Polimialgija reumatika – tai uždegiminė būklė, būdinga vyresniems nei 50 metų žmonėms. Šią ligą atpažinti nesunku dėl staigaus, dažniausiai simetriško skausmo ir sustingimo kaklo, pečių, klubų, viršutinių rankų, šlaunų bei sėdmenų srityse. Dažniausiai labiausiai vargina rytinis sąnarių sustingimas, kuris užtrunka ne mažiau kaip pusvalandį. Nepaisant stipraus skausmo, aktyvus judėjimas dažnai jį palengvina.
Paplitimas ir rizikos veiksniai
Polimialgija reumatika retai pasitaiko jaunesniems žmonėms – dažniausiai ji nustatoma asmenims, kuriems per 70 metų. Ypač dažniau ši liga pasireiškia moterims ir šiaurinės Europos kilmės žmonėms. Su amžiumi rizika sirgti šia liga tik didėja.
Polimialgija reumatika: simptomai
Pagrindiniai polimialgijos reumatikos požymiai – staiga prasidedantis didelių sąnarių, ypač pečių ir klubų, skausmas bei sustingimas. Nemalonūs pojūčiai dažniausiai apima abi kūno puses, plinta į rankas, šlaunis, sėdmenis ar nugarą. Ligą gali lydėti bendras silpnumas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, svorio mažėjimas, nedidelis karščiavimas, kartais patinsta riešai ar plaštakos.
- Sustingimas ir sąstingis užtrunka ilgiau nei 30 minučių, ypač iš ryto ar po ilgesnio nejudrumo.
- Bendras jėgų trūkumas.
- Nuolatinis nuovargis.
- Bloga bendra savijauta.
- Apetito praradimas ar nepaaiškinamas svorio netekimas.
- Patinimai rankose ar aplink riešus.
- Lengvas karščiavimas.
Apie dešimtadalis ar net penktadalis sergančiųjų polimialgija reumatika turi ir kitą rimtą sveikatos sutrikimą – gigantinių ląstelių arteritą, dar vadinamą laikine arterija. Ši uždegiminė kraujagyslių liga gali sukelti rimtų komplikacijų.
Kodėl prasideda polimialgija reumatika?
Tikslios polimialgijos reumatikos priežastys iki šiol nėra žinomos, tačiau tikėtina, kad tam įtakos turi genetika, imuninės sistemos veiklos sutrikimai (autoimuninė reakcija), natūralūs senėjimo pokyčiai, kai kurie išoriniai veiksniai (pavyzdžiui, infekcijos) ir sąnarių bursitas – tai yra uždegimai klubų arba pečių srityje esančiuose tepaliniuose maišeliuose.
Kas padidina susirgimo riziką?
- Amžius – dažniau serga vyresni nei 50 metų žmonės, ypač 70–75 metų amžiaus grupėje.
- Lytis – moterys kenčia net kelis kartus dažniau nei vyrai.
- Rasė ir kilmė – didžiausias paplitimas stebimas šiaurės europiečių tarpe.
Kokios galimos komplikacijos?
Negydant polimialgija reumatika gali labai apsunkinti kasdienį gyvenimą: gali būti sunku atlikti paprastus veiksmus, pavyzdžiui, apsirengti, pakelti rankas, atsisėsti ar išlipti iš automobilio. Viena iš pavojingiausių komplikacijų – ryšys su gigantinių ląstelių arteritu, kuris gali sukelti pagrindinės kūno arterijos uždegimą ir su tuo susijusias grėsmingas būkles, pavyzdžiui, aortos aneurizmą.
Diagnostika
Polimialgija reumatika gali būti sudėtinga atskirti nuo kitų panašių ligų, tokių kaip reumatoidinis artritas, spondiloartropatijos, pseudopodagra, miozitas ar degeneraciniai sąnarių pažeidimai. Gydytojai pirmiausia surenka detalią ligos istoriją ir atlieka klinikinį ištyrimą, vertina simptomus.
Specifinių kraujo tyrimų šiai ligai nėra, tačiau dažnai atliekami pagrindiniai bendrieji tyrimai, tokie kaip:
- Bendras kraujo tyrimas (BKT)
- C-reaktyvinio baltymo (CRB) kiekis
- Eritrocitų nusėdimo greitis (ENG)
- Skydliaukės hormonų tyrimai
- Kreatinkinazės koncentracija kraujyje
Dažnai ligos diagnozę patvirtina ypač greita teigiama organizmo reakcija į mažas gydomąsias steroidų dozes. Pradėjus gydymą, daugeliui pacientų savijauta pagerėja vos per kelias dienas.
Gydymo principai
Polimialgijos reumatikos gydymas dažniausiai pradedamas nuo mažų kortikosteroidų dozių – įprastai skiriama nuo 10 iki 15 mg prednizolono per dieną. Skausmas ir sąstingis greitai mažėja, o pagerėjus būklei steroidų dozė palaipsniui mažinama, tai gali užtrukti vienerius ar dvejus metus ar net ilgiau. Kai kuriems ligoniams steroidų reikia ir ilgiau, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.
Kartais papildomai gali būti paskirta vaistų, skirtų imuninės sistemos sukeltam uždegimui mažinti ar leidžiančių sumažinti steroidų dozę. Nors kiti preparatai (pvz., metotreksatas ar biologinei terapijai priklausantys vaistai) taip pat tiriami, kol kas nėra pakankamai duomenų apie jų saugumą ar veiksmingumą gydant polimialgiją reumatiką.
Fizinė veikla ir poilsis – ne mažiau svarbūs gydymo komponentai. Kasdienė mankšta ir judėjimas padeda palaikyti raumenų jėgą bei sąnarių paslankumą. Gydytojai dažnai rekomenduoja lengvą sportą – vaikščioti, plaukioti, važinėti stacionariu dviračiu. Be to, naudinga ir kineziterapija, padedanti mažinti skausmą ir išsaugoti judesius.
Profilaktika
Kol kas nėra aišku, kaip polimialgijos reumatikos būtų galima išvengti, nes tikrosios ligos priežastys dar nenustatytos.
Prognozė ir ateitis
Daugumai žmonių, kuriems laiku paskiriamas gydymas, polimialgijos reumatikos simptomai ženkliai sumažėja ar visai pradingsta per kelias dienas. Dėl to ankstyva diagnostika ir tinkama pagalba leidžia greitai grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo, o rimtas darbingumo praradimas ar neįgalumas dėl šios ligos pasitaiko labai retai.
Tiesa, naujausi tyrimai rodo, kad polimialgija reumatika didina riziką susirgti ateroskleroze (kraujagyslių „kalkėjimu“), nors tai ir netrumpina gyvenimo trukmės.
Dažniausiai gydymo kursas trunka nuo vienerių iki dvejų metų, bet kai kuriais atvejais reikia žymiai ilgiau. Svarbu žinoti, kad be gydymo liga beveik niekada nepranyksta pati, nors retais atvejais ji gali išnykti per metus ar net užsitęsti iki penkerių metų.
Kasdienis gyvenimas su polimialgija reumatika
Norint geriau jaustis ir kontroliuoti ligą, būtina laikytis gydytojo nurodymų, tvarkingai vartoti paskirtus vaistus bei subalansuotai maitintis. Kiekybiškai svarbu rasti pusiausvyrą tarp aktyvios veiklos ir poilsio – lengva kasdienė mankšta gerina raumenų tonusą, tačiau poilsis padeda išvengti nuovargio. Pagerėjus simptomams didžioji dalis žmonių vėl gali normaliai gyventi ir grįžti prie savo įprastų kasdieninių veiklų.
Kada kreiptis į gydytoją?
Net vartojant nedideles steroidų dozes gali pasireikšti įvairių šalutinių reakcijų. Jei pastebite šiuos požymius, pasitarkite su gydytoju:
- Pradėję greitai augti kūno svoriui
- Pakilus kraujospūdžiui
- Mieguistumui ar nemigai
- Oda lengvai mėlyniuoja, tampa plona
- Atsiranda regėjimo sutrikimų ar vystosi katarakta
- Kaulų retėjimas (osteoporozė)
Polimialgija reumatika neretai būna kartu su gigantinių ląstelių arteritu, todėl jei jaučiate galvos skausmą, regėjimo pokyčius, karščiavimą, nuovargį, žandikaulio skausmą, apetito stoką ar būti jautrūs aplink galvą ar smilkinius – taip pat kreipkitės į gydytoją.
Klausimai, kuriuos verta aptarti su gydytoju
- Kas sukėlė mano ligą?
- Kokį gydymo būdą rekomenduojate?
- Kokiems šalutiniams poveikiams turiu būti pasiruošęs?
- Ar liga gali būti susijusi su gigantinių ląstelių arteritu?
- Kokių komplikacijų gali kilti?
- Kaip galima užkirsti kelią ligos sugrįžimui?
