas – tai nuolatinis siekis viską padaryti idealiai ir kėlimas sau neįmanomai aukštų standartų. Žmonės, kurie linkę į perfekcionizmą, dažnai jaučia, kad jų pastangos niekada nėra pakankamai geros, nesvarbu, kiek jie stengtųsi.
Kaip perfekcionizmas keičia kasdienybę?
Nors kartais manoma, kad nuolatinis tobulumo siekis skatina siekti tikslų, iš tiesų toks mąstymas dažnai trukdo mėgautis gyvenimu. Ilgainiui perfekcionizmas gali sukelti prislėgtą nuotaiką, nerimą, valgymo sutrikimus ar net skatinti žalingą elgesį. Dėl išaugusio spaudimo galima pradėti vengti iššūkių, o kartais visiškai nustoti stengtis pasiekti tikslų. Net ir švelnesnės perfekcionizmo apraiškos gali apsunkinti santykius su artimaisiais, mokslus ar darbą.
Per didelis spaudimas siekti tobulumo veikia tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Mokykloje ar užklasinėje veikloje vaikai ir paaugliai dažnai nori būti geriausi, pasirodyti nepriekaištingai sportuojant, savanoriaujant ar dirbant. Tokios pastangos priartėja prie obsesijos, galiausiai kliudo pasiekti užsibrėžtus rezultatus.
Perfekcionizmo požymiai
Sveikas atkaklumas leidžia augti ir tobulėti, tačiau kai smarkiai bijome suklysti arba net nedrįstame pradėti užduočių – tai jau gali būti perfekcionizmas.
- Jaučiate, kad visko, ko imatės, neįmanoma atlikti pakankamai gerai?
- Dažnai atidedate darbus, nes bijote, kad nepavyks jų padaryti idealiai?
- Sudėtinga atsipalaiduoti ar pasidalinti savo išgyvenimais su kitais?
- Jaučiate stiprų norą kontroliuoti viską – tiek santykiuose, tiek darbe?
- Užsikabinate už taisyklių, sąrašų, stengiatės viską suvaldyti arba priešingai – jaučiate visišką abejingumą?
Iš kur atsiranda perfekcionizmas?
Neretai ši būsena susiformuoja kaip įgautas elgesys – žmogus įsisąmonina, kad yra vertingas tik tiek, kiek jo rezultatai ar pasiekimai džiugina kitus. Ypač dažnai tai išryškėja mokyklose, kur mokiniai siekia visada būti pirmūnais.
Kaip kovoti su perfekcionizmu?
Perfekcionizmas gali paskatinti slėpti savo sunkumus ir vengti apie juos kalbėti, dėl to pagalbos ieškoti darosi sunkiau. Vis dėlto svarbu neprarasti vilties ir, kai jaučiate, kad perfekcionizmas trukdo gyventi laimingai, pasikalbėti su gydytoju ar psichologu.
Įvairios terapijos, ypač kognityvinė-elgesio terapija, padeda pakeisti požiūrį į tikslus ir sėkmę. Psichologas gali padėti suprasti, kodėl trokštama visiems įtikti, ir išmokyti konstruktyviau reaguoti į kritiką ar nesėkmę.
Kaip sumažinti perfekcionizmo spaudimą?
- Užsibrėžkite realius ir įgyvendinamus tikslus – siekite pažangos, o ne tobulybės.
- Didelių užduočių nebijokite skaidyti į mažus, paprastus etapus.
- Koncentruokitės į vieną veiklą vienu metu – tai mažina įtampą.
- Pripažinkite, kad klysti – natūralu, o klaidos padeda mokytis.
- Būkite objektyvūs – įvertinkite, ar tikrai blogiausios baimės pagrįstos.
Jei pastebėjote, kad nuolatinis spaudimas būti nepriekaištingam daro įtaką jūsų savijautai ar santykiams, kreipkitės į specialistą. Terapija ar kiti pagalbos būdai gali padėti lengviau susidoroti su iššūkiais ir auginti vidinį pasitenkinimą savimi.
