Pulsinis spaudimas – tai skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio kraujospūdžio rodmenų. Didesnis nei įprasta pulsinis spaudimas, vadinamas plačiuoju, dažnai signalizuoja, kad širdies veikloje arba kraujagyslių būklėje yra pokyčių. Tokie skirtumai gali atsirasti dėl su amžiumi susijusio aortos sustandėjimo, padidėjusio skydliaukės aktyvumo ar kitų priežasčių.
Kas yra pulsinis spaudimas
Norint apskaičiuoti pulsinį spaudimą, reikia nuo sistolinio kraujospūdžio (aukštesnio skaičiaus) atimti diastolinį (žemesnį skaičių). Tai rodiklis, kuris leidžia įvertinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiksmingumą.
Pulso spaudimo normos
Daugumos suaugusiųjų pulsinis spaudimas svyruoja tarp 40 ir 60 mm Hg. Jei šis skirtumas viršija 60 mm Hg, jis laikomas per dideliu – plačiuoju pulsiniu spaudimu.
Kaip matuojamas pulsinis spaudimas
Pirmiausia matuojamas kraujospūdis – dažniausiai tai daroma automatiniu kraujospūdžio matuokliu arba klasikiniu manometru su stetoskopu. Gauti du sistolinio ir diastolinio spaudimo skaičiai, vieną iš jų atimame iš kito – tai ir yra pulsinis spaudimas.
Ką gali reikšti padidėjęs pulsinis spaudimas
Kai skirtumas tarp sistolinio ir diastolinio spaudimo didelis, tai gali rodyti tam tikrus širdies ar kraujagyslių pokyčius. Priežastys gali būti įvairios, pavyzdžiui, arterijų standėjimas ar aktyvesnė skydliaukės veikla.
- Padidėjusio pulsino spaudimo fone didėja rizika susirgti prieširdžių virpėjimu, kai širdies viršutinės kameros ima plazdėti, o ne tvarkingai susitraukti.
- Be to, plačias pulsinis spaudimas neretai susijęs su širdies vainikinių arterijų ligomis ar net infarkto rizika.
Galimi simptomai
Pats padidėjęs pulsinis spaudimas paprastai nesukelia jokių tiesioginių pojūčių. Tačiau laikui bėgant, atsižvelgiant į pagrindinę priežastį, galite pastebėti ir kitų širdies ar kraujotakos sistemos sutrikimų simptomų. Kokie jie bus – priklauso nuo to, kas lėmė šį pokytį.
Kaip koreguojamas padidėjęs pulsinis spaudimas
Norint sumažinti platų pulsinį spaudimą, dažniausiai stengiamasi koreguoti pagrindinę problemą, dėl kurios atsirado šis pokytis. Svarbiausia – sureguliuoti kraujospūdį. Kartais to pasiekti pavyksta pakeitus gyvenimo būdą: laikantis sveikos mitybos, didinant fizinį aktyvumą, ribojant druskos vartojimą, atsisakant rūkymo.
- Jeigu šių priemonių nepakanka, gydytojas gali paskirti vaistų spaudimui mažinti.
- Vaistai dažnai derinami su kitomis priemonėmis, kad pasiekti ilgalaikes naudos.
- Kokį gydymą skirti – priklauso nuo konkrečios priežasties ir individualių poreikių.
Trumpai apie esmę
Plačias pulsinis spaudimas dažniausiai rodo, kad širdis ar kraujagyslės neveikia taip, kaip turėtų. Jei matuojantis spaudimą pastebite, kad pulsinis spaudimas netikėtai padidėjo, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju. Tik jis gali nustatyti, kas sukėlė šiuos pokyčius, bei paskirti tinkamą gydymą ir stebėjimą.
