Japonijos mokslininkai teigia sėkmingai persodinę inkstų audinį tarp žiurkių vaisių, kai jie dar buvo gimdoje. Tyrimas dar turi būti peržiūrėtas, tačiau autoriai mano, kad tai yra pirmasis žingsnis kelyje, galinčioje ateityje sukelti žmonių ksenotransplantaciją gimdoje.
Tyrimas buvo sutelktas į naujagimių būklę, vadinamą Poterio seka, kuri gali atsitikti, kai vaisiui augant nėra pakankamai amniono skysčių. Be daugelio galimų simptomų, inkstai gali būti labai paveikti, sukelti ligą arba net neleisti jiems vystytis.
Savo darbe, kuris buvo paskelbtas kaip išankstinis spaudinys, autoriai aiškina, kad kūdikiai, gimę su šiomis problemomis, dažnai neišgyvena pakankamai ilgai, kad būtų gydomi dializėmis, todėl reikia rasti būdą, kaip „įveikti atotrūkį“ iki Esate pakankamai seni, kad būtų galima taikyti invazinius gydymo būdus. Tikimasi, kad persodinus kiaulių vaisiaus inkstus į žmogaus vaisius vieną dieną būtų galima išspręsti šią problemą, tačiau, kaip galite įsivaizduoti, tai vis dar yra labai eksperimentinis metodas.
„Mūsų projektas yra pirmasis tokio pobūdžio“, – „Nature News“ sakė pagrindinis autorius Takashi Yokoo iš Jikei universiteto medicinos mokyklos.
Delikati procedūra apėmė nėščių žiurkių anesteziją ir rūpestingą gimdos atidengimą. Maži inkstai jau buvo pašalinti iš donoro vaisiaus ir buvo suleisti per gimdos sienelę ir maždaug 5 milimetrus po vaisiaus recipiento oda. Inkstai anksčiau buvo pažymėti žaliais fluorescenciniais baltymais, todėl chirurgai galėjo patikrinti, ar audinys buvo sėkmingai perkeltas.
Nustatyta, kad vidutinis transplantacijos sėkmės rodiklis yra 88 proc. Iš devynių persodintų vaisių, visi, išskyrus vieną, turėjo žalio fluorescencinio baltymo požymių, kai jie gimė praėjus kelioms dienoms po operacijos. Atrodė, kad inkstai taip pat vystosi normaliai, nors jie buvo atskirti nuo žiurkių šlapimo takų ir tyrėjai turėjo juos nusausinti rankiniu būdu.
Vienas ypač įdomus pastebėjimas buvo tai, kad žiurkės šeimininkės kraujagyslės pradėjo augti donoro audinyje, o tai yra puiki žinia, kai kalbama apie transplantato atmetimo galimybę. „Šiuo atveju šeimininkas įsiskverbia į organą, o jūs tai įveikiate. Tai buvo tikrai šaunu“, – „Nature News“ sakė vaisiaus chirurgas Glennas Gardeneris, kuris nedalyvavo darbe.
Mokslininkai netgi eksperimentavo su vaisiaus pelių inkstais, tarprūšine transplantacija, labiau atsižvelgiant į siūlomą kiaulių inkstų naudojimą žmonėms. Jie rašo savo dokumente, kad tai buvo sėkminga, „patvirtinusi persodintų inkstų brendimą ir pademonstravusi mažesnį audinių pažeidimą dėl atmetimo, palyginti su pelių vaisiaus inkstų persodinimu suaugusioms žiurkėms“.
Akivaizdu, kad mes vis dar esame labai ankstyvoje šio tyrimo stadijoje. Tačiau organų transplantacija, įskaitant ksenotransplantaciją, pastaraisiais metais sparčiai plinta. Matėme pirmą sėkmingą genetiškai modifikuoto kiaulės inksto transplantaciją žmogui; novatoriški būdai, kaip panaudoti gyvūnų organus, norint atpirkti laiko laukiančiųjų sąraše; ir net širdis perskrido per vandenyną pasitikti savo gavėjo.
Tokiomis aplinkybėmis transplantacijos į gimdą neatrodo tokios nerealios ir tikrai pakeistų vaikų, gimusių su visų rūšių organų defektais, žaidimą.
Yokoo sakė „Nature News“, kad kitas komandos žingsnis yra prašyti etinio patvirtinimo atlikti eksperimentus su žmonėmis, tačiau tai tikriausiai dar toli. Tai viena kelionė, kurią daugelis tikrai atidžiai stebės.
Tyrimas, kuris dar nepatvirtintas tarpusavio peržiūros, buvo paskelbtas bioRxiv.
