Pilvo abscesas – tai pūlingo uždegimo židinys pilvo ertmėje, susidarantis tada, kai užsikrėtęs skystis kaupiasi ir sudaro uždarą pūlinį. Ši būklė dažnai pasireiškia stipriu negalavimu, o negydomas abscesas gali komplikuotis pavojingomis gyvybei būklėmis, pavyzdžiui, sepsiu.
Pilvo abscesų rūšys
Abscesai skirstomi pagal tikslią vietą pilvo ertmėje:
- Intraperitoniniai pūliniai – susiformuoja pilvo viduje, po diafragma, šalia žarnyno, skrandžio ar dubenyje. Šiai grupei priklauso ir pūliniai tarp diafragmos ir kepenų (subfreniniai abscesai).
- Retroperitoniniai abscesai – pūliniai, išsivystę inkstuose ar kasoje.
- Vidaus organų abscesai – susiformuoja tokiuose organuose kaip kepenys ar blužnis.
Pilvo absceso simptomai
Klinikiniai požymiai priklauso nuo absceso padėties, tačiau dažniausiai pasireiškia:
- Naujai prasidėjęs stiprus, pastovus pilvo, nugaros apačios, peties ar net krūtinės skausmas.
- Kūno temperatūros pakilimas.
- Noras nevalgyti, apetito sumažėjimas.
- Pykinimas.
- Netikėtas svorio mažėjimas be aiškios priežasties.
Pilvo absceso atsiradimo priežastys
Pagrindinė pūlinių susidarymo priežastis – bakterinė infekcija. Kai bakterijos patenka į pilvo ertmę, imuninė sistema pradeda intensyvų uždegiminį atsaką ir siunčia baltuosius kraujo kūnelius kovoti su infekcija. Šio proceso metu aplinkiniai audiniai žūsta, susidaro ertmė, kuri prisipildo pūliais ir virsta abscesu.
Abscesas gali susiformuoti, jei:
- Pilve įvyksta bakterinė infekcija.
- Yra uždegiminė liga (pvz., Krono liga, divertikulitas ar dubens organų uždegimas).
- Po pilvo operacijos prasideda infekcija.
- Patiriama trauma, tokia kaip durtinė ar šautinė žaizda, pro kurią į pilvą patenka bakterijų.
Nesikreipiant į gydytojus, uždegimas gali plisti ir sukelti grėsmingas komplikacijas – sepsį ar vidaus organų veiklos sutrikimą.
Kaip nustatomas pilvo abscesas
Kai įtariama ši būklė, gydytojas pirmiausia apklaus jūsų simptomus ir atliks fizinį ištyrimą. Norint patikslinti diagnozę, dažnai skiriami kraujo tyrimai (bendrasis kraujo tyrimas) bei vaizdo diagnostikos procedūros:
- Pilvo ultragarsinis tyrimas.
- Krūtinės rentgenograma.
- Kompiuterinė tomografija (KT) – būtent šis tyrimas dažniausiai naudojamas abscesui aptikti.
- Magnetinio rezonanso tomografija (MRT).
Dažnai taikomas ir punktatas – smulkaus adatos dūrio pagalba paimamas pūlio mėginys iš absceso, kuris vėliau tiriamas siekiant nustatyti sukėlėją.
Kaip gydomas pilvo abscesas
Šios būklės valdymas paremtas dviem pagrindiniais etapais: reikalinga antibiotikų terapija, slopinanti bakterijų dauginimąsi, ir pūlio pašalinimas iš absceso. Vienas iš efektyviausių gydymo metodų – perkateterinė absceso drenažo procedūra (PAD).
Jos metu į pūlinį įvedamas plonas vamzdelis arba kateteris, pro kurį pūliai nuteka į prijungtą talpą. Kad įvedimo vieta būtų tiksliai nustatyta, naudojami KT arba MRT tyrimai. Procedūros metu taikoma vietinė nejautra – pacientas būna sąmoningas, bet nejaučia skausmo. Po operacijos kartais tenka keletą dienų turėti įvestą drenažą, kol pūlinys visiškai išvalomas.
Galimos gydymo komplikacijos
- Kraujavimas.
- Skausmas po procedūros.
- Žaizdos infekcija.
Ką tikėtis po diagnozės?
Daugeliu atvejų, laiku pradėjus gydymą antibiotikais ir atlikus absceso drenažą, paciento būklė stabilizuojasi, pūlinys praeina. Tačiau reikia turėti omenyje, kad pilvo abscesas dažnai yra kitų lėtinių ligų ar uždegimų pasekmė, tad pagrindinė būklė, sukėlusi infekciją, gali išlikti ir po gydymo.
Kada būtina kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės medicininės pagalbos, jei jaučiate karščiavimą, nepraeina pilvo skausmas ar atsiranda kitų anksčiau išvardytų simptomų. Tokie požymiai gali rodyti, kad pūlinys vėl susidarė arba kyla komplikacijų.
