Placenta yra esminis organas nėštumo metu, kuris užtikrina vaisiaus aprūpinimą deguonimi ir maisto medžiagomis. Tačiau kartais nutinka taip, kad placenta atplyšta nuo gimdos sienelės anksčiau, nei numatyta – ši būsena vadinama placentos atšokimu. Tai viena iš sudėtingesnių nėštumo komplikacijų, galinti sukelti rimtų grėsmių tiek moteriai, tiek dar negimusiam kūdikiui.
Kas yra placentos atšokimas?
Placentos atšokimas – tai būklė, kai placenta, kuri paprastai būna tvirtai pritvirtinta prie gimdos sienelės, visiškai arba iš dalies atsiskiria dar prieš prasidedant gimdymui. Kadangi per placentą vyksta visos svarbiausios medžiagų apykaitos tarp vaisiaus ir motinos, šis atitrūkimas sumažina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą kūdikiui, o taip pat sukelia kraujavimą mamai.
Kaip dažnai pasitaiko ši komplikacija?
Su placentos atšokimu susiduria maždaug 1 iš 100 nėščiųjų – taigi tai nėra dažna, tačiau pakankamai reikšminga problema. Dažniausiai ši komplikacija išryškėja trečiąjį nėštumo trimestrą, po 28-os nėštumo savaitės, bet gali įvykti ir po 20-os savaitės.
Placentos atšokimo tipai ir skirtumai
- Dalinis atšokimas – tai atvejis, kai placenta tik iš dalies atsiskiria nuo gimdos sienelės.
- Visiškas atšokimas apima viso placentos paviršiaus atsiskyrimą nuo gimdos sienos, todėl dažniausiai pasireiškia gausesniu kraujavimu.
- Matomas atšokimas pasižymi pastebimu ir nuo vidutinio iki gausaus kraujavimo iš makšties.
- Pasislėpęs (nematomas) atšokimas – kai kraujavimas vyksta tarp placentos ir gimdos sienelės, bet išorėje kraujo nesimato.
Placentos atšokimo simptomai
Kiekvienai nėščiajai simptomai gali būti skirtingi, tačiau dažniausiai šią problemą išduoda makšties kraujavimas kartu su spazmais ar pilvo skausmu, ypač trečiąjį trimestrą. Dėl atšokimo gali pasireikšti ir šie požymiai:
- Apatinės pilvo dalies arba nugaros skausmas.
- Ilgesnės ir stipresnės nei įprasta sąrėmiai.
- Padidėjęs gimdos jautrumas.
- Judesio pojūčių sumažėjimas – vaisius juda mažiau nei paprastai.
Kraujavimo kiekis gali nevienareikšmiškai parodyti atšokimo sunkumą – jis gali būti tiek gausus, tiek minimalus, dažnai kraujas net nepastebimas (nėštumo metu kraujas lieka už placentos). Skausmo pobūdis kinta nuo lengvo spazmavimo iki staiga užklumpančių, labai intensyvių sąrėmių.
Pastebėjus bet kokį neįprastą kraujavimą ar kramtymą nėštumo metu, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Placentos atšokimo priežastys ir rizikos veiksniai
Tikrosios šios komplikacijos priežastys dažnai lieka neaiškios, tačiau gydytojai žino, kad tam tikros aplinkybės ir sveikatos būklės padidina riziką susidurti su placentos atšokimu. Riziką didina:
- Pilvo traumos – pavyzdžiui, griuvimas ar smūgis į pilvą.
- Ankstesnių nėštumų metu buvęs placentos atšokimas.
- Daugiavaisis nėštumas.
- Padidėjęs kraujospūdis, nėščiųjų cukrinis diabetas ar preeklampsija.
- Rūkymas ar narkotinių medžiagų vartojimas nėštumo metu.
- Moterims virš 40 metų ši komplikacija pasitaiko dažniau.
- Gimdos miomos, genetiniai kraujo krešumo sutrikimai.
- Ankstyvas vaisiaus vandenų nutekėjimas ar jų sumažėjimas.
- Infekcijos gimdoje ar vaisiaus aplinkoje (chorioamnionitas).
Dažniausiai placentos atšokimą sukeliančių veiksnių neįmanoma visiškai kontroliuoti. Traumos, tokios kaip kritimai ar avarijos, laikomos didžiausia grėsme. Tačiau tokių veiksmų kaip paprastas pilvo paspaudimas ar nelygus važiavimas transporto priemonėmis, dažniausiai tokios komplikacijos nesukelia.
Kaip atpažįstamos komplikacijos?
Placentos atšokimo pasekmės gali paveikti tiek kūdikį, tiek motiną. Kūdikio atveju gresia ankstyvas gimdymas, mažas gimimo svoris, augimo sulėtėjimas, taip pat smegenų pažeidimas dėl deguonies trūkumo ir netgi prarasta gyvybė. Moteriai kyla rizika netekti daug kraujo, vystosi mažakraujystė, kraujo krešėjimo sutrikimai, gali prireikti kraujo perpylimo ar pagalbos dėl inkstų veiklos sutrikimų.
Kaip diagnozuojamas placentos atšokimas?
Diagnozei nustatyti gydytojas įvertina pasireiškusius simptomus, atlieka apžiūrą ir paskiria papildomus tyrimus. Įprastai vertinamas kraujavimo kiekis, skausmo pobūdis ir intensyvumas, simptomų trukmė. Atliekami tyrimai:
- Kraujo spaudimo matavimai.
- Sąrėmių stebėjimas.
- Vaisiaus širdies ritmas ir judesiai stebimi nuolatiniu monitoravimu.
- Ultragarsinis tyrimas, kuris leidžia įvertinti kraujavimo židinį ir vaisiaus būklę.
- Kraujo ir šlapimo tyrimai.
Pagal simptomų ir tyrimų duomenis gydytojai išskiria tris atšokimo laipsnius:
- Lengvas – minimalus kraujavimas, retkarčiais sąrėmiai, nėra grėsmės vaisiui ar mamai.
- Vidutinis – kraujavimo kiekis didesnis, sąrėmiai dažnesni, galimi vaisiaus būklės pablogėjimo požymiai.
- Sunkus – stiprus arba viduje pasislėpęs kraujavimas, vaisiaus ir motinos gyvybės požymiai drastiškai blogėja.
Placentos atšokimo gydymas
Atsiskyrus placentai, jos sugrąžinti į pradinę vietą neįmanoma. Gydymo taktika priklauso nuo atšokimo sunkumo, nėštumo trukmės, vaisiaus ir motinos būklės. Svarbiausi dalykai, į kuriuos atsižvelgiama:
- Kiek laiko laukiamasi – svarbu gestacinis amžius.
- Ar vaisius patiria deguonies trūkumą, ar yra ūmių gyvybės grėsmių.
- Bendras paciento ir vaisiaus būklės vertinimas.
- Prarasto kraujo kiekis.
Jei vaisius dar neatėjo laikui gimti, o placentos atšokimas mažo masto, dažnai siūloma griežtai stebėti būklę ir ilsėtis, gydytis stacionare arba namuose. Kartais skiriami vaistai – pvz., kortikosteroidai, kad greičiau subręstų vaisiaus plaučiai.
Sunkiais atvejais, ypač kai jaučiama reali grėsmė motinai ar kūdikiui, tenka nedelsiant gimdyti, nesvarbu, kurią nėštumo savaitę. Dažniausiai tokiais atvejais atliekamas skubus cezario pjūvis.
Net jei atšokimas buvo minimalus, gydytojai sprendžia, ar galima tęsti nėštumą, nuolat vertina vaisiaus raidos rodiklius ir motinos savijautą. Jei būklė blogėja ar prasideda stiprus kraujavimas, priimamas sprendimas dėl gimdymo.
Prevencija ir rizikos mažinimas
Visiškai išvengti placentos atšokimo, deja, neįmanoma, tačiau galima sumažinti riziką laikantis kelių svarbių rekomendacijų:
- Vengti rūkymo ir narkotinių medžiagų.
- Stengtis laikyti kraujospūdį normos ribose.
- Gydyti lėtines sveikatos būkles pagal gydytojo nurodymus.
- Visada saugotis nuo traumų ir įprastai naudoti saugos diržus kelionės metu.
- Nedelsiant informuoti gydytoją apie atsiradusį kraujavimą ar bet kokias traumas pilvo srityje.
Ką verta žinoti apie prognozę?
Kaip viskas klostysis po placentos atšokimo, priklauso nuo daugelio veiksnių: atšokimo laipsnio, kraujavimo gausos ir nėštumo trukmės. Įvykus komplikacijai, laukia labai atidi specialistų priežiūra ir dažnesni vizitai. Jeigu nėštumas pasiekė vėlyvą stadiją, didesnė tikimybė palankiai baigčiai.
Vaiko išgyvenamumui lemiamas yra gimdymo laikas ir atšokimo sunkumas. Kuo anksčiau aptinkama ši problema – tuo didesnė tikimybė išvengti rimtų komplikacijų. Tačiau sunkių atšokimų atveju apie 15 proc. atvejų baigiasi vaisiaus netektimi.
Moterims, kurioms buvo placentos atšokimas, rizika, kad ši komplikacija pasikartos ateityje, yra apie 15 proc. Jei buvo jau du tokie atvejai – rizika padidėja iki 25 proc.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Jei nėštumo metu prasidėtų kraujavimas, spazmai ar pilvo srities skausmas, ypač paskutinio trimestro metu, skubiai kreipkitės į gydymo įstaigą.
Dažniausi klausimai apie placentos atšokimą
- Kuo skiriasi placentos atšokimas ir placenta previa? Placenta previa – tai būsena, kai placenta dengia gimdos kaklelį. Tokiu atveju placenta trukdo natūraliam vaisiaus gimimui, bet ji vis dar lieka pritvirtinta prie gimdos vaidens. Placentos atšokimas – kai placenta praranda ryšį su gimdos sienele. Abu atvejai gali pasireikšti kraujavimu.
- Ar seksas ar čiaudulys gali sukelti placentos atšokimą? Paprastai lytiniai santykiai nėštumo metu saugūs, jei gydytojas nenurodė kitaip. Čiaudulys bei nedidelė fizinė įtampa placentos atšokimo nesukelia.
- Ar rūkymas pavojingas? Taip, rūkančios nėščiosios patiria didesnę tiek placentos, tiek kitų nėštumo komplikacijų riziką.
