Periodontologas yra specialistas, kuris gydo problemas, susijusias su jūsų dantenomis ir žandikaulio kaulais.
Ką veikia periodontologas?
Periodontologas yra odontologas, kuris specializuojasi dantenų ligų prevencijoje, diagnostikoje ir gydyme. Jie taip pat padeda valdyti pažengusių dantenų problemų, tokių kaip burnos uždegimas, požymius.
Dantenų ligos ir periodontologai
Dantenų liga atsiranda, kai aplink jūsų dantis esantis audinys užsikrečia, sukeldamas uždegimą. Paprastai tai sukelia ant dantų kaupiasi apnašas formuojančios bakterijos, kurios plinta po dantenų linija.
Ankstyva dantenų ligos forma vadinama gingivitu. Šią būklę galima kontroliuoti gydymu, laikantis burnos higienos ir reguliariai lankantis pas odontologą. Tačiau pažengusi dantenų liga – periodontitas – gali reikalauti išsamesnio gydymo. Tuomet reikia kreiptis į periodontologą.
Kokias ligas gydo periodontologai?
Periodontologas peržiūrės jūsų dantų ir medicinines istorijas. Tada atliks dantų apžiūrą, kad parinktų geriausią gydymo variantą. Tai gali apimti tiek chirurginius, tiek nechirurginius metodus:
Nechirurginiai gydymo metodai
- Skalavimas ir šaknų planavimas: Tai nechirurginiai metodai, skirti pašalinti apnašas ir dantų akmenis iš giliai po dantenų linija. Kartais šios procedūros derinamos su antimikrobiniais ar antibiotikais, priklausomai nuo atvejo.
- Individualūs vaistų taikymo sistemos: Periodontologas gali išrašyti individualiai pritaikytą dantų įspaudą, kuris tiesiogiai taiko receptinius vaistus ant dantų.
Chirurginiai gydymo metodai
Gingivitas ir periodontitas gali sukelti dantenų atsitraukimą, dėl kurio atsiveria danties šaknis. Periodontologas gali atlikti dantenų transplantaciją, kur audinys, dažniausiai paimtas iš burnos stogo, naudojamas dantenų linijos padengimui. Sveika dantenų linija gali padėti sustabdyti dantų ėduonį, sumažinti jautrumą ir skausmą bei pagerinti šypseną.
Kiti chirurginiai gydymo būdai, kuriuos gali atlikti periodontologas, apima:
- Lazerio gydymo metodai
- Regeneracinės procedūros, skatinančios naujų kaulų ir audinių augimą
- Dantų vainiko ilginimas, perteklinio dantenų audinio pašalinimas
- Dantų implantai, skirti pakeičiamo danties arba tilto laikymui
- Periodonto kišenių mažinimo procedūros, dar vadinamos kaulinėmis operacijomis, kad būtų sumažinta erdvė aplink danties šaknį, kur gali kauptis bakterijos
Nors kai kurios technikos skirtos specifiniam dantenų ligų gydymui, kitos taip pat yra prieinamos kosmetiniais tikslais. Periodontologai dažnai siūlo plastinės chirurgijos paslaugas, tokias kaip:
- Dantų vainiko ilginimas, siekiant ištaisyti „dantenų šypseną” ar nelygią dantenų liniją
- Dantenų transplantacijos, siekiant sumažinti ilgų dantų išvaizdą, atsiradusią dėl amžiaus ar ankstesnės dantenų ligos
- Keterės padidinimas, siekiant atkurti natūralų dantenų ir žandikaulio išlinkimą po prarasto danties pakeitimo dirbtiniu dantimi
Periodontologo išsilavinimas ir mokymai
Periodontologo išsilavinimas prasideda nuo odontologijos studijų. Čia jie įgyja dantų chirurgijos daktaro arba odontologijos medicinos daktaro laipsnį. Po baigimo gydytojas tęsia specializuotus mokymus.
Šis procesas apima:
- Penkerius metus odontologijos studijų
- Trijų metų periodontologijos rezidentūrą
Kada reikia apsilankyti pas periodontologą?
Jūsų bendrasis odontologas gali gydyti kai kurias dantenų problemas. Tačiau, jei turite blogėjančią dantenų ligą, sudėtingą atvejį ar dantų praradimo riziką, jūsų odontologas nukreips jus pas periodontologą. Jei pastebite bet kurį iš šių dažnų dantenų ligos požymių ir simptomų, susitarkite dėl apsilankymo pas odontologą, kad sužinotumėte, ar turėtumėte aplankyti periodontologą.
Patinusios ar pūslėtos dantenos
Apnašas ir dantų akmenis formuojančios bakterijos taip pat gali sukelti uždegimą, kuris dažnai yra pirmasis gingivito požymis. Jei tai nėra gydoma, šis uždegimas gali suformuoti kišenes aplink jūsų dantis. Tai padidina infekcijos riziką, kuri gali sukelti dantų praradimą.
Patinusios dantenos dažnai daro dantis atrodančiais mažesniais. Jos gali būti tamsiai raudonos, o ne sveikos šviesiai rausvos spalvos. Ankstyvosiose stadijose šį uždegimą galima gydyti giluminiu valymu pas odontologą ir laikantis burnos higienos namuose.
Lengvai kraujuojančios dantenos
Uždegimas taip pat gali sukelti dantenų kraujavimą, kai valote dantis, naudojate dantų siūlą ar valgote. Kreipkitės į odontologą, jei jūsų dantenos yra jautrios lietimui, jūsų dantų šepetėlis po valymo yra rausvos spalvos arba kai valote dantis ar naudojate dantų siūlą, išspjaunate kraują.
Blogas kvapas iš burnos
Blogas kvapas yra dažnas ir ne visada kelia susirūpinimą. Tačiau, jei gerai rūpinatės burnos higiena ir blogas kvapas nepraeina savaime, tai gali būti infekcijos ar skylučių dantyse požymis.
Skausmingas kramtymas
Ilgainiui dantenų uždegimas gali suformuoti kišenes aplink jūsų dantis, kurios gali juos atlaisvinti, padarydami juos jautresniais. Jums taip pat gali būti sunku kramtyti. Susitarkite dėl apsilankymo pas odontologą, jei pastebite pasikeitimų dantų susijungime ar naujų tarpų atsiradimą tarp dantų.
Periodontologo vizitas gali padėti nustatyti ir gydyti dantenų ligas, užkertant kelią rimtesnėms problemoms ir užtikrinant sveiką burnos būklę.
Atsitraukusios danetos
Atsitraukusios dantenos ne visada yra dantenų ligos požymis. Tai gali atsirasti ir dėl per stipraus dantų valymo, kuris sužaloja dantenų audinį. Periodontologas gali išspręsti šią problemą kosmetiniais tikslais, galimai sumažinant jūsų dantenų problemų riziką ateityje.
Vis dėlto, dantenų atsitraukimas, kuris neatsiranda dėl per dažno valymo, paprastai yra vėlyvosios stadijos dantenų ligos požymis. Tokiu atveju periodontologas gali ištirti problemą ir patarti dėl tinkamo gydymo.
Ko tikėtis vizito pas periodontologą metu
Kai lankotės pas periodontologą, turėtumėte jam pasakyti apie bet kokius simptomus, kuriuos patiriate. Jie gali paprašyti asmeninės informacijos, pavyzdžiui, sveikatos būklės ir vartojamų vaistų.
Periodontologas:
- Peržiūrės jūsų medicinos istoriją, kad nustatytų bet kokius veiksnius, galinčius prisidėti prie jūsų simptomų
- Atliks burnos apžiūrą, kad patikrintų dantenų kraujavimą ir ieškotų apnašų ir dantų akmenų kaupimosi
- Matuos jūsų dantenų kišenių gylį, arba tarpą tarp dantenų ir dantų
- Atliks rentgeno nuotraukas, kad patikrintų kaulų netekimą
Šie testai padės sukurti periodonto gydymo planą. Jūsų gydyme gali dalyvauti periodontologas, odontologas arba burnos higienistas. Antibiotikai arba gilus valymas dažnai gali kontroliuoti ankstyvąsias dantenų ligos stadijas. Pažangesniais atvejais gali prireikti operacijos.
Jūsų periodontologas taip pat gali rekomenduoti gyvenimo būdo pokyčius ir namų gydymo būdus, kad padėtų kontroliuoti dantenų ligas ir užkirstų kelią tolimesnėms problemoms. Jums gali reikėti:
- Valyti dantis šepetėliu ir dantų siūlu du kartus per dieną arba po kiekvieno valgio
- Naudoti minkštų šerelių dantų šepetėlį
- Valyti dantis švelniai
- Naudoti elektrinį dantų šepetėlį, kad padėtų kovoti su apnašų kaupimusi
- Skalauti burną odontologo rekomenduojamu burnos skalavimo skysčiu
- Reguliariai atlikti dantų valymą
- Mesti rūkyti arba kramtyti tabaką
Šios priemonės padės išlaikyti jūsų dantenų sveikatą ir užkirsti kelią rimtesnėms problemoms ateityje.
