Atriumų virpėjimas su greituoju skilvelių ritmu (dar žinomas kaip AF su RVR) – tai specifinis širdies ritmo sutrikimas, kai širdis plaka ne tik nereguliariai, bet ir dažnai daug greičiau, nei turėtų. Tokios būklės metu pasireiškia sutrikę elektriniai signalai, dėl kurių širdies viršutinės kameros (prieširdžiai) traukiasi chaotiškai. Šie netvarkingi signalai perduodami žemyn ir priverčia širdies skilvelius plakti nesuderintai ir pernelyg greitai – dažniausiai daugiau nei 100 kartų per minutę. Dėl tokio ritmo širdžiai tampa sunku pumpuoti pakankamą kiekį kraujo, todėl audiniai gali nebegauti reikalingo deguonies kiekio.
Kiek dažnas yra šis sutrikimas
Atriumų virpėjimas yra dažniausia širdies ritmo sutrikimų forma. Per pastaruosius metus milijonai ligonių kreipėsi į ligonines dėl šio ritmo sutrikimo, todėl AF su RVR aktualus dideliam daliai gyventojų – tiek sergančių, tiek rizikos grupėje esančių asmenų.
AF su RVR simptomai
- Širdies permušimai ar nereguliarus plakimas.
- Galvos svaigimas.
- Trumpalaikis sąmonės netekimas.
- Skausmas krūtinėje.
- Dusulys.
- Nerimas ar baimės pojūtis.
- Nuovargis.
Kai kurie sergantieji gali net nepastebėti jokių požymių, o pasireiškiantys simptomai gali būti tiek lengvi, tiek intensyvūs.
Kas dažniausiai lemia AF su RVR?
Šį sutrikimą gali sukelti įvairios širdies ir kitos ligos. Dažniausios priežastys:
- Širdies kraujagyslių ligos.
- Padidėjęs kraujospūdis.
- Širdies nepakankamumas.
- Obstrukcinė miego apnėja.
- Po širdies operacijos – rizika ypač didelė pirmomis savaitėmis po intervencijos.
Rizikos veiksniai
- Vyresnis nei 50 metų amžius.
- Didelis kūno masės indeksas (daugiau nei 30).
- Polinkis į miego apnėją.
- Padidintas alkoholio ar kofeino vartojimas.
- Paveldimumas – jei artimiausias šeimos narys sirgo AF.
Galimos komplikacijos
- Sutrinka skilvelių užpildymas krauju tarp susitraukimų.
- Padidėja širdies raumens deguonies poreikis.
- Gali išsivystyti kardiomiopatija.
- Padidėja insulto grėsmė.
- Kraujospūdis tampa per žemas.
- Gali išsivystyti stazinis širdies nepakankamumas.
Kaip nustatomas AF su RVR?
Norint diagnozuoti šį širdies ritmo sutrikimą, gydytojas pirmiausia atliks Jūsų apžiūrą, pasidomės sveikatos istorija ir paskirs reikiamus tyrimus.
Tyrimai, padedantys išaiškinti AF su RVR:
- Elektrokardiograma (EKG) – matuoja širdies elektrinius signalus.
- Echokardiograma – leidžia įvertinti širdies struktūrą ultragarsiniu būdu.
- Kardio kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinis rezonansas (MRT).
- Kraujo tyrimai – padeda nustatyti kitas galimas sutrikimo priežastis.
AF su RVR gydymo galimybės
Gydymo tikslas – suvaldyti simptomus bei užkirsti kelią komplikacijoms. Paprastai derinamas medikamentinis ir intervencinis gydymas.
Vaistai ir elektrolitai
- Beta adrenoblokatoriai.
- Kalcio kanalų blokatoriai.
- Antiaritminiai vaistai arba digoksinas.
Dažnai taip pat skiriama kraujo krešėjimą mažinančių preparatų, kad sumažėtų insulto rizika. Jei ilgalaikis kraujo skiediklių vartojimas netinka, galimas kairiojo prieširdžio ausytės uždarymo variantas.
Procedūros
- Kateterio abliacija – speciali procedūra, kuri sunaikina ritmo sutrikimą keliančius audinius.
- Širdies stimuliatorius (kardiostimuliatorius).
- Elektrinė kardioverzija.
- Maze procedūra – sudėtingesnis chirurginis metodas.
Gydymo šalutinis poveikis
- Kateterio abliacijos komplikacijos gali apimti širdies tamponadą ar infarktą.
- Kardiostimuliatorių metu pasitaiko techninių nesklandumų.
- Maze procedūros iškart po operacijos gali sukelti praleistus dūžius ar ritmo sutrikimus.
- Vaistai gali sukelti galvos skausmą, kraujospūdžio sumažėjimą, galvos svaigimą ar virškinimo sutrikimus.
Gydymo efektas
Dažnai širdies ritmas sulėtėja jau praėjus kelioms minutėms po vaistų suleidimo į veną.
Kaip apsisaugoti nuo AF su RVR?
Gyvenimo būdo keitimas dažnai padeda sumažinti AF su RVR riziką. Ką verta pradėti?
- Mažiausiai 150 minučių per savaitę vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo.
- Subalansuota, širdžiai palanki mityba.
- Riboti alkoholio kiekį.
- Atsisakyti tabako gaminių.
- Kruopščiai kontroliuoti kitus sveikatos sutrikimus: aukštą kraujospūdį, cholesterolį, miego apnėją ar cukrinį diabetą.
Perspektyvos ir prognozė
AF su RVR gali tęstis ilgus metus, tačiau simptominės fazės dažnėja arba ilgėja, jeigu būklė negydoma. Gyvenimo būdo pokyčiai, medikamentinis ir invazinis gydymas dažnai padeda sumažinti riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Kateterio abliacija laikoma efektyvia, minimaliai invazine procedūra, kurios rezultatyvumas siekia 80–90 % su ilgalaike simptomų kontrole.
Kasdienybė sergant AF su RVR
Reguliarus gydytojo paskirtų vaistų vartojimas ir apsilankymai pas specialistą yra būtini. Nuolatinė fizinė veikla – pavyzdžiui, kasdienis ėjimas pėsčiomis – padeda palaikyti gerą formą ir lengviau įveikti kasdienes užduotis.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Skausmas ar diskomfortas krūtinėje.
- Ramybės būsenoje širdies ritmas viršija 100 dūžių per minutę.
- Galvos svaigimas.
- Dusulys.
Kada būtina greitoji pagalba?
- Staiga prasidėję galvos skausmas ar sutrikusi kalba, rega, judesiai – galimi insulto požymiai.
- Didelis kraujavimas nuo kraujo skiediklių (kraujas vėmaluose, išmatose ar šlapime).
- Krūtinės skausmas ar kiti staigūs, rimti simptomai.
Klausimai, aptartini su gydytoju
- Kaip dažnai būtina lankytis pas specialistą stebėjimui?
- Kiek laiko užtrunka, kol jaučiami gyvenimo būdo ar gydymo rezultatai?
- Kokie vaistai tiktų geriausiai ir kodėl?
- Ar rekomenduojama kokia nors procedūra – kardioverzija, abliacija ar maze metodas?
