Ikikraujospūdis: simptomai, rizikos veiksniai ir gydymo būdai

Prehipertenzija – tai būsena, kai kraujospūdis yra šiek tiek aukštesnis nei laikoma normaliu. Įprastai normalus kraujospūdis siekia 120 mmHg sistolinio (pirmas skaičius) ir 80 mmHg diastolinio (antras skaičius). Jei matuojama reikšmė yra nuo 120 iki 139 mmHg pirmas skaičius arba nuo 80 iki 89 mmHg antras skaičius, žmogui nustatoma prehipertenzija.

Turinys

1.Kuo išsiskiria prehipertenzija?
2.Ar ši būklė pavojinga?
3.Kaip dažnai pasitaiko prehipertenzija?
4.Prehipertenzijos simptomai
5.Kokios gali būti komplikacijos?
6.Prehipertenzijos priežastys
7.Kas didina riziką?
8.Kaip nustatoma prehipertenzija?
9.Prehipertenzijos valdymas
- 9.1Ar reikalingas gydymas?
- 9.2Kaip gydoma ši būsena?
10.Prevencija
11.Ligos eiga ir prognozė
12.Kasdienis gyvenimas su prehipertenzija
- 12.1Kada verta pasitarti su gydytoju?
- 12.2Klausimai, kuriuos naudinga aptarti su gydytoju

Kuo išsiskiria prehipertenzija?

Prehipertenzijos sąvoka dažnai apima tiek šiek tiek padidėjusį, tiek “pakilusį” kraujospūdį. Kai kuriems asmenims, jei pirmasis rodiklis siekia 120–129 mmHg, o antrasis nesiekia 80 mmHg, gydytojai gali vartoti terminą „padidėjęs kraujospūdis“. Jei rodikliai atitinka 130–139 ir 80–89 mmHg, tai vadinama pirmos stadijos hipertenzija. Prehipertenzija šioms būsenoms suteikia bendrą kategoriją.

Kai kraujospūdis peržengia 140/90 mmHg ribą, diagnozuojama hipertenzija (aukštas kraujospūdis).

Ar ši būklė pavojinga?

Prehipertenzija nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti. Žmonės, kurių kraujospūdis padidėjęs, turi 2–3 kartus didesnę širdies nepakankamumo, infarkto ar insulto riziką, lyginant su tais, kurių kraujospūdis normalus. Ilgainiui didelė dalis žmonių, sergančių prehipertenzija, galiausiai išsivysto akivaizdi hipertenzija. Tyrimai rodo, kad per 3–4 metus daugeliui su prehipertenzija kraujospūdis tampa aukštas.

Kaip dažnai pasitaiko prehipertenzija?

Ši būsena – labai dažna. Manoma, kad maždaug kas trečias suaugęs asmuo turi prehipertenziją.

Susiję įrašai

Prehipertenzijos simptomai

Pastebėti požymių, jog kraujospūdis padidėjęs, tiesiog neįmanoma – prehipertenzija simptomų nesukelia. Dažniausiai ši būsena nustatoma tik profilaktinių kraujospūdžio matavimų metu.

Kokios gali būti komplikacijos?

Ilgainiui prehipertenzija ne visada pasireiškia simptomais, tačiau gali atsirasti pirmieji kraujagyslių pažeidimo ženklai:

Pastorėjusios miego arterijų sienelės, lyginant su norma.
Padidėjusios širdies kameros, ypač kairiojo skilvelio.
Didesnis kalcio nuosėdų kiekis vainikinėse širdies arterijose.

Prehipertenzijos priežastys

Tiksli priežastis, kodėl kraujospūdis kyla, vis dar nėra žinoma. Vis dėlto aišku, kad įtakos turi daug veiksnių. Nesubalansuota mityba, vartojamas per didelis druskos kiekis, dažnas alkoholio vartojimas ir fizinio aktyvumo stoka stipriai prisideda prie kraujospūdžio didėjimo. Didžioji pacientų dalis neturi vienos aiškios priežasties, tačiau nedidelei daliai žmonių kraujospūdis kyla dėl kitų ligų, pavyzdžiui:

Miego apnėjos;
Inkstų ligų;
Skydliaukės sutrikimų.

Kas didina riziką?

Įvairūs tabako gaminiai (rūkymas, kitokios formos nikotino vartojimas).
Kūno masės indeksas virš 25.
Artimi giminaičiai (tėvai ar broliai/seserys), sergantys aukštu kraujospūdžiu.

Kaip nustatoma prehipertenzija?

Ligos diagnozė paprastai patvirtinama tuomet, kai kelių vizitų metu užfiksuojamos padidėjusios kraujospūdžio reikšmės. Gydytojai įvertina vidurkį, matuodami kraujospūdį per kelias skirtingas progas su specialiu aparatu – spaudimo matuokliu, kurio rankovė užmaunama ant rankos. Prehipertenzija patvirtinama, jei pirmasis rodmuo svyruoja tarp 120–139 mmHg, o antrasis – tarp 80–89 mmHg.

Prehipertenzijos valdymas

Ar reikalingas gydymas?

Būtina imtis priemonių, nes prehipertenzija linkusi progresuoti ir savaime nepraeina.

Kaip gydoma ši būsena?

Daugumai asmenų, pasiekusių prehipertenzijos ribą, rekomenduojama keisti gyvenimo įpročius, kad kraujospūdis sumažėtų. Gydytojai pataria:

Bent kelis kartus per savaitę sportuoti ar aktyviai judėti.
Palaikyti sveiką kūno svorį ir mažinti antsvorį, jei jis yra.
Atsisakyti tabako gaminių.
Valgyti mažiau druskos ir riebalų turintį maistą (pvz. vadovautis DASH mitybos principais).
Moterims – neviršyti vienos alkoholio porcijos per dieną, vyrams – dviejų.
Valdyti stresą ir atsipalaiduoti.

Kartais gydytojai gali skirti vaistus, mažinančius kraujospūdį, tačiau dažniausiai medikamentai taikomi tik tiems, kurie serga cukriniu diabetu, inkstų ar širdies ligomis. Medikamentų pasirinkimas platus, tačiau visi jie gali sukelti įvairias reakcijas, todėl apie bet kokį nepageidaujamą poveikį svarbu informuoti gydytoją.

Prevencija

Padidėjusio kraujospūdžio galima išvengti, jei laikomasi tam tikrų sveikos gyvensenos rekomendacijų:

Nevartoti tabako gaminių ir nevapinguoti;
Reguliariai mankštintis bent kelis kartus per savaitę;
Efektyviai valdyti stresą, kad jis netaptų lėtiniu;
Riboti vartojamo alkoholio kiekį;
Mažinti druskos kiekį racione;
Išlaikyti optimalų kūno svorį.

Ligos eiga ir prognozė

Prehipertenziją turintiems žmonėms ateityje padidėja širdies ir kraujagyslių ligų, insulto ar infarkto rizika, ypač jei būsena ignoruojama. Ilgesnį laiką trunkantis net ir nedidelis kraujospūdžio padidėjimas sukelia kraujagyslių ir vidaus organų pažeidimus, didina inkstų ligų bei 2 tipo cukrinio diabeto riziką. Toks ilgalaikis spaudimas organizmui kaupiasi su laiku.

Jei padidintas kraujospūdis nustatomas dar ankstyvoje stadijoje, laiku pakeitus kasdienius įpročius, galima pristabdyti ar net išvengti tikros hipertenzijos atsiradimo. Taip pat sumažėja rimtų širdies bei kraujagyslių ligų pavojus ateityje.

Kasdienis gyvenimas su prehipertenzija

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Profilaktinis sveikatos patikrinimas rekomenduojamas bent kartą per metus, tačiau jei nustatyta prehipertenzija, gydytojas gali norėti Jus matyti dažniau – tam, kad įvertintų, kaip kinta Jūsų kraujospūdis keičiantis rutinai. Svarbu nuolat stebėti būklę ir reaguoti į pokyčius, kad būtų užkirstas kelias ligos progresavimui.