Periodontitas – viena dažniausiai pasitaikančių dantenų ligų, kurios nepastebėti sunku: raudonuojančios, jautrios, kartais kraujuojančios dantenos, apnašos bei kaulo tirpimas aplink dantis signalizuoja galimą problemą. Trūkstant tinkamos burnos higienos, laikui bėgant ši infekcija gali lemti dantų paslankumą ar net jų netekimą.
Kas yra periodontitas?
Periodontitas – tai bakterijų sukelta dantenų infekcija, didžiausią įtaką turinti vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali išsivystyti bet kuriam, kuris nepakankamai rūpinasi burnos švara. Ja dažniau serga asmenys, kurių šeimoje buvę dantenų ligų. Didžiausią pavojų kelia tai, kad negydoma liga gali peraugti į stiprią kaulo eroziją aplink dantis bei dantų netekimą.
Periodontitas skirstomas į tris sunkumo lygius – lengvą, vidutinį ir sunkų. Šią klasifikaciją gydytojai nustato pagal dantenų būklę, uždegimo mastą bei kaulo netekimo kiekį. Laimei, tinkamas gydymas – tiek nechirurginis, tiek chirurginis – gali pristabdyti procesą ir padėti išsaugoti dantenas bei dantis.
Periodontito simptomai
- Nemalonus burnos kvapas
- Pokyčiai sukandime
- Kraujuojančios dantenos
- Atidengtos dantų šaknys, atsitraukusios dantenos
- Judantys dantys
- Diskomfortas kramtant
- Pūlių sankaupos aplink dantenų liniją
- Dantenų paraudimas, melsvas atspalvis
- Paburkusios dantenos
Periodontinė liga dažnai nesukelia skausmo, tad žmogus gali nė neįtarti, kad susidūrė su šia problema. Laiku pastebėjus pirmuosius simptomus ir apsilankius pas odontologą, galima išvengti rimtesnių komplikacijų.
Kas lemia periodontito atsiradimą?
Pagrindinė periodontito priežastis – nepakankama burnos higiena. Burnoje besikaupiančios bakterijos sudaro apnašas, kurios vėliau virsta dantų akmenimis ir kimba prie dantų. Apnašose esantys mikroorganizmai skverbiasi po dantenų kraštu, kur įprastas šepetėlis jau nepasiekia, ir sukelia uždegiminius pokyčius. Šis procesas ilgainiui ardo dantį laikančius audinius, priveda prie kaulo defektų ir net dantų netekimo.
Rizikos veiksniai
- Paveldimumas – dantenų ligos šeimoje
- Hormoniniai organizmo pokyčiai
- Lėtinės uždegiminės ligos (cukrinis diabetas, padidėjęs kraujospūdis)
- Nereguliarūs vizitai pas odontologą
- Prasta burnos higiena
- Rūkymas, garinimas
Galimos komplikacijos
- Pūliniai prie dantenų ar dantų
- Dantenų skausmas, jautrumas
- Progresuojanti dantenų atsitraukimas
- Dantų paslankumas
- Dantų praradimas
Kaip nustatomas periodontitas?
Periodontitas dažniausiai diagnozuojamas profilaktinių patikrinimų metu. Gydytojas išklauso paciento nusiskundimus, įvertina dantenų būklę, domisi rūkymo istorija. Atliekami rentgeno tyrimai leidžia aiškiai matyti, kiek kaulo sunaikinta aplink dantis. Specialiu periodontologiniu zondu pasirenkamos gylio matavimai – taip nustatomas uždegiminių kišenių (periodontinių kišenių) dydis.
Gydymo galimybės
Kaip bus gydomas periodontitas, visų pirma priklauso nuo ligos progresavimo. Kai kuriais atvejais pakanka nechirurginių procedūrų, kitais – jau gali prireikti chirurginės intervencijos. Jei liga pavojingesnė nei lengva, odontologas paprastai siunčia pas periodontologą – dantenų ligų specialistą.
Nechirurginiai gydymo būdai
- Antibiotikų vartojimas (vietiškai arba per burną) siekiant sumažinti infekciją
- Burnos higienos įgūdžių bei priemonių aptarimas su odontologu ar higienistu
- Dantų akmenų ir apnašų valymas giliau po dantenomis (skalavimas ir šaknų lyginimas, atliekamas nuskausminus)
Chirurginis gydymas
- Atviro kiuretažo operacija: dantenos atidalinamos nuo dantų šaknų, jas galima išvalyti ir šaknų paviršius sulyginti, esant reikalui, koreguojamas kaulo paviršius
- Kaulo priauginimo procedūros: kaulo transplantacija leidžia atkurti dantų atramą, jei pirminis kaulas nunykęs
- Vadovaujama audinių regeneracija: biologiškai suderinama membrana įdedama tarp kaulo ir danties šaknies, skatina kaulo atauginimą užkertant kelią nereikalingų audinių peraugimui
- Dantenų persodinimas – taikoma esant dideliam dantenų atsitraukimui ir atidengtomis dantų šaknimis
- Gydymas trombocitų koncentratu (PRP), skatina pažeistų audinių atsistatymą
Ligos prevencija
Efektyviausia priemonė, padedanti išvengti periodontito – reguliarus lankymasis pas odontologą bei kruopšti kasdieninė burnos higiena. Kartais žmonėms, linkusiems į periodonto ligas, tenka dažniau atlikti profesionalų valymą nei įprasta. Kiek dažnai turėtumėte lankytis pas specialistą – geriausiai atsakys jūsų odontologas.
Prognozė ir gyvenimas su periodontitu
Ligos eiga priklauso nuo to, kaip greitai pastebite problemą ir pradedate gydymą. Kuo ankstyvesnė diagnostika, tuo mažesnė rimtų pasekmių, kaip dantų netekimas, tikimybė. Ilgai negydomas periodontitas gali keisti dėl uždegimo keičiasi sukandimas, gali iškristi dantys, išsivystyti daugiau burnos sveikatos sutrikimų.
Net netekus dantų dėl šios ligos, šiuolaikinės odontologijos priemonės – dantų implantai ar tiltai – leidžia susigrąžinti pilnavertę šypseną ir džiaugtis burnos sveikata.
Ar įmanoma visiškai pasveikti nuo periodontito?
Visiškai išgydyti periodontito nesitikėkite, tačiau tinkamas gydymas ir prevencinės priemonės leidžia veiksmingai kontroliuoti ligos eigą. Kiekvienam pacientui gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į esamą burnos būklę.
Kada būtina kreiptis į odontologą?
Jei pastebėjote dantenų patinimą, jautrumą arba kraujavimą – nelaukite! Kuo greičiau kreipsitės į specialistą, tuo lengviau bus sustabdyti ligos progresavimą. Atidėliojant, padidėja rizika prireikti sudėtingesnio ir brangesnio gydymo – pvz., ankstyvos stadijos periodontitą dažnai pakanka gydyti giluminiu apnašų valymu, o išplitęs ligos atvejis gali pareikalauti chirurginės intervencijos.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su odontologu
- Kokioje stadijoje yra mano dantenų liga?
- Ar matyti kaulo netekimo požymių?
- Kokios gydymo galimybės man tinkamos?
- Kiek užtruks gydymas ir sveikimas?
- Kaip dažnai turėsiu lankytis burnos higienai palaikyti?
Ar periodontitas pavojingas gyvybei?
Nors periodontitas nesukelia tiesioginės grėsmės gyvybei, ši uždegiminė būklė siejama su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, reumatoidiniu artritu, širdies ligomis, sunkesniu nėštumu, Alzheimerio liga ar net tam tikrais vėžiniais susirgimais. Kai kurie tyrimai rodo, jog burnos bakterijos gali plisti kraujotaka po visą kūną.
