Pervaziniai raidos sutrikimai, dažniau žinomi kaip autizmo spektro sutrikimai (ASS), apima platų simptomų spektrą, paveikiantį socialinius įgūdžius, bendravimą ir elgesį. 2013 metais šių raidos sutrikimų terminologija buvo pakeista – visi tokio tipo sutrikimai dabar sujungiami į vieną diagnozę – autizmo spektro sutrikimą. Tai reiškia, kad tokios būklės kaip autistinis sutrikimas, Aspergerio sindromas, vaikystės dezintegracinis sutrikimas ir anksčiau vartotas „pervazinių raidos sutrikimų neapibrėžtas tipas“ tapo dalimi tos pačios diagnozės.
Kokios būna pervazinių raidos sutrikimų formos?
- Autistinis sutrikimas
- Aspergerio sindromas
- Vaikystės dezintegracinis sutrikimas
- Pervazinis raidos sutrikimas, kitaip neapibrėžtas (PDD-NOS)
Visgi šiuolaikinėje medicinoje visos šios būklės laikomos autizmo spektro sutrikimais. Šiame straipsnyje naudojami abu terminai – pervazinis raidos sutrikimas ir autizmo spektro sutrikimas – atspindint istorinį ir dabartinį diagnostikos požiūrį.
Kiek dažni yra šie sutrikimai?
Pervazinis raidos sutrikimas sudaro beveik pusę visų autizmo spektro sutrikimų atvejų – apie 47 %. Tai reiškia, kad daugeliui diagnostas autizmo spektro sutrikimas, jie patenka į šią pogrupį.
Pervaziniai raidos sutrikimai: simptomai
Pagrindiniai požymiai – sunkumai bendraujant, ribota socialinė sąveika, pastovūs, pasikartojantys veiksmai arba rutinos troškimas. Kiekvienas vaikas ar suaugusysis šią būklę patiria skirtingai, todėl simptomų intensyvumas svyruoja nuo labai lengvų iki ryškių.
- Pasikartojantys judesiai, pavyzdžiui, supimasis ar plojimas rankomis
- Sutarimo sunkumai keičiantis rutinoms
- Akių kontakto vengimas
- Sunkumai išreiškiant mintis žodžiu
- Emocijų valdymo iššūkiai
- Monotoniška arba labai aukšta kalbos intonacija
- Bendravimo sunkumai, trūksta pokalbio iniciatyvos
Kiekvieno žmogaus simptomų pobūdis skiriasi, todėl iki šiol nėra dviejų vienodų pervazinį raidos sutrikimą turinčių asmenų.
Kodėl atsiranda pervaziniai raidos sutrikimai?
Šios būklės priežastys laikomos sudėtingu genetinių ir aplinkos veiksnių deriniu. Kol kas nėra tiksliai žinoma, dėl ko išsivysto pervazinis raidos sutrikimas, tačiau išskiriami keli galimi rizikos aspektai:
- Genetika: Dauguma mokslininkų sutaria, kad paveldėtos genų mutacijos stipriai padidina riziką. Nustatyta daugiau nei šimtas skirtingų genų, kurie įvairiai siejami su autizmo spektro sutrikimais, tačiau ne visos mutacijos būdingos kiekvienam pacientui. Kai kurie žmonės turi šiuos genetinius pokyčius neturėdami jokių autizmo požymių.
- Aplinka: Kai kurie išoriniai veiksniai, ypač esant genetiniam polinkiui, gali dar labiau padidinti riziką. Tai gali būti infekcijos ar sąlytis su tam tikromis medžiagomis ar toksinais.
- Biologiniai veiksniai: Tyrimai rodo, kad įtakos gali turėti įvairios organizmo būklės, susijusios su medžiagų apykaita, imunine sistema ar tam tikromis smegenų sritimis.
Pervazinių raidos sutrikimų rizikos veiksniai
- Brolio ar sesers turėjimas, kuriam diagnozuotas šis sutrikimas ar kitoks ASS
- Tam tikros genetinės ligos, pavyzdžiui, „trapiojo X“ sindromas ar Dauno sindromas
- Vyresnis tėvų amžius gimstant vaikui (nuo 35 metų ir daugiau)
- Mažas gimimo svoris
Kokios galimos komplikacijos?
Simptomų sunkumas labai skiriasi – vieni asmenys kalba laisvai, kiti visiškai nekalba. Individualų pagalbos poreikį padeda įvertinti gydytojas, kuris gali rekomenduoti tinkamiausias paslaugas ar pagalbos priemones. Kuo anksčiau pradedamas atitinkamas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad simptomai bus lengvesni ir vaikas išmoks savarankiškumo.
Kaip nustatomi pervaziniai raidos sutrikimai?
Pervazinis raidos sutrikimas diagnozuojamas stebint žmogaus elgesį ir analizuojant raidos istoriją. Specifinių laboratorinių tyrimų ar medicininių testų, galinčių vienaip ar kitaip patvirtinti šią būklę, nėra. Specialistas bendraudamas su vaiku ir jo tėvais vertina vaiko kalbinius, socialinius, elgesio gebėjimus.
Vaikams būtinai rekomenduojama atlikti autizmo spektro sutrikimų patikrą 18–24 mėnesių amžiaus profilaktiniuose vizituose. Gydytojas užduos klausimus apie vaiko kasdienybę, kalbą, judesius, bendravimą, stebės vaiko reakcijas. Jeigu reikia išsamesnės konsultacijos, rekomenduojama kreiptis pas specialistą, išmanantį ASS vertinimą.
Nors dažniausiai diagnozė nustatoma vaikystėje, pervaziniai raidos sutrikimai atpažįstami ir vėliau – paauglystėje ar suaugus. Jei kyla įtarimų dėl šios būklės sau ar savo vaikui, verta pasikonsultuoti su šeimos gydytoju arba su autizmo spektro sutrikimų specialistu.
Pervazinių raidos sutrikimų gydymas ir pagalba
Pagalba šią būklę turintiems asmenims organizuojama individualiai: kiekvienam parenkami labiausiai tinkantys metodai, derinant juos tarpusavyje. Nėra universalaus gydymo, tačiau dažniausiai naudojama keletas pagrindinių strategijų:
Pagrindinės pagalbos kryptys
- Kalbų terapija – padeda ugdyti kalbinę raišką ir supratimą
- Ergoterapija – ugdomi savarankiški kasdieniai įgūdžiai, pavyzdžiui, maudytis, rengtis, valytis dantis
- Fizioterapija – skiriama motoriniams įgūdžiams tobulinti ir fizinei ištvermei stiprinti
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) – siekiama stiprinti palankius elgesio modelius ir slopinti nepageidaujamas reakcijas
Šis pagalbos rinkinys padeda geriau prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo, stiprinti socialinius, komunikacinius ir savitvarkos įgūdžius.
Vaistų taikymas
Vaistai nėra skiriami tam, kad būtų tiesiogiai gydomas pervazinis raidos sutrikimas. Tačiau kai kartu pasireiškia dėmesio sutrikimo, hiperaktyvumo, nerimo ar depresijos simptomai, gydytojai gali rekomenduoti tam tikrus vaistus geresnei gyvenimo kokybei pasiekti.
Papildomi pagalbos būdai
Kai kurie asmenys teigiamai vertina papildomus kūrybiškus ar alternatyvius metodus, kurie derinami su tradiciniu gydymu:
- Meno, muzikos terapija
- Masažai
- Akupunktūra
- Joga
- Meditacija
Specialistas gali patarti, kurios papildomos priemonės jūsų ar jūsų artimojo atveju būtų prasmingos ir naudingos.
Ar įmanoma išvengti pervazinų raidos sutrikimų?
Nėra žinomų būdų, kaip visiškai užkirsti kelią šiams raidos sutrikimams. Tai nėra jūsų kaltė – jų atsiradimą lemia daug veiksnių, kurių kontroliuoti negalite. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad vaikystės vakcinacija nesukelia pervazinių raidos sutrikimų ar autizmo.
Ankstyva diagnozė padeda laiku pradėti reikalingą pagalbą ir lavinimą – tai labai svarbu viso gyvenimo kokybei. Tačiau net ir vyresniame amžiuje pradėta pagalba visada yra veiksminga ir vertinga.
Kada verta pasikonsultuoti su gydytoju?
Jei manote, kad jūsų vaikas gali turėti pervazinį raidos sutrikimą, rekomenduojama aptarti tai su gydytoju, kad jis atliktų reikiamus vystymosi tikrinimus ar, esant poreikiui, pasiūlytų kreiptis į specialistą.
Suaugusieji, pastebintys pasikartojančius sunkumus bendraujant ar prisitaikant prie pokyčių, taip pat raginami kreiptis dėl diagnostikos ir individualios pagalbos plano. Dėl didėjančio supratimo apie autizmo spektro sutrikimus, šiuo metu prieinama kur kas daugiau pagalbos šaltinių nei anksčiau. Svarbu prisiminti – pagalbos ieškoti niekada nevėlu.
