Portalinė hipertenzija – tai padidėjęs kraujospūdis vartų venoje ir smulkesnėse jos atšakose, kurios sudaro vadinamąją vartų venų sistemą. Ši sistema surenka kraują iš skrandžio, žarnyno, kasos bei blužnies ir nukreipia jį į kepenis per vartų veną. Kepenys šį kraują išvalo, prieš grąžindamos atgal į širdį ir bendrą organizmo kraujotaką.
Kas sukelia portalinę hipertenziją
Dažniausiai portalinė hipertenzija išsivysto dėl kliūčių ar kraujotakos sulėtėjimo vartų venoje. Užsitęsęs spaudimas priverčia organizmą nukreipti kraują kitais keliais – į kitas venas, kurios dėl papildomo krūvio išsiplečia, jų sienelės silpnėja ir gali pradėti tekinti skysčius į pilvą ar net plyšti ir kraujuoti.
Vakarų šalyse dažniausia portalinės hipertenzijos priežastis – kepenų cirozė (randėjimas dėl ilgalaikės kepenų ligos). Rando audinys kepenyse trukdo normaliai kraujo tėkmei per vartų veną. Kai kuriose pasaulio vietose dažniau pasitaiko infekcija, vadinama šistosomoze – šiuo parazitu serga šimtai milijonų žmonių visame pasaulyje. Priežastimis gali būti ir kepenų granulomos (uždegiminės židininės sankaupos, dažnai pasireiškiančios esant infekcijoms), taip pat įvairūs kraujo krešuliai, susidarantys vartų venų sistemoje.
Kokios komplikacijos galimos
Padidėjęs spaudimas vartų venoje gali lemti pavojingas komplikacijas. Ypač rizikingas yra vidinis kraujavimas iš išsiplėtusių venų, dažniausiai stemplėje ar skrandyje. Be to, gali išsivystyti ascitas (skysčių kaupimasis pilvo ertmėje), pradingti aiškus sąmonės suvokimas, imti tinti kojos, sutrikti kepenų bei kitų organų veikla.
Kai kraujas stumiamas aplinkinėmis venomis, jos išsiplečia ir gali pradėti kraujuoti. Skysčio kaupimasis (ascitas) sukelia pilvo pūtimą ir greitą svorio prieaugį, sunkiais atvejais kvėpavimas gali pasunkėti. Blužnis dėl padidėjusio krūvio padidėja ir ima per daug šalinti kraujo ląstelių, todėl prastėja krešumas ir imuninė apsauga. Kai kuriems žmonėms sumažėja deguonies prisotinimas kraujyje, o kai kraujotaka aplenkia kepenis, organizme kaupiasi toksinai, sukeldami sąmonės sutrikimus (hepatinė encefalopatija). Retais atvejais dėl susiaurėjimo inkstuose vystosi inkstų nepakankamumas.
Ligos simptomai
- Kraujas vėmaluose arba išmatose
- Padidėjęs pilvo apimtis, greitas svorio augimas dėl susikaupusio skysčio
- Kojų ir pėdų tinimas
- Suvokimo sutrikimai ar sumišimas
Iš pradžių ligos simptomai gali visai nepasireikšti. Tyrimai rodo, kad net 90% žmonių, kuriems nustatyta cirozė, jau turi portalinę hipertenziją iki pasirodant pirmiesiems požymiams. Daliai jų iki 40% atsiranda didelės, plyšti linkusios venos.
Kaip nustatoma ši būklė
Portalinės hipertenzijos diagnozė paprastai grindžiama ligos požymiais ir simptomais; spaudimo matavimas venose atliekamas rečiau dėl procedūros sudėtingumo. Gydytojas atkreipia dėmesį į padidėjusias venas, kepenų ar blužnies padidėjimą, kraujo netekimo požymius, pilvo skysčius, sušlubavusį sąmoningumą, sumažėjusį kraujo kūnelių kiekį, linkimą mėlynuoti ar kraujuoti.
Kraujo tyrimai padeda įvertinti kepenų ir inkstų būklę, blužnies aktyvumą ir galimas kraujo ligas. Vaizdiniai tyrimai, ypač Doplerio ultragarso, leidžia matyti kraujotakos pokyčius venų sistemoje, nustatyti kliūtis ar kraujotakos pakitimus. Jei kyla įtarimų dėl vidinio kraujavimo, atliekamas endoskopinis tyrimas – taip aptinkamos kraujuojančios ar neseniai plyšusios venos, o dažnu atveju kraujavimą galima stabdyti vietoje per endoskopą.
Kaip gydoma portalinė hipertenzija
Gydymas priklauso nuo priežasties ir komplikacijų. Jei priežastis – infekcija ar kraujo krešulys, skiriami vaistai nuo šių priežasčių, kartais liga suvaldoma visiškai. Tačiau jei susidaręs didelis randėjimas (cirozė), spaudimas venoje išlieka ir būtina ilgalaikė priežiūra. Pagrindinis gydymo tikslas – valdyti komplikacijas ir užkirsti kelią grėsmingam kraujavimui.
Pagrindiniai kraujavimo valdymo būdai yra endoskopinės procedūros – kraujuojančios venos sukietinamos specialiu tirpalu (skleroterapija) arba užrišamos mažomis gumytėmis (band ligavimas). Vaistai, tokie kaip beta adrenoblokatoriai, mažina spaudimą, o kraujagyslių susitraukimą skatinantys vaistai padeda sumažinti išsiplėtusių venų dydį.
- Kompensuojant komplikacijas gali būti taikoma deguonies terapija, dializė (inkstų nepakankamumo atveju), smegenų funkciją stabilizuojantys vaistai, skysčio šalinimas iš pilvo (paracentezė).
Kai pirmos eilės gydymas neefektyvus, imamasi kraujotakos nukreipimo operacijų. Dažniausia – transjugulinis intrahepatinis portosisteminio šunto įrengimas (TIPS): radiologas įveda stentą per kepenis, sujungdami vartų ir kepenų venas, taip mažindami spaudimą. Kitas variantas – tolimoji splenorenalinė šuntavimo operacija, kai blužnies vena nukreipiama į inkstų veną. Tokios intervencijos pasirinkimas priklauso nuo paciento sveikatos būklės.
Prasidėjus sunkiai kepenų ligos stadijai gali būti svarstoma kepenų persodinimo galimybė.
Kokia tolesnė priežiūra
Visi gydymo būdai reikalauja nuolatinės medicininės priežiūros. Pirmaisiais metais po gydymo vizitų pas gydytoją dažnumas būna didesnis – stebimi galimi nauji simptomai ar komplikacijos. Vėliau svarbi periodinė stebėsena, reguliarūs vaizdiniai ir kraujo tyrimai.
Kaip galima užkirsti kelią portalinei hipertenzijai
Geriausia prevencija – laiku stabdyti lėtinių kepenų ligų progresavimą, jei tik įmanoma. Nors ne visas priežastis galima suvaldyti, dalį jų (pavyzdžiui, alkoholio sukeliamą ar medžiagų apykaitos ligų nulemtą kepenų ligą) galima valdyti keičiant gyvenseną ir mitybą. Hepatito C atveju šiuolaikiniai vaistai leidžia išgydyti šią infekciją, todėl svarbu reguliariai pasitikrinti ir laiku pradėti gydymą.
Gyvenimas su portale hipertenzija
Rūpinantis savimi svarbu nuolatinis bendravimas su gydymo komanda: laikytis vizitų grafiko, vaistų vartojimo rekomendacijų, vengti naujų vaistų nepasitarus su gydytoju, riboti ar visiškai atsisakyti alkoholio. Mityboje gali prireikti riboti druską, laikytis individualizuoto plano, kad būtų galima valdyti prisikaupusių skysčių kiekį kūne bei užtikrinti gerą savijautą. Esant gretutinėms lėtinėms ligoms – širdies ar cukrinio diabeto – užtikrinkite, kad jos būtų tinkamai kontroliuojamos.
Koks ligos eiga ir prognozė
Ligos užslėptumas ir eiga priklauso nuo spaudimo padidėjimo laipsnio, komplikacijų pobūdžio ir kepenų būklės. Jei atsiranda pirmas stemplės ar skrandžio venų kraujavimas, mirties rizika artėja prie 40%. Atsinaujinus kraujavimui, ši rizika išlieka aukšta – iki 30%. Sunkiausia eiga dažniausiai būna pažengus cirozei, o ankstyvas kepenų ligos aptikimas leidžia gerokai pagerinti gyvenimo kokybę ir išvengti daugumos pavojingiausių pasekmių.
